Lietuvos kultūros institutas, reaguodamas į dėl koronaviruso pandemijos susiklosčiusią situaciją, kviečia Lietuvos menininkes ir menininkus, taip pat meno organizacijas pristatyti savo ir savo atstovaujamų menininkių(-ų) kūrybą Instituto socialinių tinklų paskyrose. Daugiau informacijos apie pasiūlymą pateikiama žemiau – prašome susipažinti. Pasiūlymai laukiami iki balandžio 6 dienos pabaigos!

Pažymime, kad Institutas pasilieka teisę atsirinkti pateiktus pasiūlymus, atsižvelgdamas į kultūros sričių įvairovę ir siūlomų prisistatymų profesionalumą. Kiekviena(-s) atrinkta(-s) pasiūlymo autorė (-ius) bus informuojama(-s) asmeniškai.

–> Pasiūlymą prašome pateikti el. formoje https://forms.gle/v31BTsC9oSYRpTVf7

Bendri pasiūlymų atrankos kriterijai:

• pasiūlytos medžiagos turinio ir techninė kokybė;
• tai, ar menininkas arba organizacija yra (buvo) įtraukti į Lietuvos kultūros instituto ar kultūros atašė 2020 m. planuojamus projektus.

Institutas siūlo dvi virtualaus prisistatymo galimybes:

1. Sklaidą „Facebook“ tinkle, specialioje rubrikoje:

• rubrikos įrašai bus skelbiami kiekvieną dieną 8 val. balandžio-gegužio mėnesiais (įvertinę svarstysime galimybę šią akciją pratęsti);
• įrašą gali sudaryti: tekstas lietuvių ir anglų kalbomis, taip pat vaizdo klipas, garso įrašas arba nuoroda į vaizdo/garso įrašą, arba fotografijos (1-10 vnt.);
• siūloma medžiaga turi būti aukštos kokybės, parengta profesionaliai, skirta užsienio auditorijai.

2. 5 dienas trunkančius „Instagram“ paskyros užgrobimus (take-over):
   • balandžio 13-17 d.;
   • balandžio 20-24 d.;
   • gegužės 4-8 d.;
   • gegužės 11-15 d.;
   • gegužės 18-22 d.;
   • IG įrašą turi sudaryti: tekstas anglų kalba ir vizualinė medžiaga: fotografijos, grafinė medžiaga, vaizdo klipas, pan.;
   • Instagram istoriją (Instastory) turi sudaryti kokybiška vizualinė medžiaga: fotografijos, grafiniai vaizdai, vaizdo klipai, pan.;
   • siūloma medžiaga turi būti aukštos kokybės, parengta profesionaliai, skirta užsienio auditorijai;
   • įrašuose turi būti naudojamos sutartos grotažymės.

–> Pasiūlymą prašome pateikti el. formoje https://forms.gle/v31BTsC9oSYRpTVf7

–> Norėdami pasikonsultuoti rašykite komunikacija@lithuanianculture.lt

Instituto paskyroje „Instagram“ 11 Lietuvos menininkų ir organizacijų šių metų sausį pradėjo savo kūrybos pristatymus vadinamuosiuose Instagram‘o užgrobimuose. Čia jau pasirodė grafikė Alisa Straviskaitė, muzikos grupė „shishi“, atstovaujamus menininkus pristatė „Meno ir mokslo laboratorija“. Ateityje yra suplanuoti butō šokio teatro „Okarukas“, gatvės meno kūrėjos Dovilės Bagdonaitės, rašytojo ir iliustruotojo Kęstučio Kasparavičiaus, fotografės Mildos Vyšniauskaitės, tapytojo Andriaus Markevičiaus, šiuolaikinės muzikos ansamblio „Synaesthesis“, dizainerės Mortos Nakaitės, Vilniaus šokio teatro „Low Air“ virtualūs pasirodymai.

LXI Vilniaus aukcionas aukcionas vyks 2020 m. balandžio 10 d. 18.00 val. nuotoliniu būdu. Norintieji jame dalyvauti gali pasinaudoti šiomis galimybėmis:

1) Iš anksto užpildyti ir palikti „Nedalyvaujančio pirkėjo” anketą;
2) Realiu aukciono laiku dalyvauti telefonu;
3) Realiu aukciono laiku prisijungti per „Live Auctioneers” platformą.

REGISTRACIJA:
– dalyvaujantiems 1 ir 2 būdu reikia užpildyti anketą iki 2020 m. balandžio 10 d. 14.00 val. Vilniaus aukciono puslapyje (https://www.menorinka.lt/registracija);
– dalyvaujantieji 3 būdu turi susikurti paskyrą platformoje „Live Auctioneers” (https://www.liveauctioneers.com), registruotis į vyksiantį aukcioną ir gauti registracijos patvirtinimą (jei platformoje nepavyksta rasti LXI Vilniaus aukciono registracijos – prašome susisiekti el. p. info@menorinka.lt, padėsime ją rasti).

DALYVAVIMO MOKESČIAI:
– dalyvaujantieji 1 ir 2 būdu sėkmės atveju moka galutinę įsigyto kūrinio kainą ir nustatytą Vilniaus aukciono namų maržą su PVM; jokių papildomų mokesčių už dalyvavimą netaikoma, apmokėjimas – 5 d. d. po aukciono;
– dalyvaujantieji 3 būdu sėkmės atveju moka galutinę įsigyto kūrinio kainą, nustatytą Vilniaus aukciono namų maržą su PVM; taip pat taikomas 5% mokestis nuo įsigyto kūrinio kainos „Live Auctioneers” platformai už galimybę dalyvauti tiesiogiai, apmokėjimas iškart po aukciono.

VIRTUALI EKSPOZICIJA:
Su visa LXI Vilniaus aukciono kolekcija galite susipažinti:
– e-kataloge: https://www.menorinka.lt/aukcionas
– vaizdo įraše: https://www.youtube.com/watch?v=kIl-4M-kzhw&feature=emb_logo

EKSPOZICIJOS LANKYMAS:
Pamatyti išsirinktus kūrinius galima ir gyvai nuo 2020 m. kovo 31 d. sostinės galerijoje „Kunstkamera” (Ligoninės g. 4, Vilnius) jos darbo valandomis (I–V: 10.00–18.30 val.; VI: 12.00–16.00 val.), tačiau dėl šalyje įvesto karantino ekspozicijos lankymui taikomos atitinkamos sąlygos:
– ekspozicija lankoma tik individualiai;
– lankymo laikas turi būti sutartas iš anksto tel. +370 5 2307 200, +370 615 29023, +370 685 76500 arba el. p. info@menorinka.lt;
– tariantis dėl lankymo, rekomenduojama nurodyti dominančius kūrinius;
– vienam vizitui skiriama iki 15 min. (tarp vizitų numatytos švaros pertraukos);
– pageidaujančiųjų aplankyti ekspoziciją taip pat prašytume įsivertinti, ar nesate saviizoliacijoje, nepriklausote rizikos grupėms, neturite ligos simptomų, esate sveiki ir laikotės visų rekomendacijų.

Rupert skelbia papildomą atranką Lietuvoje šiuo metu esantiems menininkams, kuratoriams, tyrėjams 2-4 savaičių trukmės rezidencijai š. m. balandžio – gegužės mėnesiais.

Rupert informacija:

Dėl karantino laikinai apribojome Rupert tarptautinės rezidencijos veiklą, todėl kviečiame šalyje šiuo metu esančius menininkus, kuratorius, tyrėjus aplikuoti 2- 4 savaičių trukmės nemokamai rezidencijai. Rezidencijos vyks nuo šių metų balandžio 20 d. iki gegužės 31 d.

Prašome laiškus su užpildyta trumpa anketa, CV, darbų portfolio pdf formatu siųsti adresu residencies@rupert.lt iki balandžio 13 dienos, pirmadienio vidurnakčio.

Primename, kad šiais metais Rupert programų tema – „Rūpestis ir tarpusavio priklausomybė“, taigi labai laukiame paraiškų iš menininkų, kuratorių ir tyrėjų, kurie šiuo metu dirba arba planuoja ateityje dirbti su bendrabūvio, rūpesčio, izoliacijos, socialinės atsakomybės ir panašiomis temomis. Paraiškos nesusijusios su šių metų programa taip pat labai laukiamos.

Rezidencija įsikūrusi vaizdingame Valakampių rajone, prie pat Neries upės bei mažo paplūdimio, apsupta laukų ir miško. Menininkų rezidencijos įrengtos Lietuvos architekto Audriaus Ambraso suprojektuoto Pakrantės kūrybinių industrijų centro pastate. Kiekvienam rezidentui suteikiama individuali studija su antresole (iš viso užimanti apie 52 kv. metrus), kuria leidžiama naudotis kaip kūrybos ir tyrimų erdve visos rezidencijos metu. Studijose yra baldai ir nemokamas bevielis internetas. Pastate taip pat yra skaitykla, virtuvė, kuria gali naudotis rezidentai. Dviračiu, viešuoju transportu ar automobiliu galima lengvai pasiekti maisto prekių parduotuvę, miesto centrą. Rezidencijų studijos yra įsikūrusios antrame pastato aukšte ir pasiekiamos laiptais, pastate lifto ar rampos nėra.

Dėl korona viruso epidemijos, rezidencijos planavimas vyks griežtai laikantis Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos naujausių saugumo reikalavimų ir judėjimo, karantino ir izoliacijos apribojimų. Atrankoje kviečiame dalyvauti tik šalyje jau esančius ir privalomą 14 dienų saviizoliacijos periodą po paskutinės kelionės praėjusius asmenis. Viena studija galės naudotis tik vienas žmogus, o dalis konsultacijų, studijų vizitų ir bendradarbiavimų su rezidentais bus organizuojami nuotoliniu būdu, pasitelkiant rezidencijos komandos patirtį ir kontaktus.

Atrankos vyks nuotoliniu būdu, su kandidatais susisieksime el. paštu.

Turintiems papildomų klausimų, prašome rašyti į info@rupert.lt

Rupert veiklas remia Lietuvos kultūros taryba

Rezidencija yra nemokama dėka kūrybinių industrijų centro Pakrantė paramos.

Siekdama mažinti neigiamus padarinius kūrėjams ir kultūros organizacijoms dėl paskelbtos valstybės lygio ekstremalios situacijos ir karantino, Kultūros ministerija parengė pradinį paramos kultūros sričiai priemonių planą. Priemonių planas, skirtas kūrėjams ir kultūros organizacijoms remti, parengtas atsižvelgus į kultūros ministro Mindaugo Kvietkausko sudarytos darbo grupės pasiūlymus.

Papildomos lėšos – 2 mln. eurų – skiriamos meno kūrėjų kūrybinėms prastovoms apmokėti, kai jie dėl karantino iš savo veiklos negali gauti pajamų. Meno kūrėjų socialinės apsaugos programoje karantino laikotarpiui atsisakoma nuostatos, kad nauja kūrybinės prastovos išmoka iš programos lėšų gali būti skiriama tik praėjus metams nuo skirtos kūrybinės prastovos išmokos mokėjimo pabaigos.

Kompensacinio atlyginimo už asmeninį atgaminimą lėšos, daugiau nei 700 tūkst. eurų bus nukreiptos savarankiškai kultūros srityje dirbančių fizinių asmenų nuostoliams kompensuoti.

Iš Kultūros rėmimo fondo numatyta skirti 600 tūkst. eurų individualioms stipendijoms kultūros ar meno kūrėjams, tris mėnesius mokant po 600 eurų. Šios stipendijos skirtos skatinti kūrybą ir jas konkurso būdu gaus daugiau nei 300 kūrėjų.

Kultūros srityje veikiančioms nevyriausybinėms organizacijoms formuojama nauja 1,2 mln. eurų dalinio finansavimo programa, skirta kuriamo turinio pritaikymo ar perkėlimo į skaitmeninę erdvę bei vykdomų veiklų pritaikymo prie pasikeitusių aplinkybių projektams.

Visus su papildomu finansavimu susijusius naujus konkursus bei jų finansavimo sąlygas Lietuvos kultūros taryba paskelbs artimiausiu metu.

Paramos kultūros sričiai priemonių planas bus pildomas atsižvelgus į naujus darbo grupės ir suinteresuotų šalių pasiūlymus, kintančias aplinkybes bei finansines galimybes.

Daugiau informacijos rasite: čia

Vyriausybė pritarė Kultūros ministerijos siūlymui apmokėti kūrybines prastovas meno kūrėjams, dėl karantino negalintiems iš savo veiklos gauti pajamų, ir skirti šiam tikslui įgyvendinti papildomų lėšų.

Sprendimas priimtas įgyvendinant Vyriausybės patvirtintą Ekonomikos skatinimo ir koronaviruso sukeltų padarinių mažinimo priemonių planą ir išplečiant Meno kūrėjų socialinės apsaugos programos nuostatas. Taip siekiama karantino sąlygomis užtikrinti meno kūrėjų socialinę apsaugą.

Meno kūrėjų, pretenduojančių į kūrybinių prastovų išmokas, skaičiui ženkliai augant, papildomų valstybės biudžeto asignavimų poreikis, tris mėnesius mokant jiems po minimalią mėnesinę algą, sudarys 2 mln. eurų.

Meno kūrėjų socialinės apsaugos programoje karantino laikotarpiui taip pat atsisakoma nuostatos, kad nauja kūrybinės prastovos išmoka iš programos lėšų gali būti skiriama tik praėjus metams nuo skirtos kūrybinės prastovos išmokos mokėjimo pabaigos.

Daugiau informacijos apie Meno kūrėjų socialinę apsaugą rasite: čia

Atviras šaukimas

Prasideda atviras šaukimas pradedantiesiems menininkams pretenduoti į „JCDecaux premiją 2020“

Ekspozicijos tema nėra griežtai apibrėžta, tačiau kuratoriai kviečia pradedančiuosius kūrėjus aktualizuoti jiems rūpimų temų lauką, kolektyvinės ir asmeninės prasmės paieškas apie kintančią motyvaciją kurti. Tai – žaidynės jų dalyviams kuriant savas taisykles, remiantis asmeninėmis patirtimis
gyvai reaguoti į esamojo laiko iššūkius.
Konkurse gali dalyvauti Lietuvos pilietybę turintys (įskaitant ir gyvenančius užsienyje) arba nuolat dirbantys ir gyvenantys Lietuvoje kūrėjai nuo 18 iki 35 metų arba vyresni, bet tik pradedantys savo meninę karjerą (dalyvavę ne daugiau kaip 5-ose parodose). Dalyvio paraišką sudaro:

– Projekto aprašas (ne ilgesnis nei vienas A4 formato lapas);
– Projekto vizualinė medžiaga (preliminarios vizualizacijos, eskizai, kadruotės);
– Preliminari įgyvendinimo sąmata;
– Laisvos formos CV ir darbų aplankas („portfolio“).

Paraiškas prašoma iki balandžio 10 d. vidurnakčio teikti el. paštu premija@cac.lt, laukelyje „tema“ įrašius „JCDP20 Vardas Pavardė“.

Taip pat projektus galima siųsti arba pristatyti šiuo adresu: JCDecaux premija / Šiuolaikinio meno centras, Vokiečių g. 2, LT-01130 Vilnius.

Parodos dalyviai bus paskelbti iki gegužės mėnesio pradžios. Planuojama, kad šių metų paroda atvers duris lankytojams rudens pirmoje pusėje.

Apie premiją

Kas yra „JCDecaux premija“?

„JCDecaux premija“ – tai Šiuolaikinio meno centro ir „JCDecaux“ 2016 m. įsteigtas kasmetinių parodų ciklas, siekiantis skatinti jaunųjų Lietuvos menininkų kūrybą, jos sklaidą Lietuvoje ir užsienyje bei visuomenės susidomėjimą šiuolaikiniu menu. „JCDecaux“ įsteigta vienkartinė 4000 eurų dydžio premija tarptautinės komisijos sprendimu skiriama vienam parodoje dalyvaujančiam menininkui ar kolektyvui už pristatomo kūrinio meninės raiškos originalumą bei aktualumą. „JCDecaux premijos“ parodų dalyviai kasmet išrenkami atviro kvietimo būdu. Iš visų gautų pasiūlymų parodos kuratoriai atrenka 5 projektus, iš kurių formuojama konceptuali grupinė ekspozicija. Kiekvienam projektui skiriamas biudžetas produkcijai ir suteikiama kuratorių pagalba. Premijos laureatą išrenka kaskart naujai suburiama nepriklausoma tarptautinė komisija, susidedanti iš menininkų, kuratorių ir kitų meno lauko profesionalų. Parodos kuratorių komanda keičiasi kas dvejus metus siekiant užtikrinti sprendimų, procesų ir pačios ekspozicijos naujumą bei dinamiškumą. 2016 m. ir 2017. parodas kuravo Audrius Pocius ir Edgaras Gerasimovičius. 2018 ir 2019 m. kuratoriai – Monika Kalinauskaitė ir Adomas Narkevičius. 2020 m. ir 2021 m. parodas kuruos Milda Dainovskytė ir Vytenis Burokas.

Projekto „JCDecaux premija“ tikslai

• Skatinti visuomenės susidomėjimą šiuolaikiniu menu Lietuvoje ir supažindinti ją su pradedančiaus kūrėjais;
• Skatinti pradedančių vizualiųjų menų kūrėjų iniciatyvas Lietuvoje;
• Padėti perspektyviems šiuolaikinio meno kūrėjams pilnavertiškai įsitvirtinti šiuolaikinio meno lauke;
• Prodiusuoti naują perspektyvių šiuolaikinio meno kūrėjų produkciją ir pristatyti ją plačiajai publikai;
• Skatinti privataus kapitalo investicijas į šiuolaikinį meną Lietuvoje.

„JCDecaux premija“ projekto eiga ir etapai

Atviras šaukimas

Skelbiamas šaukimas, kurio metu suinteresuoti menininkai kviečiami teikti savo pasiūlymus parodai.
Kuruota jaunųjų menininkų paroda Šiuolaikinio meno centre
Parodos kuratoriai atrenka iki 5 pateiktų pasiūlymų, kurių autoriams yra siūloma paraiškoje aprašytus kūrinius įgyvendinti parodoje. Parodos dalyviai yra skelbiami vasaros pabaigoje. Patvirtinti projektai yra toliau plėtojami bendradarbiaujant su parodos kuratoriais, architektais, technine komanda, prireikus organizuojamos specialistų konsultacijos ir kt. Parodos atidarymas numatytas paskutiniame Šiuolaikinio meno centro parodų rate rudenį.

JCDecaux premijos įteikimas

„JCDecaux premijos“ laimėtojas yra paskelbiamas apdovanojimų ceremonijos metu. Jį išrenka nepriklausoma ir iš anksto paskelbta tarptautinė komisija, susidedanti iš menininkų, kuratorių bei kitų meno lauko profesionalų. Komisijos sudėtis yra skelbiama kartu su parodoje dalyvaujančiais menininkais.

Dalyviams

Pasiūlymų dalyvauti projekte „JCDecaux premija“ teikimo tvarka bei reikalavimai

• Teikti pasiūlymus projektų vystymui gali LR piliečiai nuo 18 iki 35 metų, gyvenantys Lietuvoje ar užsienyje, taip pat užsienio piliečiai, nuolatos veikiantys ir gyvenantys Lietuvoje (kaip tai apibrėžia LR migracijos įstatymas).
• Teikiant pasiūlymą, jame turi būti ši informacija:
o Pasiūlymo aprašas (ne ilgesnis nei vieno A4 lapo apimties);
o Pasiūlymo eskizas ar kitą susijusią vizualinę medžiaga;
o Preliminarią pasiūlymo įgyvendinimo sąmata;
o Pasiūlymo teikiančio asmens ar kolektyvo darbų aplankas;
o Pasiūlymą teikiančio asmens ar asmenų CV;
• Teikdami savo pasiūlymus dalyvauti projekte „JCDecaux premija“ dalyviai patvirtina, jog šie projektai anksčiau nebuvo eksponuoti kitose parodose, projektuose, mugėse ar kitur. Vis dėlto, teikiamas pasiūlymas gali būti nuosekliai ir tiesiogiai susijęs su dalyvio ankstesne menine praktika, t. y. būti serijos ar platesnio kūrinių ciklo dalis.
• Teikdami savo pasiūlymus dalyvauti projekte „JCDecaux premija“ dalyviai patvirtina, kad teikiamas pasiūlymas nepažeidžia jokių trečiųjų šalių turtinių bei neturtinių teisių, taip pat nekursto nesantaikos dėl religijos, rasės, lyties, nacionalinio identiteto, seksualinės orientacijos ar politinių pažiūrų.
• Kartu su pasiūlymu pateikta preliminari pasiūlymo gamybinė sąmata negali viršyti 1500 EUR.
• Menininkai, atrinkti dalyvauti parodoje, kitą kartą gali teikti pasiūlymą dalyvauti, tik praėjus dviem metams po ankstesnio pasiūlymo pateikimo.
Dalyvavimo projekto „JCDecaux premija” parodoje sąlygos
• Kiekvienam iš pasiūlymų, atrinktų dalyvauti projekto „JCDecaux premija” parodoje yra skiriamas produkcijos biudžetas, kuris yra nustatomas įvertinus ir patikslinus dalyvio atsiųstą preliminarią sąmatą. Ši suma parodos parengiamuoju laikotarpiu yra administruojama Šiuolaikinio meno centro.
• Kiekvienam iš pasiūlymų autorių, atrinktų dalyvauti projekto „JCDecaux premija” parodoje yra suteikiama galimybė naudotis Šiuolaikinio meno centro techniniu inventoriumi, personalu ir kt. priklausomai nuo poreikio bei pasiūlymo pobūdžio.
• Atrinktų pasiūlymų autoriai, sutikdami dalyvauti parodoje, įsipareigoja ir sutinka:
o dalintis su parodos kūrybine komanda (kuratoriais, architektais, dizaineriais etc.) visa informacija, kuri yra būtina atitinkamų parodos dalių produkcijai ir organizavimui;
o Iš anksto suderintu laiku prieš parodos instaliavimą atvykti į Šiuolaikinio meno centrą Vilniuje ir asmeniškai dalyvauti parodos instaliavimo darbuose;
o Leisti oficialiuose spaudos pranešimuose Šiuolaikinio meno centro puslapyje (cac.lt), socialiniuose tinkluose ir kitose medijose viešai skelbti dalyvio vardą bei pavardę bei kitą iš anksto suderintą informaciją.
• Vienam iš parodoje dalyvaujančių menininkų, už geriausiai įvertintą kūrinį atitenka 4000 eurų dydžio premija, įsteigta „JCDecaux“. Ji yra pervedama į laureato nurodytą banko sąskaitą.

Kontaktai

Šiuolaikinio meno centras
Vokiečių g. 2
LT-01130 Vilnius
+370 5 2608960
info@cac.lt
premija@cac.lt

Tarptautinės dailės kritikų asociacijos (AICA) Lietuvos sekcija

Vilniaus miesto savivaldybės
Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybai

2020 03 20, Vilnius

KREIPIMASIS

Šiuolaikiniuose demokratiniuose miestuose sugyvena reprezentacinės ir alternatyvios erdvės. Pastarųjų atsiradimas tapo įmanomas tik Lietuvai atgavus nepriklausomybę. Minint šio svarbaus įvykio trisdešimtmetį prašome Vilniaus savivaldybę atkreipti dėmesį į „Kabliu“ vadinamo pastato Kauno g. 5 vertę ir išsaugoti jį kaip unikalią visumą, kurią sudaro šio pastato specifinių savybių kombinacia:
– pagal tipinį sovietmečio socialistinio realizmo stiliaus projektą pastatytas geležinkeliečių kultūros rūmų pastatas (1958);
– pasikeitusią politinę situaciją įkūnijęs Mindaugo Navako skulptūrinis objektas „Kablys“ (1994);
– turtinga ir svarbi „Kablio“ visuomeninių-kultūrinių veiklų istorija (1994–2020).

1958 m. pastatyti stalininiai kultūros rūmai nebūtų ypatingi, jei ne jų frontone 1994 m. pakabintas Mindaugo Navako „Kablys“. Ironiška postmodernistinė skulptūrinė intervencija į tipišką oficialios sovietinės kultūros būstinę, kyšanti toje vietoje, kur anksčiau buvo Lietuvos Sovietų Socialistinės Respublikos herbas, žymi pergalę prieš buvusį režimą: „Šis pastatas buvo [įkūnyta] stalinistinė pompastika, bet milžiniškas surūdijęs kablys pompastiką pavertė komiška.“ (1)

„Kablio“ atsiradimas socialistinės architektūros pastato fasade simbolizavo naujos eros pradžią. Tai buvo gausiai lankoma vieta, pirmas ryškus laisvos kūrybinės minties ženklas mieste. Apie posovietinę Lietuvą rašę užsienio leidiniai iliustruodavo savo tekstus pastato su skulptūra fotografijomis ir vadindavo „Kablį“ permainų Rytų ir Vidurio Europoje simboliu (2). Socialistinio realizmo stiliaus pastatas ir Navako „Kablys“ sudaro nedalomą visumą: „Kablys“ be šio pastato tik detalė, o pastatas be „Kablio“ – tik nuobodus sovietinis griozdas. Kaip tik jų dialogas kuria prasmes ir pasakoja istoriją.

Nuoseklia kūrybine laikysena išsiskiriantis skulptorius Mindaugas Navakas (g. 1952) yra apdovanotas Herderio premija už pasiekimus ginant modernią meno sampratą bei prisidėjimą prie Lietuvos kultūrinio gyvenimo demokratinio atnaujinimo (1995), Nacionaline kultūros ir meno premija (1999). Jo darbai saugomi Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos, Švedijos, JAV muziejuose bei privačiose kolekcijose. „Kablys“ yra pirmasis įvietintas skulptūrinis objektas Vilniuje, tapęs mūsų dailės istorijos dalimi. Jo projektą aptinkame skulptoriaus 1981–1994 m. kurtuose fotomontažuose „Vilniaus sąsiuviniai“, kuriuose visiems pažįstamus pastatus Navakas papildė provokuojančio mastelio skulptūriniais objektais. Ant buvusių geležinkeliečių rūmų 1994 m. atsiradęs „Kablys“ ne tik estetiškai keičia pastatą, bet ir šiuolaikinio meno kalba įamžina kultūros lauko permainas. Jo pašalinimas nuo buvusių geležinkeliečių rūmų fasado reikštų ne tiek paties kūrinio, kiek išgyventų permainų simbolio sunaikinimą.

Nuo Navako „Kablio“ neatsiejamos ir buvusiuose geležinkeliečių rūmuose realizuotos alternatyvios kultūros iniciatyvos. Pirmuoju nepriklausomybės dešimtmečiu tai buvo svarbus už valstybinių institucijų tinklo veikiantis, „iš apačios“ kuriamas naujos kultūros centras. 1994 m. rūmuose buvo įkurta pirmoji mieste nekomercinė šiuolaikinio meno galerija „Jutempus“. Iki 1997 m. joje surengta per 30 Lietuvos ir užsienio menininkų parodų, kuriose savo darbus eksponavo tuomet jauni, o dabar pasaulyje pripažinti menininkai – Svajonė ir Paulius Stanikai, Dainius Liškevičius, Žilvinas Kempinas (3). Tuo pat metu rūmuose veikė kontrkultūros centras „Meno lyga“, virė alternatyvios muzikos scena su legendiniais „Fete de la Musique“ ir elektroninės muzikos festivaliais. Daugeliui dabartinių keturiasdešimtmečių-penkiasdešimtmečių „Kablys“ buvo ta vieta, kurioje formavosi jų asmenybės.

Rūmuose iki šiol veikia alternatyvios kultūros jaunimo klubai ir ekstremalaus sporto būreliai. Negana to, kad ir kaip kritiškai žiūrėtumėme į sovietinę pastato praeitį, jame nuo 1958 m. vyko šokiai ir kino seansai, 1963–1993 m. veikė Vilniaus lenkų teatras. Septyni dešimtmečiai visuomeninės-kultūrinės veiklos nėra menkniekis. Išsaugojus šią pastato paskirtį „Kablys“ ir toliau kurtų sveiką alternatyvą miesto dalyje, kuri toli gražu nėra prisotinta kultūros įstaigų. Dėl Navako skulptūros visas pastatas ir dalis jame veikiančių organizacijų jau beveik tris dešimtmečius vadinamos „Kablio“ vardu. Tai unikalus vietokūros atvejis, neabejotinai vertas dėmesio.

„Kabliu“ vadinamas pastatas yra šių laikų Vilniaus atminties vieta, svarbi kultūros ir miesto istorijai. Todėl prašome saugoti visus ją kuriančius elementus – esamą pastato tūrį ir estetiką, permainų patirtis įamžinantį Mindaugo Navako „Kablį“ ir visuomeninę-kultūrinę pastato paskirtį.

AICA Lietuvos sekcijos nariai:

Rasa Antanavičiūtė (prezidentė), Dovilė Tumpytė (sekretorė), Jolanta Marcišauskytė-Jurašienė, Rūta Pileckaitė-Vasilienė, Neringa Černiauskaitė, Monika Krikštopaitytė, Jurgita Ludavičienė, Lolita Jablonskienė, Birutė Pankūnaitė, Jurij Dobriakov, Helmutas Šabasevičius, Elona Lubytė, Rita Mikučionytė, Laima Kreivytė, Ramutė Rachlevičiūtė, Rasutė Žukienė, Linara Dovydaitytė, Tojana Račiūnaitė, Kęstutis Kuizinas, Giedrė Jankevičiūtė, Danutė Zovienė, Raminta Jurėnaitė, Erika Grigoravičienė, Skaidra Trilupaitytė, Laima Laučkaitė, Virginija Januškevičiūtė, Raimundas Malašauskas, Liutauras Pšibilskis, Saulė Mažeikaitė-Taiberė, Ingrida Korsakaitė

Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjungos (LTMKS) nariai:

Danutė Gambickaitė (pirmininkė), Dainius Liškevičius, Neringa Bumblienė, Darius Žiūra, Gytis Skudžinskas, Neringa Černiauskaitė, Marius Salynas, Aistė Kisarauskaitė, Robertas Narkus, Dalia Mikonytė, Arūnas Gudaitis, Tomas Grunskis, Gabrielė Gervickaitė, Saulius Leonavičius, Darius Bastys, Joana Kairienė, Kęstutis Lupeikis, Mindaugas Gapševičius, Rokas Dovydėnas, Saulius Dirsė, Aida Dirsė, Arvydas Grišinas, Danas Aleksa, Aistė Kirvelytė, Lina Michelkevičė, Milda Dainovskytė, Saulius Grigoravičius, Mindaugas Ratavičius, Augustinas Beinaravičius, Tadas Šarūnas, Lina Rukevičiūtė, Vytautas Michelkevičius, Gintautas Vaičys, Tomas Daukša, Vidas Simanavičius, Jurga Barilaitė, Armantas Gečiauskas, Vitalij Červiakov, Patricija Jurkšaitytė, Monika Lipšic, Ernestas Parulskis, Liudas Parulskis

(1) Laima Kreivytė, http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2014-07-22-siuolaikinio-meno-ivietinimas/120039

(2) Pvz.:Art of the Baltics: The Struggle for Freedom of Artistic Expression under the Soviets, 1945–1991, ed. by A. Rosenfeld, N. T. Dodge, Oakland: Wilsted & Taylor Publishing Services, 2001
Recent Documents. New Tendencies in Lithuanian Art, Balzekas Museum of Lithuanian Culture, Chicago, March 24–April 19, 1995: catalogue, ed. by K. Kuizinas, Vilnius: The Contemporary Art Center of Vilnius, 2014
Change of Rules. Tools – frames – parts. Artist from Vilnius and their work. Södertäja Art Hall, Södertälje, 24 August–6 September, Norrtälje Art Hall, Norrtälj, 23 August–21 September, Västerås Art Museum, Västerås, 22 August–15 September, Sweden, 1996: catalogue, ed. by L. Pšibilskis, [b. v.], 1996
Personal time. Arts of Estonia, Latvia and Lithuania 1945– 1996. Lithuania. The Zachęta Gallery of Contemporary Art, Warsaw, 9 September–13 October 1996: catalogue, [įž. aut. R. Andriušytė, str. apie M. Navaką aut. R. Jurėnaitė], Warsaw: Zachęta Gallery of Contemporary Art, 1996
Landmarks. Pål Svensson, Mindaugas Navakas, Breanäs Kulturhus: catalogue, Vilnius: CAC, 2001
Hammer B., „Schlösser am Stacttrand. Zu den Skulpturen von Mindaugas Navakas“, Mieter Journal, 1998, no. 12, p. 2.

(3)Erika Grigoravičienė, http://www.mmcentras.lt/kulturos-istorija/kulturos-istorija/daile/xx-a-pabaigos-naujasis-menas/visai-rimtai-naujojo-meno-institucijos-ir-ju-projektai-/4697

Rasa Antanavičiūtė, AICA Lietuvos sekcija prezidentė, tel. +370 616 55141, rasa.antanaviciute@vda.lt