Author Archives: artnews.lt

Estų menininkės Edith Karlson paroda „Keturių raidžių pasaulis“ galerijoje (AV17)

Iki balandžio 27 d. galerijoje (AV17) (Totorių g. 5, Vilnius) veikia estų menininkės Edith Karlson personalinė paroda „Keturių raidžių pasaulis“.

Neapykanta (hate), meilė (love), darbas (work), baimė (fear), pinigai (cash), šlamštas (spam), skausmas (pain), iškrypimas (perv), apgaulė (scam), silpnumas (weak), žaidimas (game), juokas (meme), išmatos (poop) – tai žodžiai, apibūdinantys keturių raidžių pasaulio individo jausenas ir būsenas. Chaotiškame, absurdiškame pasaulyje įstrigęs žmogus, nuolat kovojantis su savo paties jausmais – toks jis reflektuojamas estų menininkės Edith Karlson skulptūrinėse instaliacijose. Jų centre atsiduria gyvūniškos ir antropomorfinės figūros, išreiškiančios įvairiausius charakterius liūdnose ir tuo pačiu ironiškose gyvenimo linijose.

Ankstesniuose savo darbuose analizavusi gyvenimiškos, subjekto galvoje besikuriančios dramos koncepciją ir žmogaus, gamtos bei gyvūno santykį, parodoje „Keturių raidžių pasaulis“ menininkė grįžta prie žmogiškojo prado ir savianalizės, nuolat egzaminuodama save ir savo aplinką. Pirmą kartą atverdama asmeninius patyrimus, E. Karlson pasakoja istoriją apie nemigos, netikrumo ir apdujimo būsenas, lankusias ją keletą metų. Parodoje atsiradę objektai tampa tarsi bandymu grįžti į realybę, tačiau sukurta distancija tarp žiūrovo ir realaus gyvenimo atveria tik dar intensyvesnias siurrealumo būsenas.

Savo kūryboje jungdama klasikines ir netradicines, buitines medžiagas E. Karlson išreiškia keistą, fantastišką pasaulį, kurio neišvengiamume susiduria žmogus ir mitas. Gyvačių ir nuogo kūno motyvai primena Sodomą ir Gomorą, galios alegorijos – discipliną, dorovę ir žmogaus galimybes, tačiau galiausiai viskas susilieja į bendrą tamsią, mitologinę pasaką, kurios fiktyviuose kloduose regimi tik galimi realybės atspindžiai. Menininkės kūriniai atveria sumaišties būseną, kartais vedančią į žmogiškąjį primityvumą, tačiau tuo pačiu leisdami egzistencialistiškai pažvelgti tiek į jos kūrybą, tiek į savo esatį.

Edith Karlson (g. 1983) yra estų menininkė, gyvenanti ir kurianti Taline. 2008 m. ji įgijo skulptūros magistro laipsnį Estijos dailės akademijoje. 2006 m. ji apdovanota „Metų jaunojo menininko“ prizu, o 2015 m. pelnė „Köler“ žiūrovų įvertinimo apdovanojimą. E. Karlson aktyviai rengia personalines ir grupines parodas Estijoje bei tarptautiniu mastu: 2011 m. bendradarbiaudama su britų menininke Sarah Lucas ir menininkų kolektyvu Gelitin surengė „Lucas-Bosch-Gelatine“ parodą Krems kunsthalėje, Austrijoje, o 2013 m. – parodą „Loch” Vienos šiuolaikinio meno muziejuje. 2015 m. ji asistavo Sarah Lucas parodos „I Scream Daddio“ kūrime britų paviljone Venecijos bienalėje.

Parodą remia Estijos Ambasada Vilniuje ir Estijos kultūros fondas.

Nuotraukos: (AV) 17 galerija

Mobili šiuolaikinės skulptūros paroda „Infuzija“ Telšiuose

Balandžio 18 – gegužės 8 d. VDA Telšių galerijoje (Kęstučio g. 3, Vilnius) bus eksponuojama mobili šiuolaikinės skulptūros paroda „Infuzija”.

Šią parodą jau ketvirti metai rengia (AV17) galerija . Šį kartą jungtinėje parodoje savo kūrinius pristatys dešimt Lietuvoje puikiai žinomų šiuolaikinių skulptorių: Nerijus ir Andrius Erminai, Jonas Aničas, Marija Šnipaitė, Rafal Piesliak, Tauras Kensminas, Algis Kasparavičius, Rimantas Milkintas, Džiugas Šukys ir Marius Skudžinskas.
Šis projektas siekia keisti dabartinę Lietuvos kultūrinę situaciją bei mažinti kultūros atskirtį tarp Lietuvos sostinės ir nuo jos nutolusių regionų. Projekto metu norima skatinti šiuolaikinio meno pažinimą bei domėjimąsi juo mažesniuose Lietuvos miestuose, kuriuose pastebimas profesionaliojo meno renginių, pristatančių šiuolaikinį meną, trūkumas. 2015 m. projektas apėmė Rytų Lietuvos kraštą: Visagino, Švenčionėlių bei Šalčininkų savivaldybes, 2016 m. apsilankyta Šiaurės Rytų Lietuvos regiono miestuose: Rokiškyje, Ignalinoje bei Kupiškyje, o 2017 m. parodos buvo surengtos Vakarų Lietuvos regione: Šilutėje, Šilalėje ir Gelgaudiškyje. Sulaukus itin didelio susidomėjimo projektą nuspręsta pristatyti ir kituose Lietuvos miesteliuose, tad šį kartą pasirinkta, dar nelankyta, šiaurinė Žemaitijos dalis, kuri artima ir patiems menininkams, kadangi didžioji jų dalis yra įgiję skulptūros specialybę Vilniaus dailės akademijos Telšių fakultete.
„Infuzija” – tai šiuolaikinės skulptūros, objektų ir instaliacijų grupinė paroda, kurioje dešimties Lietuvos skulptorių kūryba susipina vienoje erdvėje. Parodoje pristatomi skirtingų technikų ir konceptų darbai, siekiant supažindinti su skulptūrinio objekto formų įvairove ir pristatyti šią šiuolaikinio meno sritį atstovaujančių menininkų darbus. Nors autoriai ir yra skirtingų kartų, keli jų –Tauras Kensminas ar Džiugas Šukys – neseniai baigę Vilniaus dailės akademiją, o Rimantas Milkintas, Nerijus ir Andrius Erminai, Algis Kasparavičius bei kiti – Lietuvos meno scenoje įsitvirtinę, gerai žinomi menininkai, tačiau juos vienijantis vardiklis yra konceptuali, naujų išraiškos formų skulptūros mene ieškanti kūryba. Autorių pristatomi kūriniai apima platų temų lauką: nuo socialinio, politinio šiandienos konteksto iki subjektyvių, tarpžmogiškų, egzistencinių temų bei grynai formalių aspektų, susijusių su skulptūros kūrinio formos ir tūrių konstravimo problemomis. Tad ši paroda kviečia lankytojus ne tik estetiškai patirti kūrinius, bet ir padiskutuoti apie šiuolaikinės Lietuvos skulptūros tendencijas ir skulptūrinio objekto galimybių įvairovę.
Projektą organizuojanti (AV17) galerija – septintus metus aktyviai su šiuolaikiniu menu dirbanti erdvė, viena iš nedaugelio Lietuvoje veikiančių galerijų, pristatanti išskirtinai šiuolaikinio objekto, skulptūros ir instaliacijos meną. Be nuolatinės parodinės veiklos įgyvendina įvairius tarptautinius ir regioninius meninius bei edukacinius projektus, vykdo mainų programas su užsienio ir Lietuvos kūrėjais, taip skatindama šiuolaikinio meno sklaidą mūsų šalyje ir visoje Europoje.
Projektą dalinai remia Lietuvos kultūros taryba

Kauno fotografijos galerija Los Andželo meno knygų mugėje

Šiemet Los Andželo meno knygų mugėje (LA Art Book Fair (LAABF) pirmą kartą dalyvavusi Kauno fotografijos galerija pristatė Lietuvos fotografų leidinius. Renginys vyko The Geffen Contemporary at MOCA šiuolaikinio meno erdvėje balandžio 11-14 d. Šioje knygų mugėje dalyvavo net 390 skirtingų platformų iš 31 šalies, Kauno fotografijos galerija – vienintelis leidėjas iš Baltijos šalių.

Kauno fotografijos galerija Lietuvos fotografijos leidinius užsienio ir Lietuvos knygų mugėse pristato jau nuo 2015 m. Ilgalaikės ir nuoseklios veiklos dėka Kauno fotografijos galerijos lediniai pelnė daugybę apdovanojimų ir nominacijų, o mugėse pristatytos fotoknygos tapo atspirties tašku parodoms. Siekiant tęsti šią veiklą, galerija plečia ir leidinių pristatymo geografiją. Kauno fotografijos galerijos stende Los Andželo knygų mugėje lankytojai bus kviečiami susipažinti leidiniais, pristatančiais Lietuvos ir užsienio šalių fotografijos lauką. Mugėje bus pristatyti Lietuvos autorių – Antano Sutkaus, Rimaldo Vikšraičio, Virgilijaus Šontos, Aleksandro Macijausko, Vito Luckaus, Vytauto V. Stanionio ir kt. fotografijos albumai. Šių fotografų leidinius taip pat papildys užsienio autorių fotoknygos – Marijos Kapajevos You can call him another man ir Bahadir Aksan Daffodil.

Los Andželo meno knygų mugė vyksta nuo 2013 m., tai yra Niujorko meno knygų mugės seserinis renginys. Šios Printed Matter leidybinės iniciatyvos organizuojamos mugės yra atviros visuomenei ir nemokamos, jos laikomos lyderiaujančiais tarptautiniais renginiais, skatinančiais meno leidybos sklaidą ir pristatančiais platų leidybinių praktikų spektrą. Los Andželo meno knygų mugėje dalyvauja menininkai, menininkų kolektyvai, mažo tiražo leidybinės platformos, institucijos, galerijos, antikvariatai, knygynai. Renginys pritraukia daugiau nei 35 tūkstančių lankytojų –menininkų, kolekcionierių, profesionalų knygų gerbėjų. Šioje mugėje pristatomų leidinių įvairovė, plati paskaitų ir pokalbių programa sukuria erdvę dialogui apie šiuolaikines leidybines praktikas, iššūkius bei perspektyvas. Tad Kauno fotografijos galerijos leidinių pristatymas Los Andželo meno knygų mugėje – svarbus žingsnis siekiant plačiame kontekste pristatyti Lietuvos fotografijos leidybą ir šalies fotografinį lauką.

Daugiau informacijos:

https://laabf2019.printedmatterartbookfairs.org/

Projektą remia Lietuvos kultūros taryba.

VDA Skulptūros katedros studentų „Pavasario paroda 2019“

Kovo 22 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, Parodų salėje, III a., duris atvėrė „Pavasario paroda 2019“, kurioje pristatomi Vilniaus dailės akademijos (VDA) Skulptūros katedros studentų kūriniai.

Šios parodos atspirties taškas – kasmetinės, žiemą vykstančios atviros Skulptūros katedros studentų kūrinių peržiūros, kurių metu vienoje erdvėje galima pamatyti visų kursų studentų darbus. Remiantis peržiūrų modeliu, šios parodos menininkai ir jų kūriniai buvo atrinkti neapsiribojant vienu studijų kursu, kūrinius vienijančia tema ar menine kryptimi. Kartu su VDA Skulptūros katedros studentais kuruota „Pavasario paroda 2019“ suteikia galimybę susipažinti su penkiolikos joje studijuojančių autorių darbais, kuriuose ryški nuosekli kūrybinė pozicija, idėjinis ar estetinis išpildymas. Be to, šioje parodoje yra svarbus ir dviejų švietimo įstaigų tarpusavio bendradarbiavimas, atskleidžiantis jų užkulisius, veikimo principus ir tai, kam lemta likti nematomam. Tam tikra prasme šios parodos situacija artima geologiniam žemėlapiui, žemės gelmių pjūvio schemai, kurioje atvaizduoti atsidengę geologiniai sluoksniai nurodo tai, kas galbūt slypi po paviršine uoliena.

1960 m. žemės menininko Roberto Smithsono pasiūlyta sąvoka „abstrakti geologija“, apimanti išorinio pasaulio, kūno ir mentalinių procesų santykius, aktuali ir šiandien. Pagal Smithsoną, geologiniai reiškiniai nėra tik pažinimo procesų metafora, greičiau atvirkščiai – tarp sąmonės ir materijos yra tiesioginis, o ne lyginamasis ryšys. Geologinė vaizduotė „Pavasario parodoje 2019“ skirtingu pavidalu pasirodo ir kai kurių autorių darbuose, vienur tiesiogiai ir „smithsoniškai“ – apmąstant žemės ir kūnų sąveikas, materialumo reiškinį ir skirtingas jo išraiškas, neišvengiamą gamtos ir technologijos jungtį, kitur metaforiškai – kaip institucinių santykių komentaras parodos atsiradimo Nacionalinėje bibliotekoje atžvilgiu, populiariosios kultūros ir istorijos slinktimis.

Kita vertus, labiau nei vienijanti tema, geologija parodoje tampa tik vienu iš įrankių interpretuojant šios parodos organizavimo principus, joje esančių kūrinių tarpusavio sąveiką bei meno tendencijas. Tarp aukščiau išvardintų ryšių su geologijos reiškiniu, šmėsteli ir parodų geologijos epizodas. „Pavasario paroda 2019“ dedikuota tuometinio Šiuolaikinio meno centro kuratoriaus Valentino Klimašausko 2009 m. kuruotai parodai „Šuoliai ir kilpos“ Šiuolaikinio meno centre, kurioje buvo eksponuoti penkių VDA Skulptūros katedros studentų darbai ir kuri buvo skirta mąstymo šuoliams bei diskusijai apie parodų ir meno apibrėžtis. Ši paroda Nacionalinėje bibliotekoje savo ruožtu pratęsia V. Klimašausko prieš dešimtmetį užduotą situaciją ir pokalbį apie vaizduotės tąsą, sąlygiškumą ir mąstymo šuolių svarbą.

Parodos menininkės (-ai): Greta Eimulytė, Emilija Noreikaitė, Andrėja Puskunigytė, Ona Barbora Šlapšinskaitė, Lukas Strolia, Antanas Lučiūnas, Emilė Skolevičiūtė, Ūla Šukytė, Gabrielė Vetkinaitė, Marta Frėjūtė, Aino Sallamari Rantala, Beatričė Mockevičiūtė, Julija Matulytė, Rokas Valiauga, Matas Janušonis.

Parodos architektas Gediminas G. Akstinas.
Parodos dizainerė Vaida Gasiūnaitė.

Ūla Šukytė, Trys sluoksniai, 2019

Andrėja Puskunigytė, Gera kiaulė, 2017

Lukas Strolia, Be autoriaus, be pavadinimo, 2018

Pavasario paroda Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, 2019

Pavasario paroda Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, 2019

Andrėja Puskunigytė, Gera kiaulė, 2017

Andrėja Puskunigytė, Lipdymas iš natūros, 2019

Antanas Lučiūnas, Seeing Upheaval, 2019

Beatričė Mockevičiūtė, Jūsų paukštis, 2018

Emilė Skolevičiūtė, Ilona, 2018

Emilija Noreikaitė, Trys sluoksniai nakties, 2018

Gabrielė Vetkinaitė, Akmuo, 2019

Greta Eimulytė, Someone manufactured you, 2017

Greta Eimulytė, Ultramarinas, 2016

Julija Matulytė, Naujininkai / Nowy Swiat, 2019

Lukas Strolia, Be autoriaus, be pavadinimo, 2018

Marta Frėjūtė, Įdagas, 2019

Matas Janušonis, Požiūrio kampas, 2018

Ona Barbora Šlapšinskaitė, Nervas, 2019

Rokas Valiauga, Mocking bird, 2019

Sallamari Rantala, Last month the house had build an extra tower in the north west corner of the roof, 2018

Nuotraukos: Vygaudas Juozaitis

Lietuvos fotomenininkų paroda „Veidai“ galerijoje „Kunstkamera“

Balandžio 23 d. 18 val. galerijoje „Kunstkamera“ (Ligoninės g. 4, Vilnius) atidaroma išskirtinė Lietuvos fotomenininkų paroda „Veidai“.
Ekspozicijoje pristatomi skirtingų kartų, kūrybos laikotarpių bei žiūros taško autorių kūriniai, kuriuose fiksuojamos žinomos Lietuvos meno pasaulio asmenybės. Koncertas, pokalbis, susitikimai, mąslus žvilgsnis, emocijos, kasdienybės fragmentai, netikėtumai ar tiesiog kelionė prieš vėją – Violetos Bubelytės, Kazio Daugėlos, Ramūno Danisevičiaus, Juozo Kazlausko, Romualdo Požerskio, Lilijos Valatkienės fotografijose.

Violeta Bubelytė – „Violetą Bubelytę geriausiai žinome kaip pirmąją fotografę Lietuvoje, fotoobjektyvą nukreipusią į apsinuoginusią save. Aktas ją dominęs nuo pat jaunystės sovietmetyje, kai kalbėjimas apie nuogumą ar erotiką netgi mene buvo užgintas. 23 metų merginą masino tai, ko beveik niekas nedarė, kas būdavo triukšmingai išprašoma iš parodų, apie ką buvo sunku gauti informacijos, o oficialiai iš viso nekalbėta.“

Kazys Daugėla – „Fotografuoti Kazys Daugėla pradėjo studijų metais. Nuo 1937 m. dalyvavo parodose ir konkursuose. Kaune vykusiuose Lietuvos amatininkų ir kultūrtechnikų sąjungos fotosekcijos rengiamose konkursinėse parodose jaunam inžinieriui už nuotraukas buvo skiriamos premijos.
Karo metais Kempteno stovykloje fiksavo tremtinių gyvenimo akimirkas: buitį, darbą ir poilsį, šventes, mokslą ir sportą. Nuo 1952 m. Kazys Daugėla tapo JAV fotografijos draugijos nariu ir nuo tada dalyvavo kasmetinėse išeivijos fotografų parodose Čikagoje.“

Ramūnas Danisevičius – „Vieno žymiausių Lietuvos spaudos fotografų Ramūno Danisevičiaus sėkminga kūrybinė karjera skatina klausti: kada reportažiniu metodu užfiksuotas kadras yra tiesiog gera spaudos fotografija, o kada tampa kūriniu ir priskiriamas meno sričiai? Atsakymą pateikti nesunku: tuomet, kai svarbesnė už įamžintus įvykius tampa pati fotografija ir jos autoriaus braižas bei individualus matymas, perteikiantis fotografo požiūrį į pasaulį. Danisevičiaus kūryba visiškai atitinka šiuos bendriausius kūrybinės fotografijos principus.“

Juozas Kazlauskas – „Tyrinėtojai priskiria Juozą Kazlauską Lietuvos fotografijos mokyklai. Kaip ir kitiems XX a. 8–9 dešimtmečio Lietuvos fotografams, jam būdingas humanistinis žvilgsnis į aplinką, tikėjimas visuotinėmis žmogiškomis vertybėmis, fotoreportažinis stilius. Nuo kitų visų pirma jį skiria tematika – dauguma to laikotarpio darbų rodo, kad Kazlauskas neišsiteko artimoje aplinkoje, vis veržėsi už įprastos kasdienybės ribų. Svarbiausi jo fotografijų ciklai fiksuoja ledų sukaustytą Arkties vandenyną bei jo tyrinėtojus, atšiaurų gamtos grožį, Šiaurės tauteles ir jų gyvenimą.“

Romualdas Požerskis – „Požerskis, galima sakyti, žvelgia į kasdienybę iš egzistencinės perspektyvos ir todėl parodo tuos gyvenimo aspektus, apie kuriuos vargu ar galvoja jo fotografuojami žmonės, kuriuos retai pastebi paprastas praeivis. Autorius atskleidžia žmogų nuolat lydinčią laikinumo, vienatvės, žmogiškų santykių dramos neišvengiamumą.“

Lilija Valatkienė – žurnalistė, redaktorė, fotomenininkė. 1980 baigė Vilniaus universitetą žurnalistikos specialybę.1990 stažavosi Fredrikstad (Norvegija) institute, atliko fotografo praktiką dienraštyje „VG“ (Verdens Gang,- Oslas, Norvegija). 1989–2009 laikraščio „Lietuvos rytas“ žurnalistė, žurnalų „Stilius“ (leidžiamas nuo1997 m.) ir „Stilius PLIUS“ (leidžiamas nuo 2002 m.) įkūrėja ir vyriausioji redaktorė. Dabar L. Valatkienė rengia edukacinius projektus, iliustruoja knygas bei aktyviai dalyvauja parodose. Surengė 18 personalinių foto ir mišria technika atliktų kūrinių parodų, dalyvavo kolektyvinėse parodose, konkursuose, tarptautinėse meno bienalėse, kvadrienalėse, teminėse ekspozicijose, skirtose Lietuvos valstybingumui paminėti. Jos kūrinių yra įsigiję Lietuvos, Ukrainos, Baltarusijos, Lenkijos, Škotijos, Prancūzijos, Šveicarijos, JAV ir Australijos privatūs kolekcininkai.

Laisvydės Šalčiūtės paroda „Coming Out“ Mantujos kunigaikščių rūmų muziejuje

Balandžio 4 dieną Italijoje, Mantujos kunigaikščių rūmų muziejuje (Palazzo Ducale Manova – didžiausiais architektūrinis muziejaus kompleksas Italijoje) ir šio muziejaus šiuolaikinio meno galerijoje La Galleria duris atvėrė tapytojos iš Lietuvos Dr. Lasvydės Šalčiūtės ir Italų skulptoriaus Gehard Demetz paroda. ArtVerona meno mugėje šis muziejus pasirinko Lietuvos galerijos „Contour Art Gallery“ pristatytos menininkės Laisvydės Šalčiūtės kandidatūrą, kaip geriausiai tinkančią šiuolaikinio meno erdvėje „LaGalleria“ rengiamam projektui. Parodoje Lietuvos menininkė kuria dialogą su Italų skulptoriumi Gehradu Demetzu ir senaisiais meistrais, kurių darbai saugomi renesanso laikus menančiame muziejuje. Rūmų, kuriuos šimtmečius valdė garsi Gonzagų giminė, durys buvo atviros menininkams jau nuo XIV a. – šiuolaikinio meno kūriniai kurs dialogą su rūmuose esančiais Andrea Mantegnos, Rubenso, Pisanello ir kitų, šiuose rūmuose kūrusių menininkų darbais.

Mantujos kunigaikčių rūmų (Pallazo Ducale di Mantova) Italijoje vadovai Peter Assmann ir Renata Casarin Lietuvos galerijos kvietimu buvo atvykę į Vilnių pristatyti savo pasirinkimo, lankėsi Mo Muziejuje, Lewben Art foundation, Nacionalinėje dailės galerijoje ir kitose LT meno institucijose.

Paroda duris atvėrė ketvirtadienį, pliaupiant stipriam lietui, visgi pamatyti Lietuvės darbų susirinko apie 100 svečių.

Remiantis muziejaus statistika, per 2 parodos veikimo mėnesius, menininkės iš Lietuvos darbus pamatys virš 100.000 lankytojų. Parodoje eksponuojamas 21 šios menininkės kūrinys.

Laisvydė Šalčiūtė – viena aktyviausių šiuolaikinių Lietuvos viduriniosios kartos konceptualių menininkių. 2018 metais menininkė įgijo meno daktaro laipsnį. Ji kuria tapybą, menines instaliacijas, meninius objektus, fotografijas, grafiką, piešinius, literatūrinius tekstus. Menininkė yra surengusi virš keturiasdešimties personalinių ir sudalyvavusi virš šimto grupinių parodų Lietuvoje ir užsienyje. L. Šalčiūtė 2007 metais apdovanota Lietuvos meno kūrėjų premija, šešis kartus įvertinta individualiomis Lietuvos respublikos kultūros ministerijos stipendijomis, pelniusi diplomus grupinėse parodose. Šios menininkės kūrinių yra Romos grafikos institute, Lietuvos nacionaliniame dailės muziejuje Vilniuje, MO Muziejuje Vilniuje, Lewben Art Foundation kolekcijoje Vilniuje, Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje Kaune, privačiose Lietuvos ir užsienio kolekcijose.

Savo kūryboje menininkė remiasi idėja, jog mūsų jausmai yra kultūriškai suformuoti, „išmokti“. Tokie jausmai įtakoja visuomenės individus jų socialiniams veiksmams duodami kryptį, veikdami tų individų intuiciją, pojūčius, patirtį.

Menininkė dažnai praktikuoja meninės apropriacijos metodą. Antrinę realybę ji naudoja naujiems darbams kurti – iš įvairių kontekstų išimtus vaizdus paradokso principu perkomponuoja, taip sukurdama naujas prasmes.

Paroda veiks iki gegužės 26 d.

Nuotraukos: Emanuela Pezzini

Jakub Choma paroda „Resilience“ projektų erdvėje „Editorial“

Iki gegužės 11 d. projektų erdvėje „Editorial“ (Latako g. 3, I a., Vilnius) veikia Prahoje gyvenančio menininko Jakub Choma paroda „Resilience“ (liet. Atsparumas). Tai – pirmoji šio menininko paroda Baltijos šalyse.

Įeini į erdvę ir ką pamatai? Ar matai sukonstruotus objektus, o gal kažką, supūstą vėjo? Ar tai milžiniška boružė kabo ant sienos – ar tik atrodo realu? Šios mažos mechaninės mašinos bendrauja tarpusavyje ar tai tik tavo karštligiškų smegenų fragmentas? Kaip čia esantys daiktai funkcionuoja? Ar šis daiktas kalbasi su savimi? O gal jo dalys bendrauja vienos su kitomis? Ar kažką sako tau? Kažką sako tau dabar pat, o tu nesupranti slaptažodžiu apsaugotos kalbos, nes nežinai slaptažodžio?

Galbūt verta kaip nors užmegzti ryšį su juo. Tačiau kaip? Bakstelėti pirštu. Galbūt pavyks. Pirštas išsitiesia ir atšoka nuo minkštos, lanksčios medžiagos. Žiūrėk, jis grįžo į savo formą. Tavo piršto paliktas įlinkis išnyko, tarsi jo nė nebuvo Ar liko pėdsakas? Ar kai kurios šito daikto dalys tave jaučia? Jei tarsime, kad visa tai sudaro vieną didelę sistemą (ekosistemą?), tuomet tai reikš, kad visos jo dalys susijusios, o jei bakstelėsi vienoje vietoje, šis daiktas rezonuos visose kitose vietose. Reiktų elgtis atsargiai ir nedaryti nereikalingų judesių. Niekad nežinai, kuo tai baigsis. Amazonės džiunglėse į mišką įeina dešimt žmonių, o išeina tik du. Kodėl tiedu išgyvena? Ką jie padarė gerai? Kaip suklydo likę aštuoni? Nelengva rasti saugią salą. Pirštas šokteli, išsiveržia uždegta ugnis. Džiunglėse suklykia beždžionės. Galbūt jos mėgaujasi romantišku vakaru ir mes joms maišome. Bet ar romantiką išrado ne žmonės? Ar tropikų beždžionės rengia romantiškus vakarus? Klyksmai ilgėja, sunku suprasti, jie tave gąsdina ar žavi. Matyt, ir tas, ir tas.

Kodėl tau ten reikia? Temsta. Čia pasidaro kiek pavojinga. Ar jau buvo pavojinga? Na, dabar pasidarė daug pavojingiau. Teks galvoti apie kiekvieną žingsnį. Žinai, kas svarbiausia? Žinai. Jei dingsi džiunglėse, niekas tavęs neras. Džiunglės tave praris. Milžiniška boružė į savo lizdą parsineš visa, ko nepribaigs plėšrūs augalai. Tavo dalys išsisklaidys miške, niekas nebegalės jų surinkti atgal. Šiaip ar taip, tu nesi dėlionė. Kartais neblogai būti dėlione. Jausti gretimas dalis visuose keturiuose savo šonuose. Jei būtum dėlionė, kokį vaizdą pasirinktum? Kažką iš mokslinės fantastikos? Ar banalų natiurmortą? Dėliones su natiurmortais ir peizažais perka dažniau, jei tikėsime stalo žaidimus gaminančių kompanijų statistika. Bet tu nenori būti kaip kiti. Pasiduoti masiniam skoniui. Bet kas galų gale pasakys, kodėl tai blogai?

Mano manymu, mes jau toli pažengėme. Pažvelk, jau nebe taip ir paprasta atskirti tave nuo aplinkos. Atradai prieigos būdą. Ar tiesiog nusipirkai gerą kamufliažinį kostiumą ginklų parduotuvėje? Jei miškas pamatys, kad vaikštai čia su ginklu, tave sunaikins. Nors kas sakė, kad čia apskritai miškas? Tik paprasta ištapyta vaikų žaidimų aikštelė. Greitai ateis vaikai ir pasigirs siaubingas riksmas.

Jie ims viską liesti ir jei kas nors turės flomasterį, jie viską nuspalvins. Geriau išeiti kuo greičiau. Tegul miškas pasirūpina savimi. O gal verta palaukti vaikų ir perspėti, kad milžiniška boružė gali juos nusinešti į savo lizdą? Nors nežinai, ar čia tikrai tavo reikalas. Tau tiesiog patinka subtilumas ir puikiai išbaigtos detalės, nepažįstami garsai, kvapai… Atsipalaiduoji ir jauti, kaip slaptažodžiai ima patys kalibruotis…

Dieve mano, kur dingo tavo pirštas?

Natalija Serkova

(Iš anglų kalbos vertė Justinas Šuliokas)

Jakub Choma (g. 1995) yra jaunosios kartos menininkas, gyvenantis ir dirbantis Prahoje. Baigęs tapybą Prahos Menų, architektūros ir dizaino akademijoje, Choma pasitelkia įvairias medžiagas bei skaitmenines technikas skulptūriniams koliažams arba tankioms ir daugiasluoksnėms aplinkoms kurti. Menininkas surengė solo parodas Polansky galerijoje, Prahoje, Liste mugėje, Bazelyje (artėjanti), bei dalyvavo grupinėse parodose Horizont galerijoje, Budapešte, A.M.180 galerijoje, Prahoje ir kt.

Paroda veikia IV-V 15-19 val. ir VI 12-16 val.

„Editorial“ programą remia LR Kultūros ministerija, Lietuvos Kultūros Taryba, Vilniaus miesto savivaldybė, o prie šios parodos įgyvendinimo taip pat prisidėjo Polansky galerija (Praha).

 

Nuotraukos: Ugnius Gelguda / Editorial

Adomo Danusevičiaus solo paroda „Purvas ir gėlės“ galerijoje „Vartai“

Balandžio 4 d. galerijoje „Vartai“ atidaryta jaunosios kartos tapytojo Adomo Danusevičiaus paroda „Purvas ir gėlės“. Jau dešimt metų menininko pavardė užima išskirtinę vietą Lietuvos meno lauke dėl plėtojamų seksualinio identiteto temų ir queer estetikos. Parodos kuratorė Jolanta Marcišauskytė – Jurašienė

Tačiau paskutiniųjų metų darbai žymi naują tarp Vilniaus ir Kopenhagos migruojančio menininko kūrybos etapą. Jame – tapyba kaip alcheminis vyksmas, o plėtojami transkultūriniai, transistoriniai vyriškumo ir moteriškumo vaizdiniai užsimena apie gyvybės cikliškumą, hibridiškumą, nuolat tarp materijos ir formos cirkuliuojančią energiją.

Purvas ir gėlės – universaliai suvokiami mitiniai vaizdiniai, glūdintys kūniškoje žmonijos atmintyje tarsi dirvoje tūnančios augalo sėklos ar grybų sporos. Palietos vandeniu, purve sutvinkčioja ir suveša gyvybės šaknys. Iš purvo – beformio ir netauraus – dievai nulipdė žmogų ir paleido į žemę grumtis su savo prigimtimi. Būtent „purvo metafizika“ atveria vartus į pirmapradį gyvybės hibridiškumą, nežabotą polinkį keistis, daugintis, užimti naujas teritorijas ir užvaldyti fėjišku kosminio eroso žaismu.

Kurianti ir griaunanti pirmapradė energija A. Danusevičiaus kūriniuose mainosi ir žaismingai flirtuoja, čia nusivesdama į klampius pasąmonės požemius, čia panardindama į svaigias žiedų haliucinacijas. Socialiniai ir lyties tapatumai maišosi, jungiasi ir čia pat vėl išvirsta į neišmatuojamu potencialu trykštančią beformę medžiagą. Atsikartojantys gamtos motyvai – gyvastingi, žavūs, paslaptingi ir tuo pat metu seksualiai dviprasmiški, flirtuojantys su žiūrovo pojūčiais.

Menininko įvaldytas gyvas ir „mėsiškas“ potėpis įsikūnija drobės paviršiuje kaip kūrybiniame procese suvaldyta susitvenkusi energija, paverčianti paveikslą transgresijos objektu. Menininko atsisakymas kopijuoti regimosios tikrovės atvaizdus, priešingai – sąmoningas jų tirpdymas, uždengimas priartina prie dar Georges Bataille suformuluotų idėjų apie beformiškumą (informe) mene, būtiną kūrybinės intuicijos išlaisvinimo sąlygą. Tiek graikų chaoso kaip pasaulio pradžios mitas, tiek dabartinė Didžiojo Sprogimo teorija kalba apie vieną ir tą patį – beformiškume glūdinčią kūrybiškumo sėklą.

Adomas Danusevičius (g. 1984 m. Vilniuje) yra baigęs menų doktorantūros studijas Vilniaus dailės akademijoje, teorines ir praktines žinias gilinęs Danijos Karališkojoje menų akademijoje. Nuo debiuto 2008 m. menininko kūryba buvo pastebėta ir įvertinta dailės kritikų, jo darbų įsigijo privatūs Lietuvos ir užsienio kolekcininkai, tarp jų – Lewben Art Foundation ir MO muziejus. Menininkas aktyviai dalyvauja grupinėse parodose Lietuvoje ir užsienyje, o ši paroda galerijoje „Vartai“ – jau tryliktoji asmeninė. 2018–2019 m. A. Danusevičius pelnė Bavarijos kultūros ministerijos apdovanojimą su stipendija kurti prestižinėje “Internationales Künstlerhaus Villa Concordia” menininkų rezidencijoje Bamberge (Vokietija). Menininko kūriniai iš debiutinės serijos „Karminas“, „Kamufliažinis vyriškumas ir kempiškasis blizgesys“ buvo pastebėti ir įtraukti į reikšmingą leidinį Queer!?: Visual Arts in Europe: Beeldende kunst in Europa (sud. Evert van Straaten, Anton Anthonissen, 2019), kurioje aptariama queer meno raida.

Parodos grafinis dizainas
Laura Grigaliūnaitė

Parodos tekstas
Jolanta Marcišauskytė-Jurašienė

Paroda veiks iki gegužės 10 d.

Nuotraukos: Laurynas Skeisgiela

Ai Sugiura paroda „Some ways to know spring has sprung” galerijoje „si:said“

 

Iki balandžio 26 d. galerijoje „si:said“ (Daržų g. 18, Klaipėda) veikia Ai Sugiura (Japonija) paroda „Some ways to know spring has sprung” (liet. Keletas pastebimų pavasario atėjimo ženklų).

VDA Nidos meno kolonijos rezidentė Ai Sugiura parodoje „Some ways to know spring has sprung” (liet. Keletas pastebimų pavasario atėjimo ženklų) fiksuoja laiko kaitą ir patį laukimo momentą. Pasak menininkės, „Metų laikų pasikeitimą žmonės ypatingai jaučia pavasarį, kuris „buvo lauktas”, o ne tiesiog sakytume ‒ „pavasaris atėjo”. Laukimo veiksmas yra dažnas kasdieniame gyvenime. Stebėdama nūdieną, kūrėja bando atpažinti laiką ir „laukimo“ veiksmo faktorius. Surinkti dalykai lieka tarsi matoma „riba: pėdsakas“ arba tampa kažkuo nematomu ir turimu. Ai Sugiura renka kasdienio gyvenimo vizualinius fragmentus ir fiksuoja matomą arba tai, kas esti už tos „ribos: pėdsako“.

Ai Sugiura (g. 1982) 2007-aisiais baigė skulptūros studijas Musašino meno universitete. Kūryboje ji jungia kasdienėje aplinkoje rastas medžiagas, objektus ir vaizdus. Savo kūriniais ji permąsto ir perkonstruoja visiems pažįstamus ženklus ir daiktus, keisdama jų rakursus bei sukurdama naujus objektus. Menininkė bando atrasti naujas prasmes ir santykius tarp daiktų, juos pateikia kaip spalvas ir formas bei atsižvelgia į pirmines prasmes ir funkcijas. A. Sugiura kūriniai buvo eksponuoti Japonijoje, Kinijoje, Taivane, JAV. Gyvena ir kuria Tokijuje (Japonija).

Projektą remia Tokijo menų taryba, VDA Nidos meno kolonija.

Ai Sugiura nuotraukos

POST galerija pristato jau trečiąjį tarptautinį garso meno renginių ciklą „Corpi Sonori“

POST galerija rengdama jau trečiąjį garso menui skirtą renginių ciklą, stengiasi atkreipti dėmesį į garso meno žanrą, kuris Lietuvoje yra pakankamai vangus. Dirbdami tarptautiniu mastu projekto kuratoriai stengiasi atskleisti garso meno pasaulines tendencijas bei kontekstus, tai pat supažindinti Lietuvos publiką su aktualiais garso meno objektais, performatyviais pasirodymais bei edukaciniais užsiėmimas.

CORPI SONORI, arba GARSO KŪNAI – tai garso meno renginių ciklas POST galerijoje.

Ciklo metu bus pristatyti devyni garso pasirodymai, garso objektų paroda, bei edukacinis seminaras. Renginiuose publika galės susipažinti su kūrėjų darbais iš Lietuvos, Lenkijos, Vokietijos, Prancūzijos ir Rusijos. 

Ciklas prasidės Maskvos menininko ::vtol:: garso objektų paroda – balandžio 24 d., po kurios atidarymo seks seminaras bei trys gyvų garso pasirodymų vakarai – balandžio 27, gegužės 4, bei gegužės 11 d. Išsamesnę informaciją apie kūrėjus rasite atskiruose facebook renginiuose.

PROGRAMA

04 24 – 19 val. Parodos atidarymas
::vtol:: (RU) – “Corpi Sonori” trys garso objektai
įėjimas nemokamas

04 27 – 15 val. edukacinis seminaras 
“Eksperimento strategijos”
Autoriai: Vladas Dieninis, Gintas Rožė, Pijus Džiugas Meižis, Armantas Gečiauskas
įėjimas nemokamas

04 27 – 20 val. garso performansai
Hyperdawn (UK / LT) – vintažinė elektronika ir magnetinės juostos
Guilhem All (FR) – paruošti vinilai
Grupa Etyka Kurpina (PL) – garso koliažai
5 eu / 3 eu (studentams, senjorams)

05 04 – 20 val. garso performansai
Kamil Korolczuk ir Eric Bauer (DE / PL) – moduliniai sintezatoriai ir magnetinės juostos
Aurimas Valaitis, Darius Čiuta, Karolis Platakis (LT) – garso faktūra
Tiese (LT) – ‘nulaužta’ elektronika
5 eu / 3 eu (studentams, senjorams)

05 11 – 20 val. garso perfomansai
Juozas Milašius ir Augustė Vickūnaitė (LT / DE) – gitara ir magnetinės juostos
Arma Agharta ir Florian Walter “Autodelete” (LT / DE) – pučiamieji ir vintažinė elektronika
Vladas Dieninis ir Su-y (LT) – elektroninė perkusija ir projekcijos
5 eu / 3 eu (studentams, senjorams)

*Renginių ciklo abonementas 10eu / 7eu (studentams, senjorams)

Kuratoriai: Armantas Gečiauskas ir Tadas Stalyga
Rėmėjai: Lietuvos Kultūros Taryba, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija