Fluxus ar ministerija? Fluxus ministerijos atidarymas

2010 m. gegužės 3 d., Pirmadienis
Straipsnio autorius: Kęstutis Šapoka

fluxus small3

Sunku būtų nesutikti su tuo, kad kultūra yra politika, arba kad menas egzistuoja politinėje situacijoje ir yra jos įtakojamas, kad ir kas atrodytų nuo politikos atsiribojusiems, savyje užsisklendusiems dailininkams, menininkams. Tą akivaizdžiai liudija ir komentarai Artnews.lt tinklalapyje po pranešimo spaudai apie Fluxus ministerijos atidarymą. Pavyzdžiui – sveikintinos iniciatyvos, abejotina organizacija; politinis piaras – neatsiejama projekto dalis; kišimasis į meninę veiklą; Zuokas ir novatoriška idėja; Zuoko keliai nežinomi; ar sėdėt ir piktintis, ar bandyti tame dalyvauti?

Pastaruoju metu buvo daug kalbėta meno ir politikos, meno ir miesto santykių klausimais ir Fluxus ministerijos reiškinys šiuo požiūriu puikiai telpa aptartų naujojo urbanistinio „verslo“, kosmopolitinio miesto įvaizdžio skatinimo klausimų rėmuose. Taigi, nieko neišmąstysiu, tiesiog pacituosiu protingesnių žmonių mintis. Anot Skaidros Trilupaitytės, įvairūs gentrifikacijos pavyzdžiai visame pasaulyje rodo, kad kultūros erdvės bei „menininkų kvartalai“ dažnai tampa ir elitinio vartojimo erdvėmis. Savo ruožtu, net ir kritinė meninė produkcija neretai derinama prie didžiųjų plėtros programų, kurių menininkai paprasčiausiai nepajėgūs kontroliuoti.1

Taigi, Fluxus ministerija yra panašaus, nors ir laikino, projekto dalis, kuriame menininkai ir jų iniciatyvos yra konteksto, kurio jie patys negali kontroliuoti, dalis. Akivaizdu, kad tas kontekstas yra politinis – liberalų sąjungos įvaizdžio gerinimas, rinkėjų balsai etc., galbūt, gilesni komerciniai ar politiniai tikslai, kurie viešai neafišuojami. Fluxus ministerijoje suburta (menininkų) bendruomenė, nori to ar ne, tarnauja tiems interesams. Čia iškyla savotiška dilema, išsakyta ir virtualiuose komentaruose – ką reikia daryti ar reikia nedaryti nieko? Ignoruoti tokią iniciatyvą ar joje dalyvauti? Bandyti ją šiek tiek įtakoti ir stengtis per tuos metus išpešti ne tik (kūrybinės) naudos sau, bet ir sukurti rimtesnį, pozityvų kultūrinį, meninį precedentą mieste?

Vertėtų tarti keletą žodžių apie šio projekto įvaizdį plačiau. Iš esmės, ministerijos pavadinimas ir „misija“ – lyg savotiškas ambicingo Jono Meko vizualiųjų menų centro projekto tęsinys, kai, vėlgi, anot Skaidros Trilupaitytės planas gan aiškus – pasinaudojant dviejų svetur išgarsėjusių lietuvių šlove, šalies sostinę mėginama paversti pasaulinio avangardo centru. Vis dėlto, tarptautinio Vilniaus „centriškumo“, Lietuvos sostinės, kaip „naujojo Niujorko“ ir panašūs įvaizdžiai byloja ne tiek vietinių menininkų ambicijas, kiek gana tiesmuką naujųjų vadybininkų ideologiją. 2 Iš esmės, tai yra tiesa, kalbant ir apie Fluxus ministeriją, jei bandytume ieškoti adekvatesnių sąsajų su Mačiūnu (kuris buvo radikalus kairysis) ar bendrai su avangardiniu  fluxus judėjimu.

Šiuo atveju, žinoma, lengvai ir paviršutiniškai naudojamasi pasaldintu ir adaptuotu pramogos sampratai fluxus, nors jis formavosi kaip radikali liberalios ideologijos kritika. Šia prasme, jei ieškosime adekvatumo, ko gero, liberalų sąjungos ir fluxus santykis, kalbos apie naująjį Soho rajoną, atrodys tikrai abejotinos. Turbūt, tai tipiškas (neo)liberalų mąstymo pavyzdys kai kultūra ar konkrečiai menas „natūraliai“ ir, žinoma, neišvengiamai perdėtai tiesmukiškai, tapatinimas su politinėmis ir ekonominėmis kategorijomis.
Jei į šį santykį žvelgsime laisvai, prisiminsime panašius diktatoriškus Jurgio Mačiūno ir Artūro Zuoko charakterio bruožus (neatsitiktinai šalia fluxus puikuojasi ir ministerijos sąvoka), fluxus suvoksime kaip meninę-politinę manifestaciją plačiąja prasme ir dar tap pat kūrybiškai reinterpretuosime André Malraux mintį, kad kultūrą akumuliuoja ir naujas idėjas gimdo nesusipratimai – įvairių (atskirtų laike ar erdvėje) kultūrų, meninių stilių, sampratų ar atskirų kūrinių nesusišnekėjimas – galime minėtame projekte bandyti ieškoti taip pat ir pozityvių aspektų, sakyti, kad nepaisant visko, mezgasi naujos kultūrinės intrigos.

Lietuvos tarpdisciplininio meno sąjungai, ko gero, minėta veiklos\neveiklos dilema yra ypač aktuali. LTMKS, neturėdama savo galerijos, kurioje atstovautų savo narių kūrybą, savo ideologiją, veiklą gali vystyti tik iš dalies kolaboruodama su institucijomis arba panašiomis iniciatyvomis kaip ši, gavusi fondų pinigų injekcijas, rengti projektus viešose erdvėse. Dėl to, sąjungos, vienijančios nemažai iškiliausių mūsų tarpdisciplininio meno kūrėjų, veikla per keliolika metų ir ypač paskutinius kelerius metus, priminė trumpus blykstelėjimus, o didžioji sąjungos narių dauguma reiškėsi individualiai.

Problema tame, kad Fluxus ministerija joje atsidūrusios bendruomenės meninę veiklą, ko gero, vis dėlto labiau suvokia kaip greito ir pigaus rezultato (reklamos) projektą, suvedamą į išoriškai spalvingas, karnavališkas formas. Visa ši nuolatinės šventės, reklamuojančios Fluxus ministeriją forma, ko gero, nesukelia jokių moralinių dilemų didžiajai daliai liberalaus jaunimo ar saviveikliniams meniniams susibūrimams, tačiau šiose aiškiai deklaruojamose Fluxus ministerijos administratorių tendencijose slypi šioks toks pavojus profesionalaus tarpdisciplininio meno įvaizdžiui.

Ar neatsitiks taip, kad nuolatinis jėgų eikvojimas kiek paviršutiniškai ir redukuotai į nuolatinę reklamą tariamai „fluxus“ veiklai, neužkirs kelio rimtesniems tarpdisciplininio meno projektams? Vis dėlto, LTMKS sąmoningai nusprendė, nepaisant tiesioginių kaltinimų susidėjus su politikais, dalyvauti šiame projekte ir bandyti, žinoma, neišvengiant šiokių tokių kompromisų sveiko proto ribose, sukurti rimtesnę kritinio meno terpę. Vis dėlto, menininkams suteiktos kūrybinės dirbtuvės ir tikėtina, kad jei jose bus palikta nors šiek tiek kūrybinės erdvės ir laisvės profesionaliems menininkams, per metus šiose erdvėse gali gimti ir gilesnių meninių reiškinių. Kitas klausimas, ar jie bus tiesiogiai susiję su šia ministerija ar dalyvaus kituose meno scenos kontekstuose?

Šia prasme taip pat yra svarbi esminė Artūro Zuoko iniciatyvos nuostata, kuri nėra iki galo aiški. Ar miesto centro atgaivinimas ir meninės veiklos suaktyvinimas suprantamas tik Fluxus ministerijos (paties fakto) reklamos ribose ar į šią koncepciją „įskaičiuotas“ kultūrinio, meninio Vilniaus gyvenimo suaktyvinimas, galvojant ir apie ilgesnes, gilesnes poveikio, kuris gali būti juntamas, pavyzdžiui, tik po kelių metų, perspektyvas? Tokiu atveju reikia kalbėti apie kitokias meninės veiklos, projektines formas ministerijos ribose, kurios ne visada vilioja praeivį muzikos garsais, atrakcijomis, saliutais ir t.t.

Šiuo atveju, dalyvauti ir bandyti įtakoti projektą kaip tik ir reiškia bandymą ieškoti susikalbėjimo būdų, kad projektas taptų visapusišku ir tarnautų ne tik politiniams konkrečios partijos interesams, bet bent jau nebūtų trukdoma išsiskleisti keletui rimtesnių meninių (sub)projektų, parodų, kurios bus aktualios tai, sąlygiškai pavadinkime, „elitinei“ ar „kritinei“  meno terpei.

Kita vertus, tokio pobūdžio sąlytis, arba (neva elitinio, nepriklausomo) meno ir politikos, viešosios erdvės platesne prasme susidūrimai yra būtini, nes kiekvieną kartą, reikia tuo tikėti, vyksta abipusis „augimas“. Vis dėlto, tai, kad „ministeriją“ administruojanti įmonė sutinka būti ir rimtesnių, reikalaujančių įdirbio, finansuojamų iš paramos fondų, partnere, suteikia vilties. Bet kokiu atveju, šis kūrybinių dirbtuvių projektas metams išsprendžia LTMKS parodinės erdvės klausimą ir po pertraukos, fragmentiškų pasirodymų viešojoje erdvėje, suaktyvina sąjungos veiklą, sutelkia sąjungos narius.

O kategoriškus vertinimus ir apibendrinimus, matyt,  reikia palikti projekto pabaigai.

1 http://anonsai.miestoiq.lt/skaidra-trilupaityte-menininkas-ir-miestas/

2 Skaidra Trilupaitytė. Ar Fluxus Vilniuje? In. 7 meno dienos, 2007-12-14, nr. 781.

Straipsnio autorius:
Kęstutis Šapoka - menininkas, dailės kritikas. Gyvena ir dirba Vilniuje.

Komentarai

  1. Mantas

    o jei negavai studijos taip lygiai taip pat priverčia tave neblaiviai matyti situaciją.
    Aš dalyvauju šiame projekte ir man labai įdomūs tokie straipsniai. Iš vienos pusės aš visiškai sutinku su tuo, kad yra visiškai politika vykdoma šiame projekte. Sveikintina, kad žmonės (net ir tie, kurie yra viduje tai mato). Tačiau, aš manau, kad reikia dalyvauti tokiuose projektuose dėl keletos priežasčių- skleisti savo idėjas ir supažindinti visuomene su menu, padėti žmonėms suprasti ir vertinti tai ką menininkai daro, kuria (šis projektas startavo prastai, vien jau pavadinimas visuomenei skleidžia dezinformaciją, čia gi nėra jokio fluxus, čia yra visokiausių menininkų bendruomenė, kurie savo ruožtu ką nors pasiūlys.) Tačiau menininkai patys nėra iniciatyvūs, turėdami tokias galimybes spekuliuoti savo idėjomis ir mintimis to nedaro, bet viskas dar tik prasidėjo, niekas dar nesuprato apskritai kas čia per reikalas, internete matau tik daug spelionių, bet kas bus toliau matysime tik realybėje. Vilniui reikia visokio plauko projektų ir aš žiūriu į tai kaip į perspektyvą.
    Fluxus ministerija yra tikrai tas pastatas apie kurį galima parašyti begales negatyvių straipsnių, nes projektas, kaip visuma, kolkas yra nei prasidėjęs, neorganizuotas ir visiškai neprofesonalus, tačiau jau yra tikrai įdomių dalykų, kurie vyksta to namo kambariuose. Todėl tikiuosi, kad šie maži projektai išlis aukščiau bendrojo projekto.
    P.S. Vadybininkai? Pirmą kartą apie tokius girdžiu. Jie gal taip sako, bet iš esmės vienas yra atsakingas už elektrą, o kitas už bendrų erdvių paskirstymą, tai kokie čia vadybininkai?

    Fluxus ministerija be Fluxus (gal tokį straipsnį galima būtų parašyt?)

  2. neptūns eteryj

    Šapoka tobuleja tiesiog valandom, siulau vietoj Vilkaicio keisti[= Politika butu tada, jeigu kiekvienam ministerijos menininkui butu privaloma sukurti AZ portreta. Dabar ten esantys vykdo lt liberalizmo eksperimenta,kurio rezultatais pasinaudos izvalgus darbstuoliai, omeny turiu ir menininkus. Siaip ivykis be precendento: meniniku kolonijos iprastai isikuria apleistuose rajonuose, o cia prasom respect bulvaras, rumai-vnzdz- stiliukas ready made.

  3. mužikas Ž ir LT

    Ai, Šapoka, da nė vieno teksto tokio sukto nepavarei, kaip šitas, politpornografinis… Čia tau ne po bangas pasišokinėt be triusikų priešais įjungtą kamerą. Kam tas nevykęs dvilypumas kas abzacą?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *