Dailininkas vojeristas aukų tyko Vilniaus kiemeliuose

Kiekvienas dailininkas yra šiek tiek vojeristas. Tačiau kuomet dauguma dailininkų gėdijasi savo nedorų pomėgių ir slepia juos kaip įmanydami, kai kurie iš jų ant šių ydingų potraukių  pamatų pastato solidžią meninę karjerą. Taip padarė ir Klementinas Vojerauskas, kuris Saviacko galerijoje pristatė jau šešioliktąją tapybos parodą intriguojančiu pavadinimu „Perversiškas Vilniaus gidas“. Pastaraisiais metais sukurta tapybos darbų kolekcija patvirtina dailininko manijos pastovumą ir nuodėmingą meilę sostinės gyventojams ir jų gyvenimams. Neveltui kolegos jį vadina Vilniaus veizėtoju.

Vojerauskas lyg katinas tyliai prasibrauna į kiemelius, fotografuoja unikalius užkluptų  miestiečių vaizdus arba pasislėpęs kamputyje stebi, žvalgosi, uodžia. Jis mato visus, o jo nepastebi niekas. Jis mėgsta ramybę, mėgsta kurti tyloje, susikaupęs, be įtampos veide. Tyrinėja užfiksuotus vaizdus ir paverčia savitomis tapybinėmis masturbacijomis. Kiemelių gyventojų negelbsti nei aklinai uždaryti vartai, nei įrengtos apsaugos sistemos.

Savo paveiksluose menininkas dažniausiai išlaiko subtilią pusiausvyrą tarp dokumentiško vaizdo ir perversiškos interpretacijos. Daugelį jo drobėse užfiksuotų  motyvų galime nesunkiai atpažinti – juk ne kartą lankėmės atitinkamos pakraipos fotomeno svetainėse. Kartu slapta nuveizėti senamiesčio fragmentai dažnai perteikiami pasitelkiant ryškų, vizualiai nepadorų koloritą, meniškai apibendrinat banaliai kūniškus tikrovės vaizdinius.

K. Vojerausko sėkmės istorija – dar vienas iškalbingas pavyzdys, kaip už tą pačią veiklą vienus uždaro į kaliūzę, o kitiems įteikia gėles parodų atidarymuose. Visas skirtumas – meniniame braiže!