Rygoje paskelbti konkurso „Jaunojo tapytojo prizas“ laureatai – pagrindinis apdovanojimas skirtas Estijos menininkui
LATGA tyrimas: dauguma vizualiųjų menų autorių už parodas negauna jokio atlygio
Judančių vaizdų festivalis „Videogramos“: apie judėjimą tarp vietų, žmonių ir pasaulių
Laiškų kelionės. Iš voko – į parodinę erdvę. Pokalbis su menininke A. Maknyte apie šiandien egzotiškai atrodančią komunikacijos formą – laišką, požiūrį į privatumą bei radybas blusturgiuose
Imanto Selenio fotoalbumas „Nostalgijos sala“ – sugrįžimas į Vilniaus mikrorajonų atmintį
Galerija „Meno parkas" pristato Simonos Žemaitytės kūrinį mugėje „Loop Fair“ Barselonoje
Lietuviškos premjeros Vilniaus dokumentinių filmų festivalyje – Gerdos Paliušytės ir Andriaus Arutiuniano kinematografiniai horizontai
Klasikinis menas susitinka su gatvės menu: ant Vilniaus kolegijos sienos atgimė Algirdo Petrulio šilkografija
Naujas kūrinys Vienybės aikštėje – Kauno miesto istorija įrašyta bronzoje
Trakuose įsikurs pirmoji Lietuvoje tarptautinė rašymo rezidencija „April“
Baltijos menininkų dialogas plinta – jaunųjų tapytojų paroda pirmą kartą atidaryta Rygoje
„Stasys Museum“ kviečia: edukacijų programa atvira mokykloms, miesto gyventojams ir svečiams
Vilnius COOP - paskaita apie sovietines valgyklas
artnews.lt
Lapkričio 4 d., trečiadienį, 19 val. Vilnius COOP patalpose Gedimino pr. 27 vyks Oksanos Zaporozhets paskaita „Viešojo maitinimo įstaigos sovietmečiu”.
Oksanos Zaporozhets pranešime bus pristatomas 6-ojo dešimtmečio tarybinio viešojo maitinimo tyrimas (atliktas remiantis archyviniais dokumentais ir interviu), o taip pat ir šiuolaikinių Rusijos valgyklų studija. Atsižvelgdama tiek į įprastus tarybinio viešojo maitinimo veikimo būdus, tiek ir į skirtingus jų scenarijus, Oksana Zaporozhets kalbės apie kasdienį ideologinių principų įgyvendinimą Rusijos provincijos valgyklose. Ji demonstruos nuotraukas iš Rusijos archyvų bei 6-ojo dešimtmečio pabaigos laikraščių, fiksuojančių kasdieninį valgyklų gyvenimą ir idealius jų modelius.
Oksana Zaporozhets valgyklas apibrėžia kaip specifines viešas vietas, ideologiškai sukonstruotas „valgymui, o ne bendravimui.“ Toks oficialiuose dokumentuose skelbiamas valgyklų vienafunkciškumas (kurį iš tiesų formavo tiek jų erdvės struktūra, tiek laiko režimas bei privilegijuota valgyklų darbuotojų padėtis) tapo viena iš priežasčių, kodėl tarybinių miesto gyventojų socialiniai santykiai buvo reguliuojami ir manipuliuojami, sąmoningai ribojami pagal profesinę sritį, ignoruojant kitus interesus. Kitos socialumo formos, galinčios pasireikšti valgykloje, buvo griežtai kontroliuojamos („draudžiami bet kokie masiniai renginiai“). Nepaisant šios griežtos kontrolės, kasdienėje praktikoje dažnai pasitaikydavo taisyklių pažeidimų, ypač „darbuotojų – lankytojų“ santykių srityje, kuomet funkcinis bendravimas virsdavo asmenišku.
Šiandien tarybinio viešojo maitinimo ideologijos padarinius vis dar liudija tiek valgyklų lankymas tebesilaikant tarybinių valgyklų principų, tiek poreikis tematizuotų „nostalgijos zonų“ patirtims.
Oksana Zaporozhets yra „Kritinio urbanizmo laboratorijos“ dalyvė (Europos humanitarinis universitetas Vilniuje) ir Samaros universiteto Sociologijos katedros docentė.
Oksanos Zaporozhts pranešimas papildo Indrės Klimaitės Lietuvos valgyklų vizualinį tyrimą,kurį pristato Vilnius COOP: trūkiai, fikcijos ir praktikos projekte fotografijų serija, Vilniaus ir Kauno valgyklų gidas bei ketvirtadieninės pietavimo ekskursijos į Vilniaus valgyklas.
Daugiau informacijos apie X Baltijos tartpautinio meno trienalę „Miesto istorijos“: www.urbanstories.lt