Author Archives: artnews.lt

Energetikos ir technikos muziejus kviečia įvairių sričių menininkus eksponuoti savo kūrybą muziejaus erdvėse

Energetikos ir technikos muziejus kviečia įvairių sričių menininkus eksponuoti savo kūrybą išskirtinėse muziejaus erdvėse 2022 metais.

Muziejus įsikūręs industrinio paveldo objekte – pirmosios viešosios Vilniaus miesto elektrinės gamybinėse patalpose ir savo autentiška estetika išsiskiria iš kitų ekspozicinių erdvių sostinės centre. Savo kūrybą čia rodantys menininkai taip pat gali priimti nestandartinius ekspozicinius sprendimus.

Parodas muziejuje jau yra rengę Ieva Juršėnaitė, Adomas Vasiliauskas, Gia Ram, Danas Aleksa, Imantas Selenis, Ignas Maldžiūnas, Agnė Kišonaitė, Algimantas Aleksandravičius, Inga Dinga, užsienio kūrėjai Özkan Bal, Alejandro Olarte ir kiti. Muziejų kasmet atranda vis daugiau įvairias meno disciplinas studijuojančių jaunų kūrėjų, kurių darbų ypač laukiame.

Muziejuje gali būti eksponuojami tiek pavieniai kūriniai, tiek jungtinės parodos, instaliacijos, rengiami performansai. Muziejus suteikia nemokamas erdves ir pristatymą socialiniuose tinkluose.

Paraiškoje prašome pateikti išsamų parodos idėjos ir koncepcijos aprašymą; parodos vizualinę medžiagą (nuotraukas, vaizdo įrašus, eskizus ar kita); pageidaujamą parodos eksponavimo datą ir trukmę. Minimalus parodos eksponavimo laikotarpis – 1 mėnuo.

Daugiau apie sąlygas ir muziejaus erdves: https://www.etm.lt/atviras-kvietimas-menininkams/

Virtualus muziejaus turas: https://vygandaslepsys.lt/virtualus-muziejus/virtualus-3d-turas/

Dėmesys emocijoms MO muziejaus parodoje vaikams

Ar mes suvokiame emocijas jų nevertindami? Ar leidžiame sau jas išgyventi? Vis dar gyvenant pandeminėmis nuotaikomis, MO muziejus šį rudenį grįžo prie emocinei sveikatai stiprinti skirtos temos ir renginių. Šįkart – dėmesys jauniesiems muziejaus lankytojams.

 Kaip meno muziejai padeda susivokti ir nepasiklysti emocijose, pasakoja MO muziejaus parodos vaikams „Ežeras pilnas žvaigždžių“ kuratorė ir ilgametė edukacijų muziejuose ekspertė Karen Vanhercke.

 Tyrinėti emocijas

Žiūrėdami į meno kūrinius, mes nejučia pradedame juos nagrinėti ir analizuoti. Ar juose perteikiama tema mums aktuali, rezonuoja, paveikia, kokias emocijas kelia. Pradėdami megzti dialogą su menu, galime atrasti bei atpažinti savo jausmų įvairovę.

Tą patį daro ir vaikai. Tik jie kūrinio prasmę atranda kliaudamiesi vaizduote, labiau atkreipia dėmesį į detales. Todėl plėsti jų vaizduotės horizontus įvairiais patyrimais saugioje erdvėje – muziejuje – yra labai svarbu.

Per dialogą su menu ir su kitais drauge esančiais asmenimis vaikai geriau supranta būdus, kuriais menas juos veikia. Kai kurios emocijos gali padėti jį suprasti, kai kurios yra blokuojamos, o dar kitos gali likti visai nepastebėtos. Kai vaikai išmoksta tai atpažinti, apibūdinti ir dalintis savo emocijomis, jie lengviau kuria ryšius – su savimi ir su kitais.

Papildomą žingsnį į priekį vaikai žengia tada, kai išmoksta kūrybiškai ir tikslingai susitelkti į užblokuotas savo emocijas. Tai nutinka tą akimirką, kai patyrę emociją jie supranta, iš kur ji kyla ir kaip ji dingsta. Menas yra vertingas šio proceso tarpininkas – vaikai gali išmokti pažvelgti į meną kaip į savo emocijų veidrodį.

Svarbūs visi pojūčiai

 Norint ugdyti vaikus, suvokiančius fizinį, minčių ir emocijų pasaulį, reikia jiems leisti patirti jį visais pojūčiais: matant, girdint, jaučiant, uostant ar ragaujant.

Vaiko protas yra optimaliai suderintas taip, kad mąstytų, stebėtų ir suvoktų aplinką pasitelkdamas visas jusles vienu metu. Jei vaikas nepakankamai pasitelkia savo jusles, supratimas apie pasaulį mažėja, o jei neturi galimybės apmąstyti savo patirties, tampa pernelyg stimuliuojamas.

Todėl muziejuje kuriant edukacijas ar parodas vaikams siekiama pasitelkti kuo daugiau potyrių. Ne veltui MO muziejaus parodoje „Ežeras pilnas žvaigždžių“ vaikai kviečiami „nerti į meną“ žaisdami, išpiešdami smėlyje jausmus, jusdami parodos elementus net ir basomis kojomis, tapatindami savo jausmus su spalvomis, uostydami, klausydamiesi specialaus parodai kurto gamtos garsų takelio ar pačių vaikų įgarsinto parodos e. gido.

Parodoje vaikai taip pat kviečiami pažinti ir suprasti meną per žaidimą – per veiklą, į kurią jie mielai įsitraukia.

 Žaisti muziejuje

Žaisdami vaikai dažnai vaidina emocijas – bendraudami su įsivaizduojamais draugais jie apsimeta esą pikti, liūdni, laimingi. Todėl svarbu sudaryti sąlygas emocijoms reflektuoti, kelti klausimus: kodėl aš patiriu tuos jausmus? Kaip su jais elgiuosi? Kokią įtaką mano jausmai turi santykiams su kitais?

Žaidimuose įvyksta ne viena ir ne dvi įsivaizduojamos situacijos. Žaisdami vaikai dekonstruoja suaugusiųjų pasaulį – jį įsivaizduoja ir realizuoja žaisdami. Taip jie gali netikėtai rasti atsakymus, kurie padės jiems veikti realiose gyvenimo situacijose.

Ar galime žaidimą įsivaizduoti muziejuje? Žinoma. Stovint arba sėdint priešais meno kūrinį galima inscenizuoti ne vieną situaciją. Tiesiog klausti ir analizuoti, ką mes kūrinyje matome ir kokius jausmus tai, kas jame vyksta, mums sukelia. Analizuojant įsivaizduojamą situaciją, lengviau rasti įvairių atsakymų. Jie iš pradžių neįpareigoja, bet gali labai praversti, kai tokia pati ar panaši situacija susiklostys realybėje.

Žaisti bei užmegzti ryšį su savo jausmais ir emocijomis MO muziejus kviečia parodoje „Ežeras pilnas žvaigždžių“. Ši paroda MO muziejuje veiks iki lapkričio 7 dienos. Daugiau informacijos: https://mo.lt/ivykiai/ezeras-pilnas-zvaigzdziu/

 

„(AV17) galerija“ – meno mugėje VOLTA Bazelyje

Šiuolaikinės skulptūros, objekto ir instaliacijos galerija (AV17) buvo pakviesta dalyvauti prestižinėje meno mugėje VOLTA Bazelyje, kuri šiais metais vyks rugsėjo 20 – 26 d.

Pirmą kartą VOLTA meno mugėje galerija (AV17) dalyvavo 2018 m. Niujorke, tuomet sėkmingai pristatyti skulptoriaus Nerijaus Ermino darbai. Sulaukta daug dėmesio tiek iš mugės lankytojų, tiek iš žiniasklaidos, o taip pat ir iš VOLTA mugių direktoriaus Kamiar Maleki, kuris pakvietė galeriją sudalyvauti jo rengiamoje mugėje Bazelyje. Specialiai šiai mugei šiemet galerija parengė kuruotą stendą, kuriame pristatys skulptorių Rimanto Milkinto ir Mindaugo Junčio įvairių kūrybos laikotarpių darbus.

Tarptautinė meno mugė VOLTA kasmet rengiama Niujorke, Majamyje ir Bazelyje. Visos trys mugės yra orientuotos į tarptautinio šiuolaikinio meno ir sparčiai augančių pasaulio galerijų pristatymą. Vien į Bazelio mugę kasmet atvyksta per 200 tūkst. Lankytojų, pritraukiami geriausi pasaulio XX ir XXI amžiaus meno kritikai, žinovai. Stipri Šveicarijos ekonomika ir gan gilios kolekcionavimo tradicijos, lemia tai, jog ši šalis yra laikoma viena labiausiai meną vertinančių valstybių, turinti didelį kiekį tiek kolekcionuojančių institucijų, tiek privačių asmenų.

VOLTA mugėje Bazelyje galerija (AV17) pristatys skulptūrinius objektus, sukurtus tiek iš klasikinių, tiek šiuolaikinių medžiagų. Tai darbai iš keramikos, granito, marmuro ir industrinių sijų, siekiantys apjungti dichotomiją tarp archaikos ir šiuolaikybės. Pristatomi kūriniai atliepia kultūrinius praeities ir dabarties žmogaus ritualus bei turi tam tikrų nuorodų į šalies istorinius kontekstus. Seno, natūralaus, klasikinio ir šiuolaikinio mišinys stende atliepia šiandieninį norą grįžti prie tradicijos, prie kažko žinomo ir apčiuopiamo, ypatingai gyvenant tokiame nenuspėjamame ir nuolat besikeičiančiame laikotarpyje.

Meno mugė VOLTA Bazelyje
Galerijos (AV17) stendas A12
Rugsėjo 20 – 26 d.

Elsässerstrasse 215, 4056 Bazelis, Šveicarija

Projektą dalinai finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

Iliustracijoje: Mindaugas Juncys, Trophy, 2019

Piemenų rezidencija NMK: atkeliavo piemenaitės iš Meksikos

Į Nidą atkeliavo piemenų rezidencijoje dalyvausiantis „colectivo amasijo” iš Meksikos! Kolektyvo atstovės Martina Manterola ir Letitia Paz Vilniaus dailės akademijos Nidos meno kolonijoje (VDA NMK) gyvens rugsėjo bei spalio mėnesiais ir ganys 30-ies Škudų veislės avių bandą.

„colectivo amasijo” buvo įkurta 2019 m. Meksike, grupės moterų iš skirtingų profesijų sričių ir teritorijų: Verakruso, Oaksakos, Meksikos valstijos ir Meksiko. Piemenavimo patirtį jos pradėjo kaupti Kapuline, kur atliko tyrimus apie bendruomenines žemes ir autonomiją. Kolektyvas klausosi pasakojimų, atsirandančių iš šių veiksmų, taip kurdamos mechanizmą, padedantį pamatyti sistemas, kurios įamžina gyvenimą. Šias dvi menininkes domina galimybė įsitraukti į projektus, kuriuose atskleidžiamas ryšys tarp kasdienės praktikos, teritorijos regeneravimo ir rūpinimosi ja. Kolektyvas atlieka tyrimus norėdamas nustatyti ir žymėti su dykuma susijusias gyvybės formas. Tai leidžia nehegemoniškai matuoti teritorinę degradaciją. „colectivo amasijo” yra bendradarbiavęs su Tamayo muziejumi, Kamias Trienale ir Casa Wabi. Šiuo metu kolektyvas yra MoMA tyrėjų grupės dalis.

Surengti piemenų rezidenciją paskatino NMK vykdomas projektas „Neringos miško architektūra“, kuriuo siekiama atkreipti dėmesį į Kuršių Nerijos miškų medžiagų ciklą. Šis kultūrinis kraštovaizdis analizuojamas kaip atvejo studija Baltijos ir Skandinavijos miškų kontekste– kaip erdvė, kurioje susipina ekologiniai, rekreaciniai, reprezentaciniai ir industriniai naratyvai.

Vykdydama šį projektą NMK siekia atrasti tinkamus įrankius ir inicijuoti procesus, kuriais būtų galima nuodugniai nagrinėti ir plėtoti visuomenės santykį ir bendradarbiavimą su šiuo ypatingu žmonių veiklos suformuotu kraštovaizdžiu. Neringoje plytinčios Tylos slėnio ir Grobšto pievos kaip itin vertingos pievų augalų buveinės yra saugomos nuo apaugimo, tuo tarpu čia įkurdinta avių banda – ypač tinkama kraštovaizdį formuojančiam ir saugančiam ganymui.

Piemenų rezidencija ir Nidos miško architektūros programa yra išvystyta kartu su Verpejomis, Kuršių Nerijos nacionaliniu parku ir konsultuojama Inland bei organizuojama ir dalinai finansuojama kaip projekto NERINGA – Lietuvos Kultūros sostinė 2021 dalis.

Rudeniškos LXIX Vilniaus aukciono kolekcijos „intrigantas“ – ankstyvas P. Kalpoko kūrinys

Spalvotą rudenį LXIX Vilniaus aukcionas pasitinka su spalvinga kolekcija: 2021 m. spalio 8 d. meno gerbėjams ir kolekcininkams bus pristatytas 100 lotų rinkinys, kuris šįkart suskirstytas į keturias rubrikas: „Lietuvos dailė“, „Išeivijos dailė“, „Lietuvos grafika“ ir „Varia Lituanica“. Žemiausia aukcione fiksuojama pradinė kaina – 100 eur, aukščiausia – 12 tūkst. eurų. Ja įkainotas ypatingas bei retas itin vertinamo ir geidžiamo lietuvių dailininko Petro Kalpoko (1880–1945) darbas „Peizažas“ (1908). Ar jam pavyks įsukti intrigą?

„Šis aukcionas išsiskiria ne tik tuo, kad po daugiau nei metų jame ir vėl bus galima sutikti vieną labiausiai geidžiamų autorių, bet ir kitų lietuvių autorių pasiūla. Šįkart „nutiko“ grynai lituanistinis rinkinys, žinoma, turint galvoje, kad mums lituanistikos ribos yra labai plačios. Klasikiniai autoriai, Vilniaus piešimo mokykla, gamtos ir miesto peizažai, meditaciniai vidiniai vaizdiniai, fotografija ir grafika – štai ką siūlysime meno mylėtojams ir labai tikimės, kad per estetinį pajautimą tai palies jų širdis“, – sako Vilniaus aukciono namų vadovė dr. Simona Skaisgirytė-Makselienė.

Brangiausiai įkainotas LXIX Vilniaus aukciono rubriką „Lietuvos dailė“ pradedantis kūrinys – dailininko P. Kalpoko darbas „Peizažas“ – išties vertas „intriganto“ vardo. Tai – ankstyvas ir retas, secesijos stilistikos bruožų turintis menininko kūrinys, sukurtas jam gyvenant Miunchene: žymintis dailininko A. Ažbės tapybos studijoje įgytą patirtį ir asmeninio gyvenimo faktus – sūnaus Rimto gimimą bei emigraciją į Vengriją.

Pasak dr. S. Skaisgirytės-Makselienės, būna autorių ir kūrinių, kurie išgyvena tam tikras meno madas, tačiau kiekvieno P. Kalpoko kūrinio pasirodymas aukcione kasmet sukelia vis audringesnes varžytuvių nuotaikas. „Akivaizdu, kad aukciono dalyviai vertina tai, kad meno rinkoje šio autoriaus kūrinių mažėja, jie vis rečiau apsilanko ir mūsų aukciono namuose“, – pastebi ji.

Kiti du brangiausi kūriniai taip pat puikuojasi rubrikoje „Lietuvos dailė“. Vienas jų – ekspresyvi dailininko Antano Martinaičio drobė „Vakaras prie ežero (1980), įkainota pradine – 8,2 tūkst. eurų – kaina. Kitas kūrinys – tos pačios kartos dailininko Vinco Kisarausko teminė kompozicija „Edipo temų parafrazės“ (1979–1980), įvertintas 4,8 tūkst. eurų suma.

Be šių, ypatingų, dailininkų darbų meno mėgėjai LXIX Vilniaus aukciono kolekcijoje ras ir kitų pageidaujamų autorių, tai – Adomas Galdikas (1893–1969), Viktoras Petravičius (1906–1989), Jonas Buračas (1898–1977), Kazys Šimonis (1887–1978), Bronius Uogintas (1946–2013), Augustinas Savickas (1919–2012), Algirdas Petrulis (1915–2010), Dalia Kasčiūnaitė, Stasys Jusionis, Rūta Katiliūtė, Jonas Daniliauskas, Rimas Zigmas Bičiūnas, Aloyzas Stasiulevičius ir kt.

Staigmenų laukia ir kitose aukciono rubrikose. Pro grafikos žanro gerbėjų akis tikrai nepraslys rubrikos „Lietuvos grafika“ pažibą – dailininko Gracijono Achrem-Achremovičiaus (Gracjan Achrem-Achremowicz, 1899–1942) linoraižinių rinkinys „Vilniaus Kalvarijų Kryžiaus kelio stotys | Via Crvcis Domini Nostri Jesv Christi in XIV tabvlis A.M.D.G. Wilno A.D. MCMXXIX“ (1929). Jis įdomus ne tik kaip meninė, bet ir kolekcinė vertybė, nes kartu su savimi nešasi ir istoriją. 1922–1924 m. studijavęs Stepono Batoro universitete Medicinos fakultete, vėliau dailininkas mokėsi Tapybos ir kaligrafijos dailės fakultete pas Ferdinandą Ruščicą, Ludomirą Slendzinskį, Bonawenturą Lenartą. 1929 m. nedideliu, vos 50 egzempliorių tiražu išleistas linoraižinių aplankas jam padėjo gauti Tautos kultūros fondo stipendiją, o ji 1929–1930 m. atvėrė galimybes studijuoti grafikos techniką Čelsio politechnikos meno mokykloje ir Grosvenoro moderniojo meno mokykloje Londone.

Kitoje LXIX Vilniaus aukciono rubrikoje „Varia Lituanica“ dėmesio lauks ir dar iki galo neįvertintas dailininkas Jokūbas Bunimovičius (Jacques Bunimowitsch, 1859–1900) bei du XIX a. pabaigoje tapyti jo kūriniai „Arkliai arime“ ir „Kaimelio gatvė“. Gimęs sostinėje ir baigęs Vilniaus piešimo mokyklą, o vėliau įgūdžius tobulinęs Berlyne, Vienoje ir Paryžiuje, šis dailininkas gana dažnai tapė kaimo vaizdus. Vėliau apsistojo Frankfurte prie Maino, o per visą savo kūrybos kelią sukūrė nemažai portretų, peizažų, kompozicijų su arkliais, kuriose įžvelgiamos kaimo vaizdo vizijos iš J. Bunimovičiaus gyvenimo Lietuvoje.

LXIX VILNIAUS AUKCIONO DATOS

Ekspozicija:

Sostinės galerija „Kunstkamera“ (Ligoninės g. 4, Vilnius)

Rugsėjo 20 – spalio 7 d. 10.00–18.30 val. (darbo dienomis), 12.00–16.00 val. (šeštadieniais)

Spalio 8 d. 10.00–15.00 val.

Aukcionas:

Sostinės galerija „Kunstkamera“ (Ligoninės g. 4, Vilnius)

2021 m. spalio 8 d. 18 val.

 

 

„Saulės ir jūros“ gastrolės JAV prasidėjo nuo žiniasklaidos dėmesio

 

„Auksiniu liūtu“ Venecijos bienalėje įvertinta menininkių Rugilės Barzdžiukaitės, Vaivos Grainytės ir Linos Lapelytės opera-performansas pasaulinį turą tęsia už Atlanto. Rugsėjį ir spalį po Jungtines Amerikos Valstijas keliaujanti „Saulė ir jūra“ skambės Niujorke, Filadelfijoje, Bentonvilyje (Arkanzaso valstijoje) ir Los Andžele. Dar prieš premjerą Šiaurės Amerikoje apie kūrinio gastroles pranešė ir menininkes kalbino „The New York Times“, „Vogue“, „The New Yorker“ ir „Vulture“.

Pradinė kūrinio idėja, gimusi vienai iš operos autorių Rugilei Barzdžiukaitei prieš kone dešimtmetį lankantis Gugenheimo muziejuje, šįkart į JAV sugrįžo kaip įgyvendinta ir apdovanojimų pelniusi performatyvi instaliacija. „Venecijos bienalėje pagrindinį prizą laimėjusi „Saulė ir jūra“ tapo klimato kaitos eros šedevru“, – savo rašinį „The New York Times“ pradeda Joshas Barone’as, apibūdindamas kūrinį kaip klastingai malonaus vartojimo, globalizacijos ir ekologinės krizės mozaiką.

„Tai, kaip opera pateikia šias idėjas – stebina. Tai nuginkluoja ir užburia. Nesame pratę būtent taip susidurti su kūriniu, kuris kalba apie šiandienos klausimus, apie tai, ką padarėme šiai planetai“, – kalbinamas „The New York Times“ prasitaria Bruklino muzikos akademijos (BAM) meno direktorius Davidas Binderis. Būtent šioje institucijoje, kur savo kūrybą yra pristatę tokie kūrėjai kaip Philipas Glassas, Trisha Brown, Steve’as Reich’as, Laurie Anderson, Merce’as Cunninghamas, Pina Bausch ir kt., rugsėjo 15 – 26 dienomis rodoma ir „Saulė ir jūra“.

Vienoje naujausių, balkonu apjuostoje akademijos „Fisher“ teatro salėje įrengtas dirbtinis 21 tonos smėlio paplūdimys. Pasak J. Barone’o, saujoje smėlio R. Barzdžiukaitė, V. Grainytė ir L. Lapelytė parodo gilesnes potekstes. „Saulė ir jūra“ yra subtili, intymi ir bauginanti“, – rašo „The New York Times“ performatyvių menų skilties asistuojantis redaktorius. V. Grainytės libretas čia apibūdinamas kaip poetiškas ir parašytas paprasta kalba, o jo veikėjai – persidirbę, per daug keliaujantys ir besipriešinantys technologijų įsiskverbimui į jų gyvenimus. Jų pasakojamus monologus ir vinjetes pertraukia grėsmingai ramios choro partijos. L. Lapelytės sukurta elektroninė partitūra čia aprašoma kaip neįtikėtinai įsimenanti (angl. earworm), minimaliai akomponuojanti ir parašyta taip, kad atspindėtų poilsio lengvumą.

Dieną po premjeros Bruklino muzikos akademijoje, kur bilietai į pasirodymus jau išpirkti, „The New York Times“ skiltyje „Kritiko pasirinkimas“ Jasonas Farago „Saulę ir jūrą“ apibūdina kaip vieną didžiausių performanso pasiekimų per pastaruosius dešimt metų. „Nerimastingas, viliojantis ir klastingas, atsiskleidžiantis po kelių dienų ar metų. Tai performansas, dėl kurio rūšių išnykimas juntamas kaip tobula ir nepamirštamas pop daina,“ – rašo J. Farago. Periodiškai kas valandą rodomas kūrinys, pasak jo, yra pagrindinė „Saulės ir jūros“ jėga, parodanti tai, kaip su tokiu pačiu nerūpestingumu į klimato kaitą žiūri ne tik daugelis turistų, bet ir įstatymų leidėjų. „Barzdžiukaitė, Grainytė ir Lapelytė yra vienos iš nedaugelio menininkų, pasiryžusios pažvelgti į klimato kaitos pokyčius tokiu mastu ir su tokiu rimtumu: ne kaip į artėjančią nelaimę, bet į visą epochą, kurioje malonumai ir nelaimės nuolatos susidurs ir tam nebus pabaigos,“ – teigia meno kritikas.

Kartu su operos atlikėjais iš Lietuvos ir Italijos menininkės operą-performansą taip pat pristatys Filadelfijoje, parodų erdvėje „Arcadia Exhibitions“, kur rugsėjo 30 – spalio 3 dienomis kūrinys bus rodomas „Fringe“ festivalyje. Nuo 1997-ųjų organizuojamas keturių savaičių renginys pristato progresyviausius meno projektus. Vėliau, spalio 6 – 9 dienomis „Saulė ir jūra“ skambės Arkanzaso valstijos Bentonvilio mieste, kur įsikūręs kūrinio rodymą Venecijoje parėmęs meno centras „The Momentary“.

Turas po JAV baigsis pasirodymu Los Andžele, kur bendradarbiaujant su „Hammer“ muziejumi ir performanso meno centru „CAP UCLA“ spalio 14 – 16 dienomis kūrinys bus rodomas šiuolaikinio meno muziejaus MOCA „The Geffen Contemporary“ erdvėje. Specialiai šiam pasirodymui prie „Saulės ir jūros“ atlikėjų prisijungs „Tonality“ choro nariai, žinomi dėl koncertų socialinio teisingumo temomis.

Iliustracijoje: Rugilės Barzdžiukaitės, Vaivos Grainytės, Linos Lapelytės opera-performansas „Saulė ir jūra“, Bruklino muzikos akademijoje, Niujorkas, 2021. Richard Termine nuotrauka

Kviestiniams svečiams pristatyta 6-oji konkursinė paroda „JCDecaux premija. Tarpai“

Ketvirtadienio vakarą kviestiniams svečiams buvo atverta jau šeštoji konkursinė paroda „JCDecaux premija 2021. Tarpai“. Tai bendras Šiuolaikinio meno centro ir lauko reklamos kompanijos „JCDecaux Lietuva“ projektas, kuris pristato pradedančiųjų menininku darbus. Projektas gimė iš siekio padėti menininkams ir suteikti jiems galimybę kurti naujus darbus.

Į kasmetinį parodų ciklą konkurso būdu kuratoriai Milda Dainovskytė ir Vytenis Burokas atrinko penkis šiuolaikinio meno projektus. Iš kūrinių suformuota konceptuali ekspozicija, kurios architektūrą kūrė architektas Vladas Suncovas. Iš beveik 100 paraiškų į parodą pateko menininkai: Deividas Vytautas Aukščiūnas, Maarten Brijker, Eglė Razumaitė, Ieva Kotryna Ski ir Naglis Kristijonas Zakaras.

Tarptautinės komisijos sprendimu piniginė 4000 Eur premija bus skirta vienam parodoje dalyvaujančiam menininkui už pristatomo kūrinio meninės raiškos originalumą bei aktualumą. Visos parodos veikimo laikotarpiu lankytojai taip pat galės balsuoti už labiausiai patikusį kūrinį, kuriam bus įteiktas Publikos simpatijų prizas. Pastarojo prizo kaip ir pagrindinės premijos laureatai bus paskelbti parodos pabaigoje, o pačią ekspoziciją nemokamai bus galima lankyti iki spalio 31 d.

Šiemet „JCDecaux premija“ ekspozicija persikėlė į naują ir neįprastą erdvę – Kompozitorių namus Žvėryne. Ketvirtadienio vakarą kviestiniai verslo ir kultūros atstovai rinkosi į išankstinę parodos peržiūrą, kuri vėliau prasitęsė į šventinį vakarą Šiuolaikinio meno centre. Ten susirinkę svečiai išvydo unikalų „Twenty Fingers Duo“ audiovizualinį projektą, klausėsi prancūzų dalininkės Claros Giambino ir šoko kartu su „Golden Parazyth“. Vakaro metu buvo pristatytas ir specialus katalogas, kuris vainikavo penkių metų projekto istoriją.

Šventinio vakaro metu „JCDecaux Lietuva“ vadovė Žaneta Fomova sakė, kad ten kur susitinka menas ir verslas gimsta projektai kuriantys prasmę visuomenei. „Šios parodos tapo neatsiejama miesto kultūrinio gyvenimo dalimi. Džiaugiamės, kad „JCDecaux premija“ parodų dėka galime atrasti naujus talentus, palaikyti juos, garsinti jų vardą bei stebėti, kaip auga jų karjera. Per šešerius metus kartu su ŠMC užauginome didelį būrį šiuolaikinio meno gerbėjų, subūrėme bendraminčių iš verslo pasaulio, kurie taip pat prisideda prie menininkų rėmimo iniciatyvų“, – sako Ž.Fomova.

Šių metų projekto parodoje pavadinimu „Tarpai“ lankytojai galės išvysti į Kompozitorių namų erdvę įsiliejusius, videokūrinius, instaliacijas ir garso kūrinį. Menininkų darbai apima labai skirtingas temas nuo smegduobių, queer iki moderniosios paveldosaugos iššūkių. Parodos ekspozicija atveria ir Kompozitorių namų rūsį, kuriame įsikurs vienas iš meno kūrinių.

Pasak ŠMC direktoriaus Kęstučio Kuizino, kasmet į konkursinę parodą iš maždaug šimto atsiųstų paraiškų itin kruopščiai atrenkami penki dar tik pradedantys, bet perspektyvūs menininkai. „Atidžiai stebint jų tolimesnę karjerą, galima drąsiai sakyti, kad dauguma parodoje dalyvavusių menininkų šiuo metu yra saviti ir svarbūs šiuolaikinio meno lauko atstovai, organizuojantys savo solo parodas, pristatantys darbūs svarbiausiose meno institucijose ir garsinantys Lietuvą. Tikiu, kad bent iš dalies ši paroda prisidėjo prie menininkų sėkmės ir tai dar labiau paskatina tęsti šį projektą“, – sakė K.Kuizinas.

Šeštoji konkursinė paroda „JCDecaux premija 2021: Tarpai“ nuo rugsėjo 17 d. atidaroma Kompozitorių namuose Vilniuje (A. Mickevičiaus g. 29), ekspozicija veiks II-VII nuo 14 iki 20 val. Parodos lankymas nemokamas. Paroda veiks iki spalio 31 d. Projektą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

Iliustracijoje: Parodos „JCDecaux premija. Tarpai“ dalyviai Maarten Brijker, Ieva Kotryna Ski, Eglė Razumaitė, Naglis Kristijonas Zakaras ir Deividas Vytautas Aukščiūnas

Žemės ir aplinkos meno paroda „Balansas“ VU Botanikos sode

Rugsėjo 18 d. VU Botanikos sode atidaroma žemės ir aplinkos meno paroda „Balansas“.

15.00 val. – parodos ATIDARYMAS ir darbų pristatymo ekskursija.

18.00 val. – albumo „Aplinkos menas Vilniaus universiteto botanikos sode” PRISTATYMAS KLUONE.

Kairėnų g. 43, Vilnius. www.botanikos–sodas.vu.lt

Vilniaus universiteto botanikos sodas Kairėnuose – tai unikali vieta, kurioje jau antrą dešimtmetį, nuo 2003 metų, vyksta Žemės ir aplinkos menų parodos. Kol kas tai pirmas ir didžiausias Lietuvoje šių menų projektas „Gamta ir Menas“, kuriame savo kūrybiškumą gali įgyvendinti ir eksponuoti įvairiausių specialybių menininkai. Paroda suteikia galimybę kūrėjams kurti gamtoje, atrasti ryšį su ja, vystyti dialogą tarp meno, gamtos, menininko ir žiūrovo.

BALANSAS – tai šešioliktoji šio projekto paroda, kurioje dalyvauja keramikai, skulptoriai, tapytojai, tekstilininkai, floristai ir kt. Didžioji dalis kūrinių yra žemės meno (Land art) darbai, kurie sukurti naudojant tik gamtines medžiagas ir aplinkos meno (Environmental art) darbai sukurti iš dirbtinų įvairių medžiagų, integruoti į tam tikrą erdvę, pritaikyti prie vietinio gamtovaizdžio.

Žemės ir aplinkos meno parodoje BALANSAS kūrinius pristato:

Arvydas Ališanka, Audronė Sabalytė-Burbulienė, Aušra Jasiukevičiūtė, Eglė Maskaliūnaitė-Butkuvienė, Greta Kardi-Kardišiūtė, Irina Troma, Juozas Budzinauskas, Juozas Masiulis, Karolina Kunčinaitė, Kristina Šaltytė ir Domas Ignatavičius, Mantas Maziliauskas, Martynas Gediminas, Raima Drasutytė, Rūta Dzindziliauskaitė, Saulė Elena Jurgelytė ir Dali Rust, Tomas Lagūnavičius, Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija. Atidaryme dalyvauja VU Kinetinis teatras, vad. Andrius Pulkauninkas.

PROGRAMA:

15.00 val. parodą atidarys organizuota ekskursija, kurios metu autoriai pristatys savo darbus ir netikėtus meninius sprendimus.

18.00 val. sodo KLUONE naujo ALBUMO „Aplinkos menas Vilniaus universiteto botanikos sode” PRISTATYMAS.

Diskusijoje dalyvauja: albumo sudarytoja Inga Raubaitė, Audronė Sabalytė-Burbulienė (floristė, žemės ir aplinkos meno kūrėja, Botanikos sode dalyvauja nuo 2006 m.); Greta Kardi-Kardišiūtė (tekstilininkė, grafikos dizainerė, savo kūrybą pristato įvairiuose Lietuvos ir užsienio šalių projektuose, Botanikos sode nuo 2014 m.); Aušra Jasiukevičiūtė (skulptorė, aplinkos meno kūrėja, publicistė, šiais metais pirmą kartą dalyvauja (BS) parodoje, parašė pratarmę albumui „Aplinkos menas VU Botanikos sode“). Moderuoja Aida V. Dobkevičiūtė.

Parodos BALANSAS eksponatus ir instaliacijas bus galima stebėti iki š.m. spalio 31 d. (dėl nepalankių oro sąlygų, kai kurie darbai gali ir anksčiau sunykti). Kviečiame lankytis VU Botanikos sode ir stebėti meno kūrinių kaitą keičiantis metų laikams.

Daugiau apie buvusias parodas: https://www.botanikos-sodas.vu.lt/home/%C5%BEem%C4%97s-menas.-land-art

https://www.facebook.com/LandArt.Lt

Apie renginį skelbiama: https://www.botanikos-sodas.vu.lt/news/434/42/%C5%BDem%C4%97s-ir-aplinkos-men%C5%B3-parodos21-Balansas-atidarymas

Iliustracijoje: Dimensijos išplėtimas. K.Šaltytė, D.Ignatavičius. 2018

Garso meno performansas „ĮSISKAITYK/ĮSIKLAUSYK. Rezervuotas kraštovaizdis.“ Neringoje

Rugsėjo 20d. Neringoje vyks garso meno performansas „ĮSISKAITYK/ĮSIKLAUSYK. Rezervuotas kraštovaizdis.“

Ar kada nors pasiklydote knygoje?
Ar kada matėte kovojančias raides?
Ar kada nors girdėjote baltą spalvą tarp teksto eilučių?

Tradicinės knygos, performanso eigoje taps garso meno objektu. Šio objekto esminiai komponentai yra atsitiktiniai specifinės aplinkos garsai, muzikinės instrumentinės improvizacijos ir gyvai balsu skaitoma knyga.
Šiame projekte knygos naudojamos tarsi muzikinė partitūra. Knygų ir muzikos instrumentų bei atlikėjo balso sintezėje, performansui skirtų erdvių kontekste, bus kuriamas nestandartinio mastelio rezonansinis „instrumentas“, kurio dalyviai yra tiek atlikėjai, tiek auditorija.
Performanso metu menininkai transformuos iš knygų sukurtą struktūrą, palaipsniui atverdami ją auditorijai. Žiūrovai ir atlikėjai skambant muzikiniams garsams savarankiškai judės tarp knygų. Įsiklausyk, įsiskaityk, išgirsk, atrask.

Ar kada nors girdėjote besikalbančius knygos puslapius?
Ar galima paliesti pauzę tekste?
Ar kada nors teko užuosti išmintį?

Performanso autoriai ir atlikėjai:
Rochus Aust – trimitai/knygos/ judesys erdvėje
Verena Barié – magnetofonai/knygos

Renginys vyks Neringos savivaldybės V. Miliūno viešojoje bibliotekoje.
Adresas Pamario 53, LT-93124 Neringa
Renginio pradžia 19.30 val.

Projekto rėmėjai: Neringos m. savivaldybė, bankas „Einzahlerbank“ (Vokietija), nepriklausomų meno iniciatyvų ir festivalių tinklas „Art Initiatives Cologne“(Vokietija)
Projekto partneris Neringos savivaldybės V.Miliūno viešoji biblioteka
Projekto koordinatorė menotyrininkė Rūta Jakštonienė

Visuose renginiuose dalyvavimas galimas tik su Galimybių pasu. Atsiprašome už nepatogumus.
Esant karantino ribojimams, lankytojų prašoma laikytis visų LR galiojančių saugumo reikalavimų.

Dr. GoraParasit teatro festivalio NAMAS Nr. 3 metu pristatys naujausią savo kūrinį „Gamma Game”

Auksinio scenos kryžiaus laureatė Dr. GoraParasit teatro festivalio NAMAS Nr. 3 metu pristatys naujausią savo kūrinį „Gamma Game”. Pasirodymas vyks rugsėjo 18, 19 dienomis buvusiame Panemunės bendruomenės centre, Vaidoto gatvėje 26, Kaune.

Platus Dr. GoraParasit kūrybinės raiškos arsenalas apima teatrą, eksperimentinį kiną ir dizainą. Šią įvairialypę režisierės patirtį jungiantys pasirodymai dažnai balansuoja tarp scenos ir vizualaus meno ribų. Režisierės kūriniuose pinasi nuorodos į popkultūros tendencijas bei sunkiasvorius kultūrinius archetipus. Kūniškumas ir literatūriškumas, savitas aštrus ir groteskiškas vizualus braižas, skulptūriškumas ir ekspresyvi scenos kalba provokuoja intelektualiai bei jusliškai.

Šį kartą pasirodyme „Gamma Game” Dr. GoraParasit žymekliai slysta į senus tuščius blaivios šventės namų rėmus: vienu metu griaunančios ir gydančios žmogaus vaizduotės laidotuves. Per beprotybės sampratą režisierė kvestionuoja žmogaus prigimtį. Pabrėžiant iškrypusį trumparegiškumą, būdingą kiekvienam visuomenės aspektui, „Gamma Game” aptariamas mūsų naivumas ir neįveikiami įsitikinimai. Kaip mes galime išgyventi bet kokią egzistencinės rizikos dalį, neinvestuodami laiko ir pastangų į laukimą ir nuojautą, juk taip galutinai pakenkiame ateities kartoms.

Pasirodyme Dr. GoraParasit naviguoja hipersaitais, lateksu aptraukia praeitį, dabartį bei ateitį, taškosi pramoginiuose šokiuose ir aukcione skelbia po žmogiško išnykimo likusias fosilijas.

Režisierė kviečia į elipsines dvasines pratybas, kuriomis siekiama rasti kelią į skaitmeniškai demontuotą sielą. Šiame renginyje Dr. GoraParasit perdirba ir pastato sceną sąmoningai transformacijai: nuo galvojimo apie ateitį asmeniškai ir esamuoju laiku, iki galimų ateities scenarijų platesniu masteliu.

Jei kalbame apie ilgalaikę ateitį: tai ką mes norime išsaugoti ateities kartoms? Jeigu išvis ką nors norime.

Kūrybinė komanda. Pastatymo kūnas ir prodiusavimas – Dr.GoraParasit. Garso menininkai-kompozitoriai – Pranzou, Dan Beck, Vygintas Kisevičius, midi_lizard. Meninės dalies asistentė, šviesos dizainas, techninis prodiusavimas ir koordinavimas –  Emilija Paciūnaitė. Plakato modelis ir techniniai brėžiniai – Lukas Strolia. Scenografijos gamyba – Dovydas Kaušikas, Izabelė Sauserytė, Emilija Paciūnaitė, Saulė Noreikaitė. Aktorinių dirbtuvių koordinatorė ir dramaturgijos asistentė – Akvilė Dubinskaitė

Kostiumų dizainas – Dr. GoraParasit. Kostiumų gamyba – Patricija Minelgaitė, Diana Barkovskaya. Grimerė ir plaukų stilistė – Dorotėja Sirvydytė, Severija Bružaitė. Dokumentacija – Viktoras Bušinskis. Fotografas – Andrej Vasilenko.

Performeriai – Akvilė Dubinskaitė, Aleksandra Baušytė, Ana Filipovič, Arnelija Kuliešytė, Aušrinė Leitaitė, Eglė Kazauskaitė, Eimantas Antulis, Emilija Ališauskaitė, Emilija Varkulevičiūtė, Gabrielė Kamblevičiūtė, Gustė Balčiūtė, Karolina Šoblinskytė, Liza Andrejeva, Rytis Jankauskas, Severija Bružaitė, Titas Rutkauskas.

Kolaboracija su Vilniaus Dizaino Kolegija.

Logo dizaineris – Lukas Narvilas. Teksto vertėja, komunikacija  – Greta Eimulytė.

Bilietus platina TIKETA: https://tiketa.lt/LT/inca-lt-p2048