Author Archives: artnews.lt

Auksės Petrulienės piešinių paroda „Pyktis ir protestas. Pokytis“ Kaune

Vasario 28 d., ketvirtadienį, 17.30 val. Paveikslų galerijoje (K. Donelaičio g. 16, Kaunas) galerijos paviljono sezoną atidaro Miestiečių manifesto skaitymas ir menininkės Auksės Petrulienės piešinių paroda „Pyktis ir protestas. Pokytis“.

Paviljone eksponuojamose fotografijose – piešinius laikantys medžių gynimo įvykių dalyviai. „Piešiniai yra tiesos liudininkai. Aš stoviu Smetonos alėjoje iškėlusi piešinį ir kartoju: čia įvyko blogis. Negrįžtamas praradimas. Nusikaltimas. Kas iš to – ką keičia vienos menininkės pozicija? Blogis slenka toliau, ir vienintelis dalykas, ką galiu padaryti, – stovėti su piešiniu, kuris yra mano šūkis, mano tiesa. Ir štai stebuklas: apsidairau – aš stoviu ne viena, šalia manęs – žmonės”, – sako parodos autorė.

Keliaujančių piešinių fotodokumentikoje – jų sugrįžimas į A. Smetonos alėją, į sunkių prisiminimų vietą. Nuotraukose – ir Jonavos Ramybės skveras. Čia eksponuoti piešinius pakvietė sunerimę miesto „žalieji“, kai, rekonstruojant istorinį miesto skverą, buvo nukirsti brandūs medžiai, tarp jų – galingi kaštonai.

Piešinių ant drobės ciklas, lyg procesijai paruoštos vėliavos, rikiuojasi parodoje „Nukirstas miestas – persodintas žmogus“. 2018 m. gegužę atverta paroda matuoja pokyčius – čia eksponuojamos istorijos nesustojo vietoje. Parodos herojų bendruomeniškumas skleidžiasi plačiai: nuo operos kūrimo iki visuomenės intereso gynimo teismuose.

Renginio metu skaitomas Miestiečių manifestas – tai unikalus dokumentas, kolektyvinis miesto gyventojų kūrinys, gimęs Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus projekto „Mieste. Gatvėj. Galerija be sienų“ metu. Miestiečių manifestas nuolat pildomas ir saugomas tinklalapyje www.besienu.com.

 Paroda veiks: 2019 02 28 – 2019 03 31

Išleista 11-os Kauno bienalės knyga „PAMINKLO (NE)GALIMYBĖ“

Kas yra paminklas? Koks, kada, kodėl, jis galėtų būti ar nebūti? Kokių paminklų mums reikia ar nereikia šiandien, kaip jie mus veikia ar neveikia? Tokius klausimus 2017 m. kėlė 11-oji Kauno bienalė „Yra ir nėra. Paminklo (ne)galimybė“, kuruojama menininkės ir rašytojos Paulinos Pukytės. Šis viešųjų erdvių projektas oponavo konservatyviam ir autoritariškam paminklų tradicionalizmui ir juose įkūnytai didaktikai ir demagogijai. Jis skatino radikaliai naujas, šiuolaikiškas, konceptualias, aktualias kolektyvinės atminties įamžinimo idėjas ir formas, pakviesdamas Lietuvos ir užsienio menininkus tirti sudėtingą Kauno (ir Lietuvos) istoriją ne tik permąstant buvusius ir esamus bet ir įsivaizduojant galimus (ar negalimus) naujus paminklus. Akcentuodama paminklinimo paradoksalumą knyga-katalogas PAMINKLO (NE)GALIMYBĖ toliau kelia šiuos klausimus ir ieško atsakymų – tiek teorinių, tiek praktinių, – ne tik pateikdama šio sėkmingo projekto dokumentaciją (įskaitant kontekstines parodas ir žodinę programą), bet ir atskleisdama kai kurių įvietintų kūrinių paslaptis bei žiūrovų reakcijas į juos. Mūsų viešosiose erdvėse toliau dygstant abejotinos meninės vertės, kilmės ir paskirties statuloms, paminklo (ne)galimybės klausimas nepraranda savo aktualumo.

Knygos sudarytoja – Paulina Pukytė. Autoriai: Paulina Pukytė, Rasa Antanavičiūtė, Udi Edelman, Laima Kreivytė.

Knygą „Paminklo (ne)galimybė“ įsigyti galite Knygų mugės Kauno menininkų namų stende, Nacionalinėje dailės galerijoje, Kauno bienalės tinklapyje.

Iliustracijoje: Knyga-katalogas. Nuotraukų autorystė: Gintarė Žaltauskaitė

Galerija „Meno niša“ pakviesta į garsią meno mugę „art Karlsruhe“

Galerija „Meno niša“ vasario 21-24 dienomis pakviesta pristatyti Lietuvos menininkų kūrybą garsioje Vokietijos meno mugėje „art Karlsruhe“. Šiemet čia dalyvaus daugiau nei 200 galerijų iš 16 šalių. Net keturiuose paviljonuose įsikūrusią, didžiausią Vokietijoje mugę „art Karlsruhe“ aplanko virš 50 000 svečių, kurių tarpe meno kolekcininkai, kuratoriai ir meno mėgėjai. Šioje mugėje pristatomas klasikinis modernizmas ir šiuolaikinis menas. 16 metų gyvuojančioje meno mugėje eksponuojami garsiausių pasaulio menininkų, tokių kaip Georgesas Braque, Pablo Picasso, Salvadoras Dali, Maxas Ernstas ir Georgas Baselitzas kūriniai.

Galerija „Meno niša“ meno mugėje „art Karlsruhe“ lankytojams pristatys du garsius Lietuvos menininkus: Jolantą Kyzikaitę (tapyba) ir Kęstutį Svirnelį (kinetinės skulptūros). Pastarieji jau buvo pristatyti tokiose tarptautinėse meno mugėse kaip „Positions Berlin“, „viennacontemporary“, „YIA Paris/Brussels“, „Art Tibilisi“ ir „Art Verona“. Šių mugių metu lietuvių menininkų kūrinius įsigijo užsienio šalių kolekcionieriai.

J.Kyzikaitė mėgsta dirbti ciklais, kurie vystomi įvairiomis tematikomis. Kelerius metus ją domina žaidimų tema ir jų plėtotė tapyboje. Garsus meno žurnalas „Monopol“ specialiame leidinyje dedikuotame meno mugei „art Karlsruhe“ J.Kyzikaitės kūrinį „Pokalbis“ įtraukė į rekomenduojamų įsigyti kūrinių sąrašą.

J.Kyzikaitė meno scenoje aktyviai dalyvauja nuo 2003 m., jos kūryba buvo pristatyta aštuoniuose autorinėse parodose ir daugiau nei 60 bendrų parodų Lietuvoje ir užsienyje. 2010 m. Jolanta Kyzikaitė tapo I vietos laureate konkurse „Jaunojo tapytojo prizas“. Aktyviai dalyvauja „Artist in residence“ programose. Jolantos Kyzikaitės kūrinių yra įsigijęs MO muziejus, „Lewben Art Foundation“, „Walter Bischoff“ muziejus Vokietijoje ir privatūs kolekcionieriai.

K.Svirnelis savo kūrinius įvardija kaip vaizdinius ir teigia kuriantis absurdišką meną absurdiškam pasauliui. K.Svirnelis gyvena ir kuria Vokietijoje, po skulptūros studijų Vilniaus dailės akademijoje, magistro laipsnį įgijo Valstybinėje meno ir dizaino akademijoje Štutgarte. Menininkas jau yra surengęs septynias personalines parodas ir dirba visame pasaulyje: savo kūrybą eksponuoja ne tik Vokietijoje ir Lietuvoje, bet ir Anglijoje, Austrijoje, Turkijoje, Pietų Korėjoje, Lenkijoje ir JAV.

Iliustracijoje: Jolanta Kyzikaitė. Pokalbis. 2016

Skelbiami 12-osios Kauno bienalės PO IŠVYKIMO | PRIEŠ ATVYKSTANT menininkai

12-oji Kauno bienalė PO IŠVYKIMO | PRIEŠ ATVYKSTANT tyrinėja kelionę plačiąja prasme, tarpinę būseną, procesus ir metaforas, Kauno daugiasluoksnius kontekstus ir kultūrinį identitetą. Šių metų birželio 7-ąją atidaroma paroda apjungs viešąsias ir parodines erdves nusidriekdama Kauno traukinių stotyje ir jos prieigose, Ramybės parke, Kauno paveikslų galerijoje. Parodą PO IŠVYKIMO | PRIEŠ ATVYKSTANT sudarys 26 menininkų darbai, iš kurių net 9 – sukurti specialiai Kaunui.

Parodos PO IŠVYKIMO | PRIEŠ ATVYKSTANT koncepcija

12-oji Kauno bienalė tyrinėja kelionę, kaip miesto, turinčio sudėtingą praeitį ir klestintį kultūrinį identitetą, metaforą. Pažvelgę į ne tokią tolimą praeitį pamatysime, kad Kaunui teko išgyventi nemažai politinių pokyčių; buvo pereita iš vieno režimo į kitą. Net ir dvidešimt metų trukusį klestėjimo etapą, kai Lenkijai užėmus Vilnių tarp 1919 m. ir 1940 m. Kaunas buvo tapęs laikinąja sostine, miestas praleido laukime – pasiruošęs vėl susigrąžinti antro pagal dydį miesto titulą po pirmosios sostinės išvadavimo. Deja, po to sekė sovietų okupacija, po jos – nacistinės Vokietijos, ir vėl sovietų, kol galiausiai Lietuva atgavo nepriklausomybę 1990 m. Šalis tapo Europos Sąjungos nare 2004 m. Ši įvykių grandinė ne tik atkūrė Lietuvos suverenitetą, bet ir sugrąžino Kaunui antrojo pagal dydį miesto statusą su nepajudinama laikinosios sostinės pravarde. Šie nesibaigiantys pokyčiai panardino miestą į kolektyvinę amneziją, kurią paskatino prieštaringos skirtingų kartų patirtys. Laukdamas savo Europos kultūros sostinės kadencijos 2022-aisiais, Kaunas siekia susikurti kelią į ateitį grįstą savo paties sąlygomis, mitologizuodamas sudėtingą praeitį, kad užrašytų naujų, dabarties pasakojimų.

PO IŠVYKIMO | PRIEŠ ATVYKSTANT naudoja Kauno istoriją, kaip išeities tašką, kad galėtų išnagrinėti platesnę perėjimo sąvoką asmeninių patirčių ir tarpgeneracinių struktūrų kontekste. Parodoje matyti kaip dezorientacijos jausmas, lydintis šiuolaikinę mūsų egzistenciją pasauliniu mastu, susipina su konkrečiomis tautos kūrimo sociopolitinėmis realijomis Naujuosiuose Rytuose, kur alternatyvūs Europiniai susivienijimai po truputį atsiskiria nuo praeities rėžimų. Be šių istorinių ir geopolitinių naratyvų, parodoje ieškoma poetiškesnių strategijų, kurios padėtų pavaizduoti, o galbūt ir įveikti nesaugumo būklę. Norint susiorientuoti neaiškioje teritorijoje naudojamos absurdo, mistikos ir humoro išraiškos priemonės. Parodoje PO IŠVYKIMO | PRIEŠ ATVYKSTANT šie pereinamieji momentai traktuojami ne tik kaip kontempliacijos, laukimo ar abejonės galimybė, bet taip pat, kaip raginimas veikti – tiek individualiai, tiek kolektyviai – ieškant savo vietos pasaulyje.

12-osios Kauno bienalės menininkai

12-ai Kauno bienalei specialius kūrinius kurs Jasmina Cibic (Slovėnija, gim. 1979), Johanna Diehl (Vokietija, gim. 1977), Inga Galinytė (Lietuva, gim. 1988), Christian Jankowski (Vokietija, gim. 1968), Laura Kaminskaitė (Lietuva, gim. 1984), Artūras Morozovas (Lietuva, gim. 1984), Robertas Narkus (Lietuva, gim. 1983), Tamu Nkiwane (Didžioji Britanija, gim. 1990), Andrej Polukord (Lietuva, gim. 1990), Mykola Ridnyi (Ukraina, gim. 1985).

Parodoje PO IŠVYKIMO | PRIEŠ ATVYKSTANT taip pat bus eksponuojami menininkų Céline Condorelli (Didžioji Britanija, gim. 1974), Ieva Epnere (Latvija, gim. 1977), Aslan Gaisumov (Čečėnija, gim. 1991), Alberto Garutti (Italija, gim. 1948), Francesca Grilli (Italija, gim. 1978), Laura Grisi (Italija, 1939 – 2017), Bas Jan Ader (Nyderlandai, gim. 1942), Taus Makhacheva (Rusija, gim. 1983), Adrian Melis (Kuba, gim. 1985), Deimantas Narkevičius (Lietuva, gim. 1964), Amalia Pica (Argentina, gim. 1978), Karol Pichler (Slovakija, gim. 1957), Ghenadie Popescu (Moldova, gim. 1971), Naufus Ramírez-Figueroa (Gvatemala, gim. 1978), Balint Szombathy (Serbija, gim. 1950), Gediminas ir Nomeda Urbonai (Lietuva, gim. 1966, gim. 1968) darbai.

Londone kurianti menininkė iš Slovėnijos Jasmina Cibic kuria pasirodymus, instaliacijas ir filmus. Savo darbuose J. Cibic pasitelkia įvairiausias medijų ir teatrinių taktikų suteikiamas galimybes, padedančias pergalvoti ar pakeisti požiūrį į tam tikras konkrečias ideologines formacijas, ir įvairias joms apibrėžti skirtas priemones, kaip menas ir architektūra. Jos darbuose sutinkamos paralelės tarp nacionalinės kultūros kūrimo ir jos vertės siekiant politinių tikslų, skatinant žiūrovą apsvarstyti psichologinių ir minkštosios galios mechanizmų be laikiškumą, kuriais naudojasi autoritarinės struktūros, savaip perkurdamos ir keisdamos realybę. Berlyne kurianti autorė Johanna Diehl išsiskiria konceptualia fotografine akimi. Menininkė pirmiausia suformuoja idėją ar temą, o tuomet leidžiasi į paieškas, kūriniuose sujungdama ideologiją, propagandą, politiką ir nesėkmes. Menininkė Inga Galinytė savo meniniuose projektuose yra eksperimentavusi su įvairiomis medžiagomis ir medijomis, bet jos naujos patirtys teatre, šokyje ir meditacijoje, atvedė ją į scenos menus. Tai viena iš jaunųjų Lietuvos talentų kartos menininkų, pasitelkianti tarpdisciplinines menų praktikas ir ieškanti geriausio mediumo kiekvienam iš savo projektų. Pasaulinį pripažinimą pelnęs šiuolaikinės multimedijos menininkas Christian Jankowski kuria Berlyne ir dirba su vaizdine medžiaga, instaliacija ir fotografija. Lietuvos menininkė Laura Kaminskaitė naudodama objektus ir kalbą, žiūrovų ir klausytojų protuose kuria netikėtus scenarijus ir pasakojimus. Fotožurnalistas Artūras Morozovas, per pastarąjį dešimtmetį nušvietė nemažai svarbiausių Lietuvos ir užsienio įvykių, bei reagavo į įvairias jautrias socialines problemas regionuose, juose vykusių konfliktų metu, ir po jų. Menininkas Robertas Narkus savo praktiką apibūdina kaip „sutapimo ekonomikos aplinkybių valdymą“. Lietuvos menininkas suvienija įprastą ir absurdišką suvokimo, ekonomikos, troškimų ir senėjimo sampratą. Tuo tarpu menininkas iš Didžiosios Britanijos Tamu Nkiwane savo darbuose nagrinėja jį supančią aplinką ir iš praeities sklindančius virpesius, pasiekiančius mus surenkant ir perrenkant tam tikras medžiagas ir objektus. Autobiografinio tyrimo motyvai sustiprina autoriaus kūrybą – ar jos centre būtų Londono gatvių šiukšlės, ar, iš naujesnių projektų, mažiau pažįstama Zimbabvės aplinka. Menininkas visuomet komunikuoja tai, kas nematoma ir pamiršta: per ritualinius surinkimo procesus, rašytinį tekstą ir garsą. Andrej Polukord savo tapyba, instaliacija bei atlikimu ir vaizdo menu sukuria nenuspėjamą aplinką ir absurdiškas situacijas, kurios suteikia dvigubą reikšmę ir dviprasmiškumą. Kylantis Ukrainos menininkas, filmų kūrėjas ir kuratorius Mykola Ridnyi, darbuose apima daugybę medijų nuo ankstyvųjų kolektyvinių akcijų viešosiose erdvėse, iki įvairių įvietintų instaliacijų, skulptūrų, fotografijos ir judančių vaizdų, kuriuos galima dažnai sutikti šiandieninėje jo praktikoje.

12-oji Kauno bienalė PO IŠVYKIMO | PRIEŠ ATVYKSTANT vyks birželio 7 – rugsėjo 29 dienomis Kaune. 12-oji Kauno bienalė organizuojama bendrakuratorystės principu, ją kuruoja kylančių kuratorių komanda: Daniel Robert Milnes (Didžioji Britanija / Vokietija), Elisabeth Del Prete (Didžioji Britanija), Lydia Pribišova (Slovakija), Neringa Stoškutė (Lietuva) ir Alessandra Troncone (Italija), konsultuojantis kuratorius Lewis Biggs (Didžioji Britanija). Daugiau informacijos: www.bienale.lt/2019

Iliustracijoje: Kauno bienalės kuratoriai

Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba

Parodos „Kolega iš kitos genties. Menininkas susitinka su verslininku“ uždarymo renginiai NDG

Vasario 21–24 d. Nacionalinėje dailės galerijoje (Konstitucijos pr. 22, Vilnius) vyks svetingas savaitgalis, kuriuo bus išlydima paskutinę savaitę veikianti paroda „Kolega iš kitos genties. Menininkas susitinka su verslininku“. Šiam savaitgaliui NDG parengė specialią nemokamų renginių programą.

 Vasario 21 d., ketvirtadienis

18 val. – Martos Dauliūtės ir Viktorijos Šiaulytės tarpdisciplininio projekto „Geras gyvenimas“ pristatymas ir diskusija.

Projektas „Geras gyvenimas“ nagrinėja kaip startuolių kultūra keičia darbo, laisvalaikio, asmeninio gyvenimo, bendruomenės ir kūrybiškumo sampratas platesnėje visuomenėje. Autorės pristatys dokumentinį tyrimą apie startuolį Švedijoje, įkūrusį pirmąjį kolektyvinį būstą antrepreneriams Stokholme. Jo gyventojams išsitrina ribos ne tik tarp darbovietės ir asmeninės erdvės, bet ir savirealizacijos ir kompanijos kuriamo naratyvo apie bendruomenę. Pristatymą papildys diskusija su tyrėja Migle Bareikyte, bendruomeniško būsto verslo pradinininkais Lietuvoje Šarūnu Butkumi bei Domu Dargiu, kultūros politikos tyrėja Skaidra Trilupaityte ir „Startup Lithuania“ projektų vadove.

Vasario 23 d., šeštadienis

16 val. – ekskursija po parodą „Kolega iš kitos genties. Menininkas susitinka su verslininku“ su kuratore Egle Mikalajūne.

16.30 val. – parodos dalyvės menininkės Viktorijos Damerell paskaita „Kas yra gražu yra šlykštu“.

Tai – paskaita apie šiuolaikinį meną žmonėms, stebintiems jį iš toliau. Kodėl šiuolaikinis menas toks negražus ir nesuprantamas arba kodėl šiuolaikiniam menui nereikalinga publika? Viktorija Damerell jau kurį laiką stengiasi rasti trūkstamas jungtis tarp įprastai idealizuojamos klasikos ir dažnai nepatenkinamų šiuolaikinio meno žiūrovo lūkesčių. Paskaitos tikslas – padėti abu reiškinius matyti vienas kito šviesoje.

Vasario 24 d., sekmadienis

12 val. – parodos dalyvio, menininko ir Galerie Uberall direktoriaus Andrejaus Polukordo vedamas seminaras „Kaip tapti galerininku arba Nuo nulio iki privataus verslo”.

Esate verslus, bet nežinote, kuri sritis turi perspektyvų? Nežinote kaip pradėti? Kaip atpažinti sėkmingą galerininką nuo nesėkmingo? Meno ekspertas? Kas jis ir koks turėtų būti? Kur padėti savo pinigus? Ar esate girdėję apie investiciją į ateitį? Ar įrėminti yra geriau negu neįrėminti? Seminaro metu Andrej Polukord atskleis visus sėkmingo verslo meno rinkoje ypatumus.

Visi renginiai nemokami. Vasario 21 d. renginys – be registracijos. Į vasario 23–24 d. vyksiančius renginius prašome registruotis el. paštu edukacija@ndg.lt

 Projekto partneriai: Startup Lithuania, Užimtumo tarnyba prie LR SADM, True Insight Lab, Telesoftas, Vinted, Galerie Uberall, EMKO.Informaciniai rėmėjai: Verslo klasė, lrytas.lt. Rėmėjai: Vilniaus vartų Art Apartment, Exterus, Imaparat. Projektą iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba

 

 Iliustracija: Andrej Polukord. Galeristo įrankiai. 2018. Nuotrauka Andrej Vasilenko

Galerija „Meno parkas“ meno mugėje „art Karlsruhe“

„Meno parkas“ šiemet mugėje „art Karlsruhe“ (Vokietija) pristato galerijos menininkes, didžia dalimi inspiruojamas gamtos, mąstančias apie jos ir civilizacijos santykį.

Aušros Vaitkūnienės ir Patricijos Gilytės solo prezentacijos galerijos stende – H4-M01

Aušra Vaitkūnienė (g. 1962) savo darbais trina liniją tarp apčiuopiamų ir tik intuityviai jaučiamų dalykų, o juos dažnai įkvepia nepavaldi (o ir kaip labai mistiška) gamta. Tapybos katedrai Vilniaus dailės akademijos Kauno fakultete vadovaujanti menininkė yra laimėjusi Pollocko–Krasner fondo stipendiją (The Pollock-Krasner Foundation, New York, USA), jos kūriniai yra Mo muziejaus, Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus, Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos, Lippe apskrities vyriausybės (Vokietija) ir privačiose kolekcijose Lietuvoje ir užsienyje.

Aušros Vaitkūnienės darbų kolekcija šiai mugei sukomponuota kombinuojant mišrios technikos piešinių grupę (2013-2017), kurioje ryškūs grybų motyvai (šie darbai buvo eksponuoti autorės solo parodose „Gamtos gurmano kabinetas“ Londone, Diuseldorfe bei Kaune). Antra Aušros kolekcijos dalimi – mišrios technikos piešinių (2018) –  eksploatuojamas vilko (ir jo kailio) motyvas.

Kita galerijos menininkė, gyvenanti, kurianti ir pripažinimo sulaukusi Vokietijoje – Patricija Gilytė (g. 1972) – savo kūrybos temas nagrinėti pasitelkia įvairiausias stilistikas, medžiagas, objektus, mechaninius elementus, dažnai kviečia bendradarbiauti kvalifikuotą komandą – kompozitorius, operatorius, fotografus, bet kokius profesionalus, kurie padėtų drąsiai eksperimentuoti ir pasiekti užsibrėžto tikslo – taiklaus ir unikalios išraiškos kūrinio.

Mugėje pristatomi Patricijos kūriniai jungia autorės pastarąjį dešimtmetį naudotas medijas: videomeną bei techniką, kai atvaizdus kuria iš pikselių (standartinio dydžio modulių iš įvairių medžiagų (cukraus, putų polistirolio, aliuminio ir kt.). Dar vienas svarbus P. Gilytės kūrybos aspektas – performatyvumas. Sąveika su aplinka, anot autorės, nenutrūksta, kūryba transformuojasi veikiama įvairių sąlygų, taip pat ir apribojimų. „art Karlsruhe“ pristatomi Patricijos debesys iš ketaus pikselių (ŠEŠIOS DVEJONĖS, KURIAS TURĖTUM ŽINOTI, 2019, betonas, 70 x 70 x 6 cm), ar skulptūriniai objektai iš medinių (DVYNĖS arba DVYNIAI, 2017, medis, kreidos gruntas, 107 x 85 x 70 cm) ar aliuminio (LYGSVARA, 2012, aliuminis, 40 x 16 x 10 cm) pikselių bei besisukančių eglučių miške video instaliacija STILLEVEN (2015) puikiai atspindi autorės pagrindines technines kūrybos charakteristikas bei rūpimo turinio temas, kuriais tiria gamtos ir civilizacijos santykį.

Renginio laikas: 2019 02 – 21 24

Renginio vieta: Messe Karlsruhe (Messeallee 1, 76287 Rheinstetten, Vokietija)

Galerijos stendo vieta – H4-M01

Galerijos „Meno parkas“ dalyvavimą „art KARLSRUHE“ iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.

Galerija (AV17) tarptautinėje meno mugėje art Karlsruhe


Vasario 21 – 24 d. Vokietijoje vyksiančioje modernaus ir šiuolaikinio meno mugėje art Karlsruhe galerija (AV17) pristatys vienų žymiausių Lietuvos konceptualiosios skulptūros menininkų Nerijaus Ermino ir Rimanto Milkinto kūrybą. Mugėje taip pat dalyvaus daugiau nei 200 žymiausių pasaulio galerijų, virš 50 000 svečių, menininkų, kolekcininkų bei meno mėgėjų. art Karlsruhe orientuota į modernaus ir šiuolaikinio meno pristatymą, didelį dėmesį skirdama ir skulptūrai, todėl galerija (AV17) būtent šioje mugėje pasirinko pirmą kartą pristatyti žinomus, Lietuvoje ir užsienyje puikiai įvertintus menininkus. Mugės svečiai galės pamatyti konceptualias N. Ermino instaliacijas bei žinomiausius R. Milkinto skulptūrinius objektus, tarp kurių ir keletą naujausių, dar niekur nematytų, menininko kūrinių.

Skulptorius Nerijus Erminas savo kūrinių siužetus formuoja stebint ir nagrinėjant kasdienybės ritualus, interpretuojant kultūrinį, politinį kontekstus, istoriją, religiją bei perteikiant asmeninę ir kolektyvinę patirtis. „Supratęs, jog pavieniais objektais negaliu išsakyti savo minčių, natūraliai pradėjau kurti instaliacijas. Aš it koks režisierius, turiu aktorius ir juos modeliuoju“ – sako N. Erminas. art Karlsruhe mugėje bus galima pamatyti dvi autoriaus instaliacijas. „Mąstantis vandenynas“ – tai jo naujausios kūrinių serijos dalis, paremta Stanislavo Lemo knyga „Soliaris” bei to paties pavadinimo Andrei Tarkovskio filmu. Ši naratyvi instaliacija kvestionuoja racionalų žmogaus mąstymą, kuris atmesdamas bet kokius jausmus ar emocinę patirtį trukdo žmogui suvokti aplinką bei save. Pavieniai instaliacijos objektai kalba apie pasaulio nepažinumą bei nuolatos mus lydintį subjektyvumą, o iš pirmo žvilgsnio šie gana buitiški objektai dėliojami nepaklūstant logikos principams, tačiau kuriant sapnišką atmosferą, kur nėra vieno galutinio scenarijaus, ar vienos tiesos. Antroji instaliacija „Svetainė“ – reprezentatyviausią namų vietą įprasminantis kūrinys, kurio objektai reprezentuoja tam tikro laikmečio prabangos atributus, besijungiančius su natūraliomis medžiagomis – medžio šakomis. Supindamas šias urbanistinės kultūros ir gamtinių formų alegorijas, menininkas ironiškai atskleidžia fasadinę, reprezentatyvią žmonių buitį, tačiau tuo pačiu iškylančią gamtiškąją prigimtį, kuri nepaklūsta daiktiškajam pasauliui.

Skulptoriaus, objektų ir instaliacijų menininko R. Milkinto kūriniai pasižymi charakteringos minimalizmo estetikos bei kinetinės plastikos junginiu. Dėl dėmesio kūrinio „reikšmingai formai“ ir medžiagiškumui, menininko darbai neretai lyginami su Lietuvos ir užsienio modernizmo klasikais, o atvira kūrinio konstrukcija ir menamo judesio efekto kūrimas erdvėje, leidžia žiūrovui lengvai atpažinti R. Milkinto braižą. Skulptūrinės kompozicijos kupinos polinių įtampų, o jų tūrių fizines savybes, tokias kaip lankstumas, tvirtumas, minkštumas ar trapumas, menininkas gretina su individualia patirtimi, o kūrinio prasminiam turiniui išreikšti dažnai pasitelkia medžiagiškumą. R. Milkintas savo kūriniuose dažniausiai naudoja fanerą ir jau savas istorijas sukaupusias nugriautų pastatų metalines sijas, kurias, lyg architektūrinius ready-made’us, jungia į judesį ir kinetiką menančias formas. Plokštuminiu struktūrų įerdvinimas, formų ir linijų grakštumas bei medžiagos ir idėjos santykio vientisumas – geriausiai R. Milkinto kūrybą atspindintys bruožai.

Abu menininkai skulptūros specialybę yra įgiję Vilniaus dailės akademijoje, bei rengia grupines ir personalines parodas Lietuvoje ir užsienyje. Nerijus Erminas 2012 m. šiuolaikinio meno mugėje „ArtVilnius“ komisijos apdovanotas už geriausią skulptūrą „Voveraitė ir siena“, tuo tarpu R. Milkintas 2006 m. apdovanotas šiuolaikinės skulptūros autorių ypač vertinama prestižine Arnaldo Pomodoro (Italija) fondo III vietos premija, o 2011 m. tarptautinėje meno mugėje ARTVILNIUS‘11 buvo įvertintas apdovanojimu „Už skulptūros objektą parodų erdvėse“. Abiejų menininkų kūriniai priklauso privačioms kolekcijoms Lietuvoje ir užsienyje.

Meno mugė art Karlsruhe
Galerijos (AV17) stendas M03
Vasario 21 – 24 d.
Messe Karlsruhe, Messeallee 1, D-76287 Rheinstetten

Paroda „IMAGINARIUM“ galerijoje „Arka“

Vasario 22 d., penktadienį, 18 val. LDS galerijoje “Arka” (Aušros Vartų g. 7, Vilnius) atidaroma paroda „IMAGINARIUM“.

Parodos pavadinimas – lotyniškų terminų imago (atvaizdas, kopija, panašumas) ir imagum (vaizduotė) sampratų įvietinimas. Imaginariumas – tai fikcinė, heterotopiška, individualiai patiriama laikinė erdvė, kurioje susitelkia atvaizdas kaip atspindys ir vaizduotė kaip atspindžių “gaminimo” tinklas.

Ši paroda remiasi Hanso Beltingo, Maurice Merleau-Ponty ir Jacques Lacano teorijomis, kuriose skleidžiasi atspindžio ir atminties efemeriškumo, patyrimo, atvaizdo ir vaizduotės plotmės. Parodoje mėginama [pa]tyrinėti žmogaus sąmonės, pasąmonės, vaizduotės, sapnų ir patirčių klodus bei jų santykius, siekiant suvokti jų organišką būtį laike ir erdvėje.

Pristatomais kūriniais reflektuojamas dabarties vaizdų perteklius, tikro ir fiktyvaus, objekto ir subjekto santykis, realybės reprezentacija ir kiekvienam individuali Tikrovė. Kuriami fenomenologiniai ekranai, formuojantys atspindžio ir atminties laikinumo patyrimą. Atmintį turėtume suvokti kaip nuolat vykstančią ir atsinaujinančią regėtų vaizdų ir patirčių archyvavimo sistemą, kuri negali objektyviai fiksuoti praeities įvykių (chaotiškais praeities atspindžiais tampančių vaizdų ir patirčių), nes ji yra nuolat (per)kuriama. Imaginariume sąveikauja skirtingos patirtys ir atmintys, transformuojančios ir kuriančios vis kitas, subjektyvias, laikiškas ir laikinas patyrimo formas.

Menininkai: Julija Pociūtė, Agnė Jonkutė, Paulius Rainys, Eglė Pilkauskaitė, Karolis Vaivada, Gintarė Stašaitytė, Valda Verikaitė.

Kuratorė: Evelina Januškaitė.

Paroda veiks iki kovo 14 d., LDS galerijoje “Arka”, Aušros Vartų g. 7, Vilnius. Parodos atidarymas – vasario 22 d., penktadienį, 18 val.

Parodą iš dalies remia: Lietuvos dailininkų sąjunga, LR Kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba.

Lankymas nekainuoja. Galerija atvira II-V 12-19, VI 12-16

Mindaugo Ažušilio fotografijų paroda Vilniaus fotografijos galerijoje

Vasario 19 d. 17.30 val. Vilniaus fotografijos galerijoje atidaroma Mindaugo Ažušilio fotografijų paroda. Atidaryme dalyvaus autorius, taip pat jo knygų sudarytoja ir leidėja Eglė Deltuvaitė.

Fotografas Mindaugas Ažušilis tyrinėja nepatogias, kritines, tačiau itin aktualias temas: vyriškumą, hedonizmą, avarijas kelyje, įvaizdžio (ne)galią. Menotyrininkės dr. Agnės Narušytės teigimu, jo kūrybos nebūtina skaityti kaip kapitalizmo, vartojimo, globalizacijos, provincializacijos ar nacionalizmo kritikos, nors jos čia daug. Nebūtina ir nirti į depresiją. Verčiau rinkti egzistencinio aukso trupinius – nematomus, bet Ažušilio pastebėtus lietuviškos kasdienybės scenografijoje. Suprasti, kad jos paskirtis – pridengti nebūties duobes yrančiame pasaulyje.

Šioje parodoje autorius pristato dvi savo kūrybos serijas „Pomirtinis gyvenimas” ir  „Avarija”.

Kuriant seriją „Avarija” pakeliui pasitaikantys eismo įvykiai siūlosi autoriui fotografuojami kaip savaiminės smurto skulptūros. Nesurežisuotų avarijų erdvės ir objektai šviesa nupiešti taip, kad nejučia pradedi grožėtis saulėje blizgančiais sulankstytais metalo luitais, išvirtusiais mašinų viduriais, tekančiais tepalais, stiklo šukėmis. Pasak Eglės Deltuvaitės, tai tarsi „nervus dirginantis grožio ir siaubo santuokos paradoksas”.

Serijoje „Pomirtinis gyvenimas”, anot Eglės Deltuvaitės, M. Ažušilis dar kartą meistriškai sužaidžia pokerį su mūsų vaizduote bei žmogišku silpnumu ir pomirtinį gyvenimą įvaizdina žemiškais siužetais. Pavadinimas gali klaidinti, bet autorius neketina polemizuoti sielos amžinybės, religijų, prisikėlimo ar panašiomis temomis, jis tiesiog parodo, su kokiais žmonėmis atėjus laikui būsime „supažindinti” ir kokiose pažįstamose vietose to nebesuvokdami apsilankysime.

Ne vieną kartą jau įsitikinome, kad versti jaustis nepatogiai yra viena iš sėkmingų Ažušilio kūrybos strategijų, atvedančių žiūrovą į parodų sales, atkreipiančių dėmesį į aktualius visuomenės raidos klausimus, socialines situacijas.

Mindaugas Ažušilis (g. 1987) yra jaunosios kartos fotografas, aktyviai savo kūrybą pristatantis Lietuvoje ir užsienyje. 2014 m. Vilniaus dailės akademijoje įgijo fotografijos ir medijos meno magistro laipsnį. Nuo 2015 m. – Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys. Kartu su leidykla Kultūros meniu” yra išleidęs dvi knygas. Pirmoji knygaLaimė Lietuvoje / Happiness in Lithuania” sulaukė daug dėmesio 2012 m. O 2018 m. antroji knyga Lietuva. 999.9 / Lithuania. 999.9″ fotografijos festivalyje PHotoESPAÑA pateko į geriausios fotografijų knygos konkurso finalininkų sąrašą.

Kiti renginiai:

VILNIUJE

Lietuvos fotomenininkų sąjunga Vilniaus knygų mugėje – 2019 02 21-24

Stendae 5A.17 galėite įsigyti mūsų leistų knygų.

Taip pat rengiame ir dvi diskusijas:

Diskusija VKM. „Fotoalbumas. Ar yra vietos knygų lentynoje?”

Diskusija VKM. „Nauja knyga – sena fotografija”

Nuo vasario 27 d. “Prospekto” fotografijos galerijoje (Gedimino pr. 43) veiks Jindrich Štreit fotografijų paroda “Kur namai mano?”.

Kovo 13 d. susitikimas su autoriumi.

KAUNE

Giedriaus Liago personalinė paroda

2019 02 07 – 03 03

Kauno fotografijos galerija (Rotušės a. 1, Kaunas)

Roberto Narkaus solo paroda „Sfinksas“ projektų erdvėje „Editorial“

Iki kovo 3 d. projektų erdvėje „Editorial“ (Latako g. 3, Vilnius) veikia lietuvių menininko Roberto Narkaus solo paroda „Sfinksas“.

Vasarą keletą mėnesių praleidau Liverpulyje, toks keistas miestas, gyvenantis viltimi, kažkada regėjęs savo aukso amžių ir buvęs turtingiausias uostas Jungtinėje Karalystėje, beje – pirma ir paskutinė „Titaniko“ registracijos vieta. Šiandien Liverpulyje stipriai stimuliuojama bendradarbystės ir startuolių dvasia, tiesa, daugelis šių erdvių tuščios ir geresnės ateities pažadas vis atidedamas. Apsistojau dangoraižyje, dvidešimt pirmame aukšte, amerikiečių kompozitoriaus ir jo žmonos rašytojos bute, iš kurio matėsi nuostabi panorama, retkarčiais atplaukiantys kruiziniai laivai ir miesto ateities planai.

Mėgau vaikščioti po buvusių dokų rajoną, o labiausiai man patikdavo hangintiapleisto prekybos centro mašinų parkavimo aikštelėje. Pirmąkart mane ten pasitiko sulaukėję gatvės berniūkščiai iš greta esančios treilerių parko bendruomenės. Supratę, kad esu užsienietis, jie manęs paprašė pasakyti liverpuliškai „I am a sausage“ ir išsitraukę telefoną ketino nufilmuoti. Pasijutau svetimas, naivus ir prisiminiau savo vaikystę Justiniškėse. Visai nesusidraugavome. Velniop juos. Jie dar nežino, kad po to, kai aš išvyksiu, netrukus atvažiuos buldozeriai, nugriaus jų pašiūres, o čia bus kūrybinių industrijų hubas.

Aikštelė buvo jauki, apsupta peraugusių ir į džiungles panašėjančių gyvatvorių, kurios saugojo nuo greta besitiesiančios gatvės triukšmo. Voliojosi vežimėliai, įvairūs rakandai, klozetas, metro dydžio butaforinis kompasas, sportbačiai. Tačiau ilgiausią šešėlį ant aikštelės metė iš tvoros išaugantis outdooras. Ant jo sluoksniais, metai iš metų, buvo klijuojamos vis naujos reklaminės kampanijos, tačiau kartais tuos sluoksnius reikėdavo nulupti ir viską pradėti iš naujo. O senuosius banerius, suplėšius it bloga menančias nuotraukas, buvo galima palikti krūmuose, kur aš jas ir radau. Susikroviau į vieną iš vežimėlių, parstūmiau namo, išsikviečiau pagal skelbimus rastą kurjerį, tiesa, atvažiavo autobusiukas tamsintais langais, kuriame kartu su daiktais namo keliavo ir pavargę tautiečiai.

Vilniuje išskleidžiau šiuos skutus ant studijos grindų ir popieriaus peiliuku išpjausčiau figūras, galbūt panašias į Egipto piramidžių piešinius, kurių nemačiau, nes kai prieš daug metų buvau Egipte, filmavome reklamą, ir beveik visą laiką praleidau viešbutyje.

Parodos lankymas:
V 16.00–18.00;
VI, VII 14.00–16.00.
Arba susitarus +37065654249

Vasario 22 d. parodoje galima bus sutikti ir patį menininką, kuris gyvai pristatys savo solo parodą ir naujausius kūrinius joje.

Roberto Narkaus parodą patogu aplankyti nemokamu Vilniaus autobusu SU-MENĖK, kuris kursuos visus vasario savaitgalius ir pasiūlys maršrutą po 17 šiuolaikinio meno galerijų bei muziejų (Vilniaus šiuolaikinis menas autobusu Su-Menėk).

Roberto Narkaus paroda Sfinksas projektų erdvėje Editorial, 2019

Robertas Narkus, Taurė, 193×124, popierius, klijai, 2019

Robertas Narkus, Master, 243×300, popierius, klijai, 2019

Robertas Narkus, Thank you for the hospitality, 103×125, popierius, klijai, 2019

Roberto Narkaus paroda Sfinksas projektų erdvėje Editorial, 2019

Robertas Narkus, Pradžių pradžia, 240×243, popierius, klijai, 2019

Roberto Narkaus paroda Sfinksas projektų erdvėje Editorial, 2019

Roberto Narkaus paroda Sfinksas projektų erdvėje Editorial, 2019

Robertas Narkus, Amfora, 205×97, popierius, klijai, 2019

Robertas Narkus, Be pavadinimo, 171×104, popierius, klijai, 2018

Žuvys žiemą būna dugne, 145×103, popierius, klijai, 2019

Roberto Narkaus paroda Sfinksas projektų erdvėje Editorial, 2019

Roberto Narkaus paroda Sfinksas projektų erdvėje Editorial, 2019

Nuotraukos: Robertas Narkus, Editorial