Iki rugsėjo 18 d. M. K. Čiurlionio memorialiniame muziejuje (M. K. Čiurlionio g. 35, Druskininkai) veikia menininkų klubo „Penktadienis 13“ paroda „Čiurlionis – pirmasis lietuvių kosmonautas“.

Menininkų klubo „Penktadienis 13” tapybos, skulptūrų ir fotografijų paroda „Čiurlionis – pirmasis lietuvių kosmonautas”, skirta žymiausiam lietuvių menininkui Mikalojui Konstantinui Čiurlioniui, kurio domėjimasis astronomija, senoviniais žvaigždžių mitais, kosmogoninėmis teorijomis, galėjo skatinti itin imlias, universalias, novatoriškas idėjas tapybos kūriniams. Mistiniai, simbolių ir paslapčių pripildyti M. K. Čiurlionio kūriniai lig šiol įkvėpia įvairių kartų menininkus. Tęsdami astronominės temos nagrinėjimus menininkai parodoje pristato naujausius meno kūrinius, sukurtus ne vien tapybos, bet fotografijos ir skulptūros meno technikomis.

Parodos dalyviai: Bronius Duoba Zuogzu (skaitmeninė fotografija), Artūras Maksimilianas (skulptūra, skaitmeninė fotografija), Marius Skudžinskas (skulpūra), Artūras Rožkovas (tapyba), Sfinga (tapyba), Lidija Pakonaitytė (tapyba), Samvelas Gandžumianas (fotografija), Gediminas Mažintas (skulptūra), Saulius Tamulevičius (skulptūra), Vadimas Korotajevas (garso menas).

 2019 m. rugpjūčio 3 d. Palangoje esančiame Antano Mončio namuose–muziejuje įvykusiame LVIII Vilniaus aukcione labiausiai dalyvių geidžiamais įsigyti kūriniais tapo Violetos Gaidamavičiūtės–Kiselienės ofortas „Preiloje“, A. Mončio (1921–1993) akvarelė „Kompozicija mažame formate I“, Saulės Kisarauskienės monotipija atliktas triptikas „Aušros Vartai“ bei Vytauto Kasiulio (1918–1995) litografija „Muzikantas su „šarmanka“ ir papūga“. Tačiau brangiausiai parduoti Kazimiero Žoromskio (1913–2004), Antano Martinaičio (1939–1986) ir Antano Gudaičio (1904–1989) tapybos darbai bei dar iki šiol niekur nerodyta paties A. Mončio skulptūra „Moteris“.

„Šis aukcionas išpildė visas Vilniaus aukciono namų prognozes, o taip pat turėjome progą dar kartą įsitikinti, kad pajūryje vykstančiame aukcione didžiausias dėmesys tenka kūriniams, nesusijusiams su jūra. Nors marinistika vis dar išlieka populiari, bet rezultatai rodo, kad mūsų aukciono gerbėjų meno akiratis sparčiai plečiasi ir jiems reikia ne tik įvairesnės tematikos, bet ir kuo įvairesne technika atliktų kūrinių“, – teigia Vilniaus aukciono vadovė dr. Simona Skaisgirytė–Makselienė.

Tradiciškai labdaringa rubrika prasidėjusio Vilniaus aukciono dalyviai nudžiugino A. Mončio namų–muziejaus bendruomenę: iš viso surinkta 1,9 tūkst. eurų muziejaus veiklai paremti (visų šioje rubrikoje siūlytų lotų pradinė vertė sudarė kiek daugiau kaip 2,5 tūkst. eurų). Beje, pats pirmasis šios rubrikos kūrinys – A. Mončio akvarelė „Kompozicija mažame formate I“ tapo vienu labiausiai norimu įsigyti aukciono lotu: jo pradinė kaina kilo beveik du kartus ir pasiekė 660 eurų.

Tiesa, didžiausia kova LVIII Vilniaus aukcione virė ne dėl tapybos darbų: V. Gaidamavičiūtės–Kiselienės oforto „Preiloje“ kaina kilo 2,4 karto iki 360 eurų. Beveik 1,6 karto daugiau nei nustatyta pradinė kaina pasiūlyta ir už S. Kisarauskienės monotipija atliktą triptiką „Aušros Vartai“ (920 eurų) bei V. Kasiulio litografiją „Muzikantas su „šarmanka“ ir papūga“ (400 eurų).

Pasak S. Skaisgirytės–Makselienės, šįkart brangiausiai parduotų kūrinių sąraše – mažiau sensacijų, daugiau išsipildžiusių prognozių. Pavyzdžiui, brangiausiai įvertinto šio LVIII Vilniaus aukciono meno kūrinio – K. Žoromskio „Trijų dimensijų serija | T.D.S. #45“ – kaina kilo nežymiai: jis parduotas už 6,7 tūkst. eurų.

Kaip buvo prognozuota, brangiausiai parduotųjų sąraše atsidūrė ir A. Mončio skulptūra „Moteris“, į naujus namus iškeliavusi už 4,9 tūkst. eurų. Po jos rikiuojasi du tapybos darbai, parduoti po 4,2 tūkst. eurų, tai – A. Gudaičio „Vyras su skrybėle“ ir A. Martinaičio „Prie Labos upokšnio“. Beje, dėl pastarojo teko ir šiek tiek pasivaržyti – jo pradinė kaina siekė 3,6 tūkst, eurų.

Be jau paminėtų lotų, LVIII Vilniaus aukciono dalyviai atkreipė dėmesį ir į kitas rinkinio vertybes – įsigyti Prano Gailiaus (1928–2015), Sergejaus Gračiovo (1922–1993), Leonardo Gutausko, Vytauto Igno (1924–2009), Vinco Kisarausko (1934–1988), Romualdo Požerskio, Jono Vaičio (1903–1963), Antano Žmuidzinavičiaus (1876–1966) ir kitų gerai žinimų autorių darbai.

Kitas Vilniaus aukcionas vyks šių metų rudenį Tolerancijos centre. Jo meno vertybių rinkinys bus pradėtas formuoti per artimiausias kelias savaites.

FAKTAI IR SKAIČIAI

6 700 – tiek eurų kainavo brangiausiai aukcione parduotas kūrinys: K. Žoromskio „Trijų dimensijų serija | T.D.S. #45“

90 – po tiek eurų kainavo pigiausi LVIII Vilniaus aukciono lotai – Kęstučio Ramono paveikslas „Gėlių puokštė“, Johnny Friedlaender litografija „Abstrakti kompozicija“ ir nežinomo XX a. I p. autoriaus darbas „Barkasas“

1014 – tiek eurų vidutiniškai išleido vienas LVIII Vilniaus aukciono vertybes įsigijęs dalyvis

140 – tiek procentų kilo labiausiai geidžiamo Vilniaus aukciono loto, kuriuo tapo V. Gaidamavičiūtės–Kiselienės oforto „Preiloje“, kaina

34 – tiek procentų LVIII Vilniaus aukcione parduotų lotų buvo parduoti už aukštesnę nei nustatyta pradinė kaina

Iki rugsėjo 7 d. Karlo poternoje, Pilies muziejuje (Priešpilio g. 2, Klaipėda) veikia instaliacijos ir objekto meno paroda „Faktas-forma“.

Forma yra viena iškalbingiausių kompozicijos dalių ir atspindi menininko individualybę, sugebėjimą jausti ir mąstyti savaip, savo kūryboje pakilti į naują kokybės lygį. Faktas žymi istorinės realybės momentą. Esame istorijos dalis ir mūsų kūryba jau yra faktas. Menininkų įtrauktis į istorinių vertybių lobyną, ir savo instaliacijomis bei skulptūriniais objektais papildyti ekspozicijas yra vienas iš projekto tikslų. Siekdami istorinių faktų interpretacijų galimybes išvysti meno kūriniuose, meno kūrinių formose, LDS Klaipėdos skyrius šiam projektui susitelkia bendrystei su istorija. Mažosios Lietuvos istorijos muziejus atsinaujinęs ir naujai atvėręs Klaipėdos Pilies erdves, tampa patrauklus šiuolaikinio meno atstovams, jų minčių ir idėjų srautams. Atvertos erdvės Klaipėdos piliavietės rytinėje kurtinoje, kurioje yra įrengta Antrajam pasauliniam karui skirta ekspozicija „Muziejus 39/45“ ir interaktyvios archeologijos ekspozicijos šiaurinėje kurtinoje. Šiuo metu erdviniai menai patiria iššūkius, kuriems apmąstyti būtini meniniai, analitiniai tyrimai, diskusijos, forumai ir šis projektas ambicingai imtųsi problematikos, siekdamas įtraukti kuo daugiau įvairių visuomenės sluoksnių gyventojų, spręsdamas įvairias su istorinės atminties sritimi ir menininkų saviraiška susijusias problemas.

Šiandien kiekvienam individui didelę įtaką daro gausus informacijos srautas, komunikacijos, vizualinių meninių formų gausa. Meno išlaisvinimo tendencijos atmeta bet kokias dogmas, todėl fakto per formą aiškinimas ir įprasminimas naujais būdais gali sukurti daug netikėtų rezultatų kaip ir formos fenomenas, kuris apima galybę taikomosios ir vaizduojamosios dailės kūrinių. Visi jie reikalauja gilesnio įsižiūrėjimo ir erdvių atradimus, kuriuos ir siekia sukurti tarptautinis meno formos festivalis „Faktas-Forma“.

Šioje parodoje dalyvauja šie menininkai: Arvydas Ališanka, Aurimas Anusas, Aušra Jasiukevičiūtė, Daiva Ložytė, Danutė Garlavičienė, Jurga Užkurnytė, Kęstutis Dovydaitis, Marius Strolia, Kęstutis Musteikis, Mindaugas Šnipas, Romualdas Inčirauskas, Saulius Milašius, Aušra Jasiukevičiūtė, Daumantas Kučas, Remigija Vaitkutė, Romas Klimavičius.

Parodos kuratoriai: Daiva Ložytė ir Neringa Poškutė-Jukumienė.

Iki rugsėjo 7 d. Pilies muziejaus Šiaurinės kurtinos II aukšte (Priešpilio g. 2, Klaipėda) veiks paroda, sudaryta iš Gdansko dailės akademijos skulptūros katedros dėstytojų ir jų asistentų meno kūrinių. Paroda yra LDS Klaipėdos skyriaus organizuojamo meno festivalio „FAKTAS-FORMA“ dalis.

Gdansko dailės akademija buvo įkurta 1945 m. Beveik nuo pat pradžių ji sukūrė charakteringą meninės raiškos kalbą, gerai atpažįstamą Lenkijoje. Gdansko dailininkų kūriniai iki šiol pasižymi tvirtais klasikinio meno pagrindais ir šiuolaikišku požiūriu – yra atviri eksperimentams ir netikėtiems sprendimams.

Gdansko akademijos Skulptūros fakultetas savo veiklomis neabejotinai propaguoja šią mąstymo strategiją, atverdami kelius bendradarbiavimui su kitais meno centrais ir aukštojo mokslo įstaigomis. Be kita ko, nuo 2013 m. Gdanskas bendradarbiauja su Vilniaus dailės akademija, dalyvaudamas įvairiose meniniuose renginiuose, tokiuose kaip seminarai, plenerai, mainai ir parodos.

Gdansko dailės akademijos metalo liejimo skulptūros tradicija siekia beveik 40 metų, nuo to laiko, kai buvo įkurti Medalio ir mažųjų skulptūrų kursai. Tačiau Gdansko skulptoriai neapsiriboja mažais masteliais. Šiuo metu metalo liejimas, suvirintos skulptūros ir meno instaliacijos yra reikšmingi Gdansko akademijos kūrybinio gyvenimo elementai. Paroda „Metalo menas iš Gdansko“ siekia pristatyti Pomeranijos meno tendencijas plačiajai visuomenei parodant nedidelę lenkų menininkų, kurių viena iš raiškos priemonių yra metalas, kūrybiškumą.

Parodoje galėsite išvysti šių 16 profesionalių Lenkijos menininkų/skulptūros dėstytojų kūrinius: Małgorzata Kręcka-Rozenkranz, Dariusz Sitek, Magdalena Schmidt-Góra, Marek Elsner, Małgorzta Wiśniewska, Mariusz Białecki, Mariusz Burdek, Przemysław Trześniak, Alicja Bulawka-Fankidejska, Tomasz Skórka, Tomasz Sobisz, Wojciech Sęczawa, Adriana Majdzińska, Jan Szczypka, Marek Targoński ir Marcin Plichta.

Sėkmingą penkerių metų Rupert meno ir edukacijos centro vadovo kadenciją šį mėnesį baigianti Justė Jonutytė nusprendė nedalyvauti naujoje rotacijoje ir vietoj to tapti Rupert valdybos nare bei tęsti darbą ties nepriklausomais projektais. Uždaro konkurso metu, dalyvaujant keliems kviestiniams kandidatams, Rupert tarybos nariai vienbalsiai nusprendė naująja direktore penkerių metų laikotarpiui skirti Juliją Reklaitę. Tarybos pirmininkas Deividas Rafanavičius valdybos sprendimą komentuoja taip: „Mes džiaugiamės žinodami, jog Julija vadovaus organizacijai ateinančius penkerius metus. Ji turi daug patirties šiuolaikinio meno ir kultūros lauke tiek vietos, tiek tarptautiniu mastu. Jos patirtis praturtins Vilniaus ir Lietuvos meno sceną, padės plėtoti tarptautinį organizacijos bendradarbiavimą, kontaktų tinklą ir projektus. Tikimės, kad Julijos asmeninės vertybės ir komandinio darbo metodai įkvėps Rupert komandą ir ves organizaciją link naujų ir jaudinančių iššūkių bei horizontų“.

 Prieš prisijungdama prie Rupert, Julija Reklaitė buvo Lietuvos kultūros atašė Italijoje (2015–2019 m.). Ji yra dirbusi su įvairiais projektais architektūros, kultūrinės diplomatijos, šiuolaikinio meno ir teatro srityse. Nuo 2007 m. J. Reklaitė dirbo laisvai samdoma parodų architekte, bendradarbiavo su institucijomis bei menininkais Lietuvoje ir užsienyje, 2009-2012 metais vadovavo viešajai įstaigai Architektūros fondas. Pastaruoju metu ji buvo kultūros projektų vadovė Lietuvos architektų rūmuose, Valstybiniame Jaunimo teatre inicijavo „Black Box“ platformą – edukacinę programą jauniems kūrėjams. Taip pat 2019 m. ji buvo Lietuvos paviljono Milano trienalėje komisarė, bendradarbiaujant su Vilniaus Šiuolaikinio meno centru įgyvendino menininkės Emilijos Škarnulytės instaliaciją Manifold. Reklaitė apsigynė architektūros istorijos ir teorijos mokslų daktarės laipsnį VGTU architektūros fakultete. Ji yra įvairių publikacijų ir straipsnių autorė, taip pat trijų knygų bendraautorė ir sudarytoja.

Savo naujas pareigas Julija Reklaitė komentuoja taip: „Tai jaudinantis iššūkis. Rupert aš matau kaip instituciją, turinčią milžinišką potencialą jungti skirtingas kultūrines disciplinas, dauguma kurių aktualios ir mano patirčiai. Rupert alternatyvios edukacijos, rezidencijų ir viešoji programos turėjo didžiulį indėlį vystant tarpdisciplininius mąstymo ir darbo metodus, džiaugiuosi galėdama prisijungti prie komandos bei vadovauti šiai tarptautiniu mastu pripažintai institucijai jai judant naujomis kryptimis“. Savo pareigas Julija pradės eiti 2019 m. rudenį.

Nuotrauka: Vika Paškelytė

Jau rugpjūčio 4-11 d. startuoja kasmetinė tarptautinė vasaros mokykla, skirta kultūros paveldo klausimams nagrinėti. Šis gebėjimų stiprinimo renginys suburs studentus, jaunus ir patyrusius specialistus iš Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos, ypač suinteresuotus UNESCO pasaulio paveldo srities aktualizavimu.

2019 m. tema – Istorinis urbanistinis kraštovaizdis (ang. Historic Urban Landscape). Paskaitų, seminarų ir praktinių užsiėmimų metu bus nagrinėjami tarptautiniai dokumentai, tokie kaip 2011 m. UNESCO Rekomendacija dėl istorinio urbanistinio kraštovaizdžio, Darnaus vystymosi darbotvarkė 2030, Naujoji urbanistinė darbotvarkė (ang. New Urban Agenda), Jungtinių Tautų Bendroji klimato kaitos konvencija (UNFCC), Pasaulio banko iniciatyvos ir praktinis jų taikymas.

Ekspertinėmis žiniomis dalinsis vieni žymiausių tarptautinių ekspertų: prof. Alessandra Capuano (Italija), Dennis Rodwell (Jungtinė Karalystė), prof. Michael Turner (Izraelis), prof. Yonca Erkan (Turkija).

Paskaitos ir seminarai yra atviri ir nemokami visuomenei. Vasaros mokykla vyks anglų kalba.

 Vasaros mokyklos programa.

Tikslinė grupė: architektai, urbanistai, istorikai, kultūros paveldo ir susijusių disciplinų atstovai.

Paskaitos ir seminarai vyks Nidos meno kolonijoje, E. Jonušo g. 3, Nida.

Projekto organizatorius: Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas

Projekto partneriai: Lietuvos architektų rūmai, Nidos meno kolonija, VšĮ „Architektūros fondas“, Vilniaus dailės akademija (Paminklotvarkos katedra), Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija, Kultūros paveldo centras.

Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.