Author Archives: artnews.lt

LTMKS kviečia į seminarą: „Perdegimas: kaip atpažinti ir sau padėti“

Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga kviečia į seminarą apie psichikos sveikatą „Perdegimas: kaip atpažinti ir sau padėti“

Renginys vyks 2021 m. spalio 27 d., trečiadienį, 18 val. kultūros komplekso SODAS 2123 (Vitebsko g. 23) aktų salėje.
Seminarą ves Vilniaus visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ psichologė Milda Okaitė.

Seminaro metu bus aptarti kertiniai aspektai:
– kas yra perdegimas ir kaip tai atpažinti;
– kaip išvengti perdegimo;
– kaip elgtis pajutus perdegimo simptomus.

Apie paskaitą psichologė Milda Okaitė:
„Perdegimas – dar viena pandemija plintanti tarp mūsų. Šis sindromas neretu atveju pasireiškia, kai su darbu susijęs stresas tęsiasi ilgą laiką. Jis pasireiškia emociniu, fiziniu ir psichiniu žmogaus išsekimu. Didelę reikšmę perdegimo atsiradimo rizikos valdyme atliekame mes patys. Dėl šios priežasties paskaitos metu mokysimės atpažinti perdegimo ženklus, aptarsime tai, kas gali padidinti riziką perdegti ir ko kiekvienas iš mūsų galime imtis siekdami sumažinti šias rizikas.”

Dalyvavimas seminare yra nemokamas, bet būtinas galimybių pasas.

Registracija į seminarą: https://forms.gle/9gdtCnopB4kdhvCVA
Daugiau apie renginį: https://fb.me/e/15mHTkCl4

Seminarą rengia Vilniaus visuomenės sveikatos biuras „Vilnius sveikiau“ ir Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga.

Informacinis partneris – 15min.

Nuotrauka: Bon Alog, Gintauto Trimako studija

Atidaroma gausų mecenatų palikimą pristatanti paroda „Hommage donatoriams. Vilniaus paveikslų galerijos pradžia“

Spalio 21 d. Vilniaus paveikslų galerijoje atsiversianti paroda „Hommage donatoriams. Vilniaus paveikslų galerijos pradžia“ yra atminimo ir dėkingumo aktas žmonėms, kurie aukojo meno kūrinius XX a. pradžioje įkurtoms muziejinėms institucijoms. Šiandien jų kolekcijos sudaro seniausią, vertingą Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus rinkinio branduolį. Tai paroda apie muziejaus rinkinių ištakas – privačių asmenų dovanas. Ekspozicijos apimtis leido parodyti tik pagrindinių mecenatų kolekcijas, tad paroda sudaryta iš keturių skyrių: „Vladislovo Tiškevičiaus kolekcija“, „Kanuto ir Boleslovo Ruseckų rinkinys“, „Fiorentinių dinastijos palikimas“, „Antono Kolb-Seleckio įnašas“.

1863 m. pralaimėjus sukilimą buvo uždarytas Senienų muziejus ir Vilniuje neliko muziejų, pristatančių Lietuvos praeitį, kultūros ir meno paveldą. Buvo uždrausta prekyba antikvariniais daiktais, galinčiais priminti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikus. Kai 1905 m. caras Nikolajus II paskelbė manifestą, suteikusį pilietines spaudos, draugijų steigimo laisves, lenkiškoji miesto šviesuomenė iškart suskato steigti muziejus. Visuomenės veikėjai, filantropai 1907 m. įkūrė net dvi institucijas – Vilniaus mokslo ir meno muziejaus draugiją (Towarzystwo Muzeum Nauki i Sztuki w Wilnie) ir Vilniaus mokslo bičiulių draugiją (Towarzystwo Przyjaciół Nauk w Wilnie). Patriotinių jausmų įkvėpti per trumpą laiką dvarininkai, inteligentai sukaupė didžiulę biblioteką, archyvinių dokumentų, istorijos, archeologijos, gamtos, kultūros objektų kolekciją, kurioje svarbią vietą užėmė dailės kūriniai

Parodoje lankytojai galės susipažinti su Vilniaus mokslo ir meno muziejaus draugijos, Vilniaus mokslo bičiulių draugijos, Vladislovo Tiškevičiaus (1865–1936), Kanuto ir Boleslovo Rusecko, Fiorentinių dinastijos, Antono Kolb-Seleckio palikimu.

Paroda veiks iki 2021 m. gruodžio 31 d.

Parodos kuratorės: Laima Laučkaitė, Rima Rutkauskienė

Parodos architektas Saulius Valius

Iliustracijoje: Kanutas Ruseckas (1800–1860). Stumbro medžioklė. LNDM

Susitikimų cikle „Doppelgänger“ – Ona Lozuraitytė ir Petras Išora

Rudeniui persiritus į antrąją pusę, spalio 29 d., penktadienį, 18.30 val, į projektų erdvę „Editorail“ grįžta susitikimų su Lietuvos kūrėjais ciklas “Doppelgänger”. Trečiąjį renginių sezoną pradės Isora x Lozuraityte Studio for Architecture įkūrėjai, architektai – Ona Lozuraitytė ir Petras Išora. Susitikimo metu kūrybinis duetas pristatys per pastaruosius 8-ius metus įgyvendintų aplinkų, objektų ir bendradarbiavimo spektrą. Šis aprėpia parodas, meno instaliacijas, interjerus, pastatus, tiltus bei viešąsias erdves tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Renginio pašnekovai pasakos apie erdvių formavimo principus, bei dalinsis patirtimi apie taikomųjų bei kūrybinių praktikų derinimą savo profesijoje.

Renginio metu tikimės jūsų supratingumo dabartinės situacijos atžvilgiu, todėl savo ir aplinkinių saugumui prašome dėvėti kaukes ir dalyvauti tik turint galimybių pasą.

Architektūros studijai vadovaujantys Petras Išora ir Ona Lozuraitytė yra kūrybinis duetas, dirbantis išplėstame architektūros lauke ir besidomintis architektūrine aplinka, viešąja erdve bei infrastruktūra, kraštovaizdžiu, medžiagų vadyba, parodų aplinkos kūrimu bei kuravimu. 2016 m. duetas ko-kuravo „Baltijos paviljoną” – bendrą Estijos, Latvijos ir Lietuvos prisistatymą 15-ojoje tarptautinėje Venecijos architektūros bienalėje. 2021 m. sukūrė Julijono Urbono įsteigtos Lietuvos erdvės agentūros ekspozicinę aplinką 17-joje tarptautinėje Venecijos architektūros bienalėje. Studijos architektai kūrė tokių menininkų kaip Pakui Hardware, Laurie Provoust, Jonas Mekas ir kt. parodų architektūrą ir dizainą. Ona ir Petras taip pat yra vieni iš projektų platformos KILD įkūrėjų, laimėjusių daugelį tarptautinių architektūros konkursų.

Susitikimų ciklas „Doppelgänger“ startavo 2019 metų liepą projektų erdvėje„Editorial“. Renginiai skirti užčiuopti ir viešame pokalbyje išartikuliuoti „pilkąsias“ arba „paraštines“ aktyviai kuriančių Lietuvos šiuolaikinių menininkų, kuratorių, rašytojų, architektų veiklas, kurios pamažu (kartais nepastebimai, o kartais – gana ryškiai) užima vis platesnę kūrybinės veiklos dalį. Ilgainiui šios tarsi „šoninės“ veiklos arba visai pakeičia kai kurių kūrėjų pagrindinę kūrybos sritį, arba bent jau ženkliai ją (in)formuoja, įgalindamos ypatingus hibridinius kūrybos modelius, savitai veikiančius taip pat ir bendrą šalies (regiono, miesto) šiuolaikinio meno lauką.

Renginius organizuoja | Editorial ir Artnews.lt

Renginių dizainerė | Asta Ostrovskaja

Visi ciklo susitikimai nemokami.

VšĮ Artnews.lt veiklas finansuoja Lietuvos kultūros taryba, renginį remia Vilniaus miesto savivaldybė.

Naujųjų medijų meno studentų parodoje „Natūra“ – natūralumo ir tikrovės dermė

Spalio 12-ąją Kaune, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) menų galerijoje „101“ buvo atidaryta fotografijų paroda „Natūra“, kurioje eksponuojami VDU Menų fakulteto Naujųjų medijų meno programos studentų darbai.

Parodos atidarymo metu kuratoriai Rimgaudas Barauskis ir Milda Gineikaitė pristatė parodos idėjas ir kūrybinį eksponavimo procesą, kuris studentams buvo gera praktika mokantis pristatyti savo kūrinius parodoje. Kuratoriai džiaugiasi jaunųjų kūrėjų fotografijomis ir motyvacija dalyvauti fotografijų parodoje. Renginio metu naujųjų medijų meno studentas Matas Januškauskas sušildė galerijos erdvę grodamas gitara.

Pasak kuratorių, paprastai studijuodami Naujųjų medijų meno programoje studentai per Kūrybinės fotografijos paskaitas bei bakalauro darbų gynimus eksponuoja savo darbus ir rengia parodą. Ši fotografijų paroda – pirmoji tokio pobūdžio, kadangi dalyvauja skirtingų kursų studentai su įvairiais, nebūtinai studijų dalykams kurtais darbais. Ateityje planuojama tęsti šią tradiciją, kad studentai turėtų daugiau galimybių parodyti savo darbus platesnei auditorijai.

Kadangi praėjusiais studijų metais buvo nutolta nuo gyvų parodų dėl susiklosčiusios epidemiologinės situacijos, fotografijų paroda studentams leidžia savitai adaptuotis ir sugrįžti iš virtualybės į realybę. Kūrybinio parodos rengimo proceso metu studentams iškilę iššūkiai parodė, kaip tikrovė gali nesutapti su pirmuoju sumanymu.

Peržiūrėjus ir atrinkus studentų parodai atsiųstas fotografijas išryškėjo vienijanti linija – natūralumo ir tikrovės dermė, kurią apibūdina žodis „natūra“. Fotografijų parodoje natūra suvokiama kaip realybė, kurioje pinasi kintantys gamtos procesai, sudarantys savitą gyvenimo ratą, parodoje atskleidžiamą per įvairias studentų idėjas.

Fotografijų parodoje dalyvauja šeši skirtingų kursų studentai. Pirmakursė Urtė Serapinaitė savo kūryboje išreiškia kūno, kūno kalbos ir plastikos tarpusavio sąsają, pavadindama fotografijas „Fiziškai emociška“. Autorė kelia klausimą, kaip akys padeda matyti aplinką, kaip spalvos keičia tikrovę, kaip rankos leidžia jausti tekstūras, daiktus, kaip galima kalbėti be žodžių. Antro kurso studentė Rusnė Kuliešiūtė atskleidžia augalų daugialypiškumą, per augalų formas tyrinėja ne tik juos pačius, bet ir žmones bei save.

Trečiame kurse studijuojanti Ema Kazlauskaitė fotografiją suvokia kaip žaidimą, kuomet kuriami aplinkoje neegzistuojantys vaizdiniai. Studentės nuotraukos sukonstruotos iš kelių tarpusavyje nesusijusių kadrų, sukurtų skaitmeniniu ir analoginiu būdu. Arnas Alekna, taip pat trečiakursis, sukūrė neįprastą erdvinę gamtos fotografijų instaliaciją, išreiškiančią jausmą, kuris aplanko, kai plaukiama pasroviui, kai nežinomybė užpildo žmogaus sielą.

Trečiakursė Ugnė Narkevičiūtė fotografijų parodoje kelia klausimą apie šunų egzistenciją, kuri priklausoma nuo žmogaus. Viena vertus, šunų gyvenimas gali būti pripildytas meilės, kita vertus – pripildytas kančios ir išdavystės, kai įvyksta nuosprendis, ištartas naudojant tas pačias frazes ir motyvus. Ketvirto kurso studentė Svetlana Pukė fotografijų serijoje „Miškų politika“ vaizduoja miškų dalis, kuriose buvo įvykdytas plynas arba atvejinis kirtimas. Serija vaizdu kviečia žiūrovą į dialogą ir perkelia į realų, o ne „nematau – tai taip nėra“ migla aptrauktą žinojimą. Autorė kirtaviečių dokumentavimo vaizdais atidengia miškų saugojimui netinkamų sprendimų įvairovę ir kelia klausimą: „ar Tu tam pritari?“.

Fotografijų paroda „Natūra“ veikia VDU menų galerijoje „101“ (Muitinės g. 7, Kaunas) iki lapkričio 8 dienos.

Paroda „Išgirsk upės dainą“ Trakų galerijoje „Fojė“

Spalio 22 d. 17.00 val. meno galerijoje “Fojė” (Vytauto g. 69 Trakų kultūros rūmai) atidaroma tapybos, fotografijos ir skulptūros paroda „Išgirsk upės dainą“. Paroda yra Irenos Mikuličiūtės Mikos, Rūtos Eidukaitytės, Lilijos Valatkienės, Daivos Kairevičiūtės, Gintauto Vaičio, Romano Averincevo, Sigito Straigio tęstinio dailininkų plenero “Dailininkų sodai 2021” – kuruojamo Irenos Mikuličiūtės dailės galerijos rezultatas.

Jau penktus metus balandžio – lapkričio mėnesiais grupė menininkų susirenka skulptoriaus Sigito Straigio sodyboje, esančioje Salupiuose (Jonavos raj.), kur intensyviai kuria, semdamiesi įkvėpimo iš supančios natūralios gamtos, joje tvyrančios ramybės ir harmonijos tiek Salupiuose, tiek iš įspūdžių iš Trakų, Kalvių ir Viliūnų.

„Neris, tekanti visiškai šalia Sigito vasarnamio, įkvepia spalvinių dėmių žaismui darbuose, o netoliese esantis miškas – apgaubia raminančiais garsais. Nuo miestietiško gyvenimo ritmo nepabėgsime, tačiau būnat šioje sodyboje ir kuriant, kiekvienas turime galimybę pasijusti esantys gamtos dalimi”, – įspūdžiais pasidalina tapytojas Romanas Averincevas. „Pleneras suburia menininkus ne tik kūrybai, bet ir patirties pasidalinimui, bendroms diskusijoms”, – sako plenero kuratorė Irena Mikuličiūtė–Mika.

Parodos pavadinimas “Išgirsk upės dainą” pasirinktas neatsitiktinai – tai vaizdinga metafora vedusi plenero dalyvius į apmąstymus, ne tik apie Lietuvos, bet ir visos planetos komplikuotą ir daugiasluoksnę ekologinę situaciją.

Plenere dalyvavo menininkai iš Kauno, Vilniaus, Veiverių.

Dailininkų pleneras “Dailininkų sodai 2021” yra kuruojamas Irenos Mikuličiūtės dailės galerijos, kuri yra pirmoji privati galerija, 1991 metais įkurta Kaune. Galerijos vadovė ir siela – menininkė Irena Mikuličiūtė, atrandanti ir pristatanti visuomenei Kauno menininkus ir užsienio menininkus.

Savo veiklą galerija plėtoja keliomis kryptimis: eksponuoja šiuolaikinių lietuvių ir užsienio dailininkų kūrinius, rengia konceptualias ir temines parodas, organizuoja įvairias akcijas, tarptautinius plenerus. Galerijai ypač svarbi veiklos kryptis – edukacija.

Galerija suruošė piešinių parodą Paryžiuje, „City des Arts” (2019), grafikos ir Tarptautinėje bienalėje piešinių parodą Izraelyje 2018 metais. Irenos Mikuličiūtės galerija jau 20 metų Kauno mieste organizuoja piešimo akciją iškiliam tarptautiniam džiazo festivaliui „Kaunas jazz ant grindinio”, kuriame kasmet dalyvauja 200 vaikų ir jaunuolių.

APIE AUTORIUS

Irena Mikuličiūtė-Mika – dailininkė tapytoja, dailės pedagogė, galeristė, Lietuvos dailininkų sąjungos narė, Lietuvos dailės ugdytojų draugijos narė, Lietuvos meno galerininkų asociacijos ir Nacionalinių kūrybinių industrijų asociacijos narė – iki šiol yra surengusi bei dalyvavusi daugiau nei 60 parodų, plenerų bei kitų meno projektų. Irena Mikuličiūtė – Mika apdovanota Kauno miesto savivaldybės įsteigtu Kauno miesto burmistro Jono Vileišio medaliu už aktyvią kūrybinę veiklą, taip pat 2021 m. pelnė Kauno miesto savivaldybės kultūros premiją.

Rūta Eidukaitytė – Galerijos ,,Ra” Vilniuje savininkė, organizuoja parodas ir plenerus, Lietuvos Dailininkų sąjungos narė. Jos kūrinių yra įsigiję Lietuvos Mokslų Akademija, Kauno Žydų muziejus, privatūs kolekcininkai Lietuvoje, Norvegijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje ir kitur. 2014 m. ji tapo A. Gudaičio premijos laureate.

Lilija Valatkienė – Trakų kultūros sostinės 2020 ambasadorė, žurnalistė, redaktorė, fotomenininkė. 1989–2009 laikraščio „Lietuvos rytas” žurnalistė, žurnalų „Stilius” ir „Stilius PLIUS” įkūrėja ir vyriausioji redaktorė. Šiuo metu skaito paskaitas, iliustruoja knygas, rašo straipsnius apie Lietuvos menininkus bei aktyviai dalyvauja parodose, projektuose. 2015 m. suteiktas Lietuvos Meno kūrėjo statusas. 2020 m. pelnė Antano Macijausko premiją.

Daiva Kairevičiūtė baigė grafikos studijas Vilniaus dailės akademijoje, yra Lietuvos dailininkų sąjungos ir Lietuvos fotomenininkų sąjungos narė. Parodose dalyvauja nuo 1999 m., per tą laiką yra surengusi per dešimt personalinių parodų. Stebint jos kūrybą, atgyja asociacijos su antikine juodafigūre keramika – šviesus, neutralus fonas, juodos, itin dinamiškos, judrios figūros. Jos išsiveržia iš lapo formato ir išsiveda mintį į kitas erdves.

Gintautas Vaičys baigė tapybos studijas Vilniaus dailės akademijoje, yra Lietuvos dailininkų sąjungos narys, dėsto Kauno dailės gimnazijoje, nuo 2009 m. – Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus pirmininkas. Dirba tapybos, fotografijos, video ir objekto meno, piešinio srityje. Gintautas Vaičys apdovanotas Kauno miesto savivaldybės įsteigtu Kauno miesto burmistro Jono Vileišio medaliu už aktyvią kūrybinę veiklą.

Romanas Averincevas gyvena ir kuria Veiveriuose, o savo kūrybą vadina literatūrine. Primytivizmo dailės dvasią įkūnyjantys paveikslai – tai žodžiai, o šia ryškiaspalve, drąsia kūryba tapytojas kalba žiūrovui apie save. Nuo 2004m. dailininkas dalyvauja profesionaliose parodose ir yra surengęs 6 personalines parodas.

Sigitas Straigis baigė Kauno S. Žuko taikomosios dailės technikume (dabar Kauno kolegijos Menų ir ugdymo fakultetas) ir gijo meninio medžio, akmens, kaulo apdirbimo specialybę ir dailininko meistro kvalifikaciją, yra Lietuvos dailininkų sąjungos narys, Tėvynės sąjungos Kauno architektų ir dailininkų klubo „Sfinksas” narys, Kauno dailininkų klubo „Meno sparnai” narys. Meninei formacijai įtakos turėjo J. Mozūraitė-Klemkienė, K. Švažas, B. Zalensas. Nuo 1971 m. dirba tik kūrybinį darbą. Sigitas Straigis apdovanotas Kauno miesto savivaldybės įsteigtu Kauno miesto burmistro Jono Vileišio medaliu už aktyvią kūrybinę veiklą.

Paroda bus eksponuojama 2021 10 22 – 2021 11 22.

Parodos lankymas – nemokamas. Parodos atidarymas – tik su galimybių pasu.

Plenero “Dailininkų sodai 2021” kuratorius Irenos Mikuličiūtės dailės galerija

„ArtVilnius’21“ žiūrovai išrinko favoritus

Vakar Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ baigėsi 12-oji tarptautinė šiuolaikinio meno mugė „ArtVilnius’21“. Tris dienas mugės lankytojai balsavo už „Rinktinę žiūrovų galeriją“ ir „Rinktinį žiūrovų menininką“. Lankytojų simpatijos atiteko Latvijos galerijai PILOT ir menininkui Jurgiui Paškevičiui. Galerijai ir menininkui tradiciškai įteiktos mugės partnerio „Volfas Engelman“ premijos.

Daugiausia balsų mugės žiūrovai šiais metais atidavė kaimynams latviams. Latvijos meno akademijos eksperimentinė meno erdvė PILOT buvo pripažinta rinktine žiūrovų galerija. Rygos senamiestyje įsikūrusi galerija žiūrovus sužavėjo provokuojančia savo ekspozicija ir maištaujančia dvasia.

„PILOT meno mugėje „ArtVilnius“ dalyvauja ne pirmus metus, labai džiaugiuosi, kad mūsų lankytojai turi gerą skonį, latvių kūrėjų darbai išties ryškūs, – po apdovanojimų ceremonijos sakė mugės meno vadovė Sonata Baluckaitė. – Tai – inovatyvi, drąsi ir šiuolaikiška galerija. Jos menininkai aktyviai reaguoja į socialinius reiškinius ir situacijas, galerija subūrusi ne tik akademijos studentus, bet ir dėstytojus.“

Vieno iš PILOT ekspozicijoje „ArtVilnius’21“ pristatomo menininko, Latvijos meno akademijos dėstytojo ir geriausio „ArtVilnius’12“ jaunojo menininko Kristiano Brektės kūryba pastarosiomis savaitėmis Latvijoje sukėlė daugybę komentarų, kalbų ir kaltinimų bangą. „Mums šis apdovanojimas labai daug reiškia, – atsiimdama rinktinės žiūrovų galerijos diplomą sakė galerijos PILOT vadovė Sabinė Vernerė. – Ypač šiuo metu, kai K. Brektė Latvijoje yra persekiojamas ir puolamas. Ačiū „ArtVilnius“ žiūrovams už tokį palaikymą“.

Rinktiniu „ArtVilnius’21“ menininku išrinktas Jurgis Paškevičius. Jo specialiai Šiuolaikinio meno centrui sukurtas kūrinys „Kintanti srovė“ visas tris mugės dienas sutraukė žiūrovų būrį. J. Paškevičius – jaunosios kartos menininkas, kuriantis skulptūrą, instaliacijas, performansus, teatro ir kino scenografijas.

„Džiaugiamės, kad žiūrovai pastebi kūrinius, kuriuos pristato Vilniaus šiuolaikinio meno centras, – sakė „ArtVilnius’21“ vadovė Diana Stomienė. – Praėjusiais metais centro pristatyta jaunosios kartos menininko Kipro Dubausko instaliacija „Dienanakčiavimas“ mūsų vertinimo komisijos paminėta už ironišką požiūrį ir vietos pojūtį.

Pirmą mugės dieną „ArtVilnius’21“ vertinimo komisija, kuriai vadovavo menininkė, menotyrininkė Laima Kreivytė, išrinko ir kitus mugės geriausius. 7 geriausiomis „ArtVilnius’21“ galerijomis (abėcėlės tvarka) tapo: VDA tekstilės galerija „Artifex“, Prancūzijos „Galerie Nivet-Carzon“, galerija iš Albanijos GOM/TAC, Lietuvos dailininkų sąjungos galerija „Meno parkas“, Molėtų dailės galerija, VDA parodų salės „Titanikas“, Vilniaus fotografijos meno centras „7:14“.

Geriausiu „ArtVilnius’21“ menininku pripažintas Geraširdys Linkėtojas (Vytautas Viržbickas). Geriausio jaunojo „ArtVilnius’21“ menininko vardas ir mugės mecenato advokatų kontoros „Cobalt“ premija atiteko Denisui Kolomyckiui. Geriausia mugės instaliacija pripažinta galerijos „Meno parkas“ pristatyta Dalios Truskaitės instaliacija „Nepasakyti“. „ArtVilnius’21“ finansuoja Lietuvos kultūros taryba, globoja Vilniaus miesto savivaldybė, mecenatė – advokatų kontora „Cobalt“.

Iliustracijoje: Rinktinis „ArtVilnius’21“ žiūrovų menininkas Jurgis Paškevičius prie savo instaliacijos

Geriausias „ArtVilnius‘21“ jaunasis menininkas: skelbia manifestus už žmogaus teises ir kovoja prieš socialinę nelygybę

Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ iki sekmadienio vakaro šurmuliuoja jau 12-oji šiuolaikinio meno mugė „ArtVilnius‘21“. Pirmąją mugės dieną tradiciškai buvo išrinktas ir paskelbtas geriausias jaunasis „ArtVilnius’21“ menininkas (iki 35-erių metų). Šįmet laureatu tapo 29-erių metų tarpdisciplininio meno kūrėjas, pirmą kartą mugėje dalyvaujantis VDA pirmo kurso magistro studentas Denisas Kolomyckis – komisija jį įvertino ir apdovanojo už drąsią asmeniškumo ir politiškumo manifestaciją.

Geriausio jaunojo menininko nominacija ypatinga tuo, jog jos vienintelės nugalėtojui yra skiriamas specialus prizas – 2000 eurų premija. Siekdama paskatinti jaunuosius menininkus, premiją jau devintus metus skiria „ArtVilnius‘21“ mecenatė, advokatų kontora „Cobalt“.

Jaunojo menininko kūryboje – socialinės nelygybės temos, politiškumo manifestacijos

Nugalėtoją išrinkusios viena iš komisijos narių, Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjungos pirmininkė Danutė Gembickaitė teigė, kad buvo išrinktas itin jautriai, asmeniškai, bet kartu stipriai ir manifestuojančiai į žiūrovus prabylantis kūrėjas. Tai nebe pirmas Deniso Kolomyckio apdovanojimas. Dar šįmet jam buvo įteikta M. K. Čiurlionio paskata-stipendija jauniesiems kūrėjams, o pernai jis tapo Kultūros ministerijos Jaunojo kūrėjo premijos laureatu. Pastaraisiais metais Denisas rengė spektaklius, fotografijų parodas, tapybos darbus, kūrė instaliacijas, susijusias su žmogaus teisių tematikomis, tiek Lietuvoje, tiek užsienyje – Londone bei Niujorke – yra dirbęs su tokiomis ryškiomis asmenybėmis kaip Jonas Mekas ir Šarūnas Bartas. Lietuvoje jis dar yra pelnęs ir vieno iš geriausiai žinomų lietuvių performansų meno atlikėjų vardą.

D. Kolomyckis nėra tik menininkas. Jis taip pat gerai žinomas visuomeninis veikėjas, aktyvistas ir kovotojas už moterų, migrantų, LGBT ir darbininkų (gaunančių mažiausiai apmokamą darbą) teises, tad natūraliai jo kūryboje atsispindi ir vyrauja socialinės nelygybės temos. Matydamas socialinę nelygybę visuomenėje, menininkas bando į jas reaguoti ir reflektuoti apie jas savo kūryboje.

„Kūryba man yra kaip savo pilietinės pozicijos išreiškimas. Gali būti įvairių medijų, tačiau meno medija yra būtent ta, kuria pasinaudodamas aš galiu kalbėti apie mane jaudinančias visuomenės temas – man tai artimiausia medijos rūšis, kuri kartais netiesiogiai, o kartais atvirkščiai – labai tiesiogiai implikuoja tą pačią problematiką. Kūryba tarsi praplečia bendrąjį suvokimo lauką, kaip meno kūrinys gali egzistuoti – koks gali būti konkretus objektas, kokios yra jo materijos ir bendrosios savybės. Dažniausiai jos ir atliepia socialines problemas, apie kurias aš noriu kalbėti savo kūryboje ir bandau įkūnyti į skirtingas medžiagas ir objektus. Mes dažnai kvestionuojame, ar menas yra politiškas. Iš tiesų – tikrai yra. Menininkas visada politiškas, jis visada atstovauja kokią nors idėją, reaguoja į tam tikrus veiksnius ir reiškinius, kurie vyrauja visuomenėje, ir kūryba bando išreikšti savo asmeninę poziciją“, – pasakojo laureatas D. Kolomyckis.

Pasak jaunojo menininko, kūrėjas visuomenėje yra tarsi „įsiaurintas“ savo veikloje, jį supa daug klišių, dėl to kritinė menininko ekspresija yra reikalinga kvestionuoti tam tikrus procesus. Meno kūrinys yra ypatingas tuo, kad jį sukūrus, menininkas jį palieka ir kūrinys gyvena savo gyvenimą, o interpretacijos elementas lieka lankytojui arba žiūrovui.

Meno mugėje „ArtVilnius‘21” D. Kolomyckio kūrinus pristato VDA parodų erdvės „5 malūnai“. Jo ekspoziciją galima pamatyti 3.17 stende. Istorijos atsispindinčios šiame stende esančiuose meno kūriniuose yra individualios arba susietos su patirtimis gautomis iš aplinkos, kurios jaudina ir į kurias kūrėjas nori, kad lankytojas atkreiptų dėmesį.

D. Kolomyckis: „Svarbiausia kurti ir nesustoti kurti“

Pasak geriausio jaunojo menininko premiją įsteigusios advokatų kontoros „Cobalt“ vadovaujančio partnerio Lietuvoje Dr. Irmanto Norkaus, smagu, jog laimėjęs jaunasis menininkas yra drąsus, progresyvus ir maištaujantis.

„Skirdami specialią „Geriausio jaunojo ArtVilnius menininko“ piniginę premiją mes siekiame padėti jauniems menininkams praplėsti jų kūrybos galimybes, įgyvendinti keisčiausias kūrėjo idėjas ir padėti jiems kurti kitokią, geresnę ir progresyvesnę ateitį. Šiuolaikinis menas siūlo nepasiduoti laiko tėkmei, nusistovėjusiam žinojimui ir mąstymui, visada turi naujumo elementą, dažnai kalba apie nepatogius dalykus. Denisas savo kūryboje skelbia manifestus, nuoširdžiai stengiasi pakeisti nusistovėjusias visuomenės normas, griauna tradicinį mąstymą ir stereotipus. Jis yra puikus jaunojo menininko – visuomenės progreso puoselėtojo pavyzdys. Linkime jam ir toliau savo darbuose kalbėti apie idėjas, kuriomis jis tiki, siekti pokyčio bei žavėti visus meno mylėtojus“ – teigė Dr. Irmantas Norkus.

Pasak D. Kolomyckio šis apdovanojimas jam buvo netikėtas, bet labai malonus. „Laimėtą premiją labai vertinu, tai lyg tam tikras įgalinimas kurti toliau. Jauniesiems menininkams nėra lengva jų kūrybinio kelio pradžioje, tačiau aš visiems menininkams palinkėčiau kurti ir nesustoti kurti, tiksliai nusistatyti savo prioritetą dėl kurio gyveni – t.y kūrybos. Savo laimėjimą ir ketinu panaudoti kūrybai bei pasidalinti su tais, kam to labiausiai reikia“ – kalbėjo geriausias jaunasis menininkas D. Kolomyckis.

Apie ArtVilnius’21 apdovanojimus

Be geriausio jaunojo menininko nominacijos, geriausių mugės galerijų ir menininkų rinkimuose ir apdovanojimuose dar yra įsteigtos „Geriausios galerijos“, „Geriausio menininko“, „Geriausios skulptūros ar instaliacijos“, „Rinktinės žiūrovų galerijos“, „Rinktinės žiūrovų menininko“ nominacijos.

Nugalėtojus išrenka speciali „ArtVilnius’21“ komisija. Šiemet ją sudarė: komisijos pirmininkė Laima Kreivytė – nepriklausoma kuratorė, menininkė ir rašytoja, Monika Kozioł – šiuolaikinio meno muziejaus Krokuvoje kuratorė, Virginijus Kinčinaitis – menotyrininkas, kritikas, fotografas, Neringa Bumblienė – šiuolaikinio meno kuratorė ir Danutė Gambickaitė – menotyrininkė, Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjungos pirmininkė.

12-oji tarptautinė šiuolaikinio meno mugė „ArtVilnius’21“ vyks iki šio sekmadienio vakaro Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“. „ArtVilnius’21“ finansuoja Lietuvos kultūros taryba, globoja –Vilniaus miesto savivaldybė, mecenatas – advokatų kontora „Cobalt“.

Penktadienio vakarą paaiškėjo geriausios meno mugės „ArtVilnius’21“ galerijos ir menininkai

Penktadienio vakarą, per 12-osios šiuolaikinio meno mugės „ArtVilnius’21“ atidarymo ceremoniją, apdovanotos geriausios galerijos, menininkai ir kūriniai.

Šiais metais meno mugė „ArtVilnius’21“ Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ subūrė 56 galerijas iš 12 pasaulio šalių. Mugėje pristatomos privačios tarptautinės meno kolekcijos, instaliacijos, skulptūros ir performansai, LRT studijoje vyksta susitikimai su meno kūrėjais, diskusijos, paskaitos.

Penktadienio popietę vertinimo komisija, kuriai vadovavo nepriklausoma kuratorė, menininkė ir rašytoja, Vilniaus dailės akademijos dėstytoja Laima Kreivytė, išrinko 7 geriausias mugės galerijas, geriausią parodos jaunąją menininkę, geriausią menininką bei geriausius skulptūrų ir instaliacijų autorius.

„ArtVilnius’21“ pasiekė brandą – surinkti įdomūs menininkai, stipriai patobulėjo darbų eksponavimo kokybė, nagrinėjamos aktualios temos, iš kurių galima susidaryti ir meninių, ir socialinių, ir netgi politinių aktualijų žemėlapį. Mugėje paliečiamos ir pasaulyje gana naujos – kriptomeno NFT – tendencijos. Visa tai reiškia, kad šiuolaikinio meno mugė laiko padėjusi ranką ant pulso“, – sakė vertinimo komisijos pirmininkė L. Kreivytė.

L. Kreivytei pritarė ir viena iš komisijos narių – menotyrininkė, Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjo sąjungos pirmininkė Danutė Gambickaitė: „Labai smagu matyti, kad mugė, o ir joje dalyvaujančios galerijos žvelgia į ateitį, kad atsirado daugiau drąsos.“

Geriausius mugės dalyvius penktadienį išrinko vertinimo komisija, kurioje, be L. Kreivytės ir D. Gembickaitės, taip pat dalyvavo šiuolaikinio meno muziejaus Krokuvoje kuratorė Monika Koziol, menotyrininkas, kritikas, fotografas, parodų rengėjas Virginijus Kinčinaitis ir šiuolaikinio meno kuratorė, kritikė Neringa Bumblienė.

Tarp septynių geriausių mugės galerijų – VDA tekstilės galerija „Artifex“, pažymėta už netikėtą meninį bendradarbiavimą ir konceptualų medžiagos panaudojimą. „Artifex“ pademonstravo nepaprastą dviejų menininkių – Severijos Inčirauskaitės-Kriaunevičienės ir Rūtos Šipalytės bendradarbiavimą. Kiekvienos jų kūryba – tarsi linksmas pokštas: iš iki skausmo lietuviams pažįstamos medžiagos – krepšinio kamuolio, jo kameros ir futbolo kamuolių menininkės sukūrė vientisą ekspoziciją“, – sakė L. Kreivytė.

Mugės senbuviai iš Paryžiaus galerija „Nivet-Carzon“ į geriausiųjų sąrašą komisijos įtraukta už performatyvumą. D. Gambickaitė teigia, kad prancūzų galerija išsiskiria iš visų kitų stendų, o kiekvienas į ją užėjęs įtraukiamas į meno vyksmą. Prancūzų menininkai vysto įdomią temą apie kapitalistinėje biurų kultūroje dabar madingas instrukcijas, vaizduotės pratemus ir kūrybiškumo žaidimus.

Sėkmė aplankė ir pirmą kartą mugėje dalyvaujančią GOM/TAC galeriją iš Albanijos. Komisiją ypač nudžiugino galerijos sugebėjimas išplėsti galerijos ir ekspozicijų erdvės sampratą, įtraukiant miestą. „Šis formatas gali egzistuoti bet kuriame pasaulio mieste. Miestas kuria dekoracijas, scenarijus, o istorijas kuria tie, kurie keliauja taksi ir pasirenka sau patinkantį garso takelį“, – sako D. Gembickaitė. Žaliuose taksi automobiliuose, kurie važinėja po miestą, galima paklausyti 22 menininkų sukurtus ir įrašytus garso takelius. Patys GOM/TAC atstovai į mugę atvykti negalėjo, todėl diplomas jiems bus nusiųstas į Albaniją.

Vilniaus galerija „Meno parkas“ įvertinta už paveikią kūrinių tarpusavio komunikaciją ir ekspozicijos kultūrą. „Gražu žiūrėti, kaip įdomiai ir gražiai galerijoje susijungia skirtingi menininkai ir jų kūriniai, – sakė L. Kreivytė. – Galerija išties pademonstravo aukštą ekspozicinę kultūrą ir bendrystę.“

Molėtų galerijoje komisija atrado išskirtinę popieriaus temą. Galerija apdovanota už išlaisvintą piešinį ir užvaldytą erdvę. „Vidas Poškus gražiai supynė istorijas ir sukūrė popierinę piešinių instaliaciją, – pastebėjo L. Kreivytė. Ji pridūrė, kad Molėtų galerija jau seniai rodo įdomų meną.

VDA parodų salės „Titanikas“ pastebėtos už Žygimanto Augustino ekspozicijos kokybę ir vientisumą, įtaigų meninio tyrimo plėtojimą. D. Gambickaitei atrodo, kad buvo svarbu paminėti galerijoje plėtojamą meno tyrimo temą. „Tai puikus pavyzdys, kaip menininkas tuo pačiu metu gali būti ir geras tyrėjas, ir kaip tai dera tarpusavyje“, – sakė menotyrininkė.

Dovilės Dagienės kuruojamame Vilniaus fotografijos meno centre „7:14“, kuriame komisija atrado visiškai naują fotografijos pristatymą. „Ekspozicijoje susitinka atminties menas – fotografija ir augalų lapuose įspausta atmintis. Fotografijos ribos šitaip stipriai prasiplečia, tarsi susilieja su fitografija – augalo fotografija ir abi jos prabyla subtiliai jautriomis temomis. Tai vienas estetine ir idėjine prasme stipriausių pasirodymų mugėje“, – teigia L. Kreivytė.

Geriausiu „ArtVilnius’21“ komisija paskelbė parodos „Takas“ dalyvį – Geraširdį Linkėtoją –Vytautą Viržbicką. Menininkas apdovanotas už konceptualumo ir ekspresyvumo dermę, jo kūrinyje užkoduotas aktualias temas.

Geriausiam jaunajam „ArtVilnius’21“ menininkui Denisui Kolomyckiui įteikta „ArtVilnius’21“ mecenato – advokatų kontoros „Cobalt“ premija. Menininko kūrinį pristato VDA parodų erdvės „5 malūnai“. Komisijos narė D. Gembickaitė teigia, kad buvo išrinktas itin jautriai, asmeniškai, bet kartu stipriai ir manifestuojančiai į žiūrovus prabylantis kūrėjas. „Menininkui reikia didžiulės drąsos prabilti apie skaudulius. Nuostabu, kad Denisas jautriai ir aktualiai temai surado labai įtaigią formą“, – sakė menotyrininkė L. Kreivytė. Apdovanojimą scenoje Denisui Kolomyckiui įteikė advokatų kontoros „Cobalt“ vadovaujantis partneris Dr. Irmantas Norkus.

Geriausios „ArtVilnius’21“ instaliacijos apdovanojimą gavo galerijos „Meno parkas“ pristatyta menininkė Dalia Truskaitė. Vertinimo komisija jos kūryboje pažymėjo trapų egzistencinį minimalizmą.

„ArtVilnius’21“ lankytojai mugėje išrinks ir savo geriausiuojus. „Volfas Engelman“ įsteigtų nominacijų „Rinktinė žiūrovų galerija“ ir „Rinktinis žiūrovų menininkas“ nugalėtojai bus paskelbti sekmadienį, 17.15 val., LRT studijoje.

12-oji tarptautinė šiuolaikinio meno mugė „ArtVilnius’21“ vyks iki šio sekmadienio Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“. „ArtVilnius’21“ finansuoja Lietuvos kultūros taryba, globoja –Vilniaus miesto savivaldybė, mecenatas – advokatų kontora „Cobalt“.

Iliustracijoje: Geriausias „ArtVilnius’21“ menininkas Geraširdys Linkėtojas (Vytautas Viržbickas). Mariaus Žičiaus nuotr

„Klaipėdos galerijoje“ – jungtinė tapytojų paroda „#Ruduo“ ir Roberto Veikšos damasko plieno juvelyrikos paroda „Fibula“

Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus „Klaipėdos galerijoje“ (Bažnyčių g. 6) nuo spalio 19 d. (antradienio) atidaromos dvi parodos – jungtinė tapytojų paroda „#Ruduo“ ir Roberto Veikšos damasko plieno juvelyrikos paroda „Fibula“. Oficialus parodų pristatymas ir susitikimas su autoriais – spalio 21 d. (ketvirtadienį) 17 val.

Poetas Stanley Horowitzas rašė: „Žiema yra ofortas, pavasaris – akvarelė, vasara – aliejus ant drobės, o ruduo – visų jų mozaika“. Daugelis menininkų ir meno entuziastų nuoširdžiai su tuo sutiktų. Gamtos įkvėptiems menininkams rudens sezonas siūlo įvairią spalvų ir tekstūrų amplitudę, skatinančią kūrybinę vaizduotę. Ruduo yra vienas melancholiškiausių metų laikų, kurio metu brandžios gamtos grožis leidžia apmąstyti ir savo nueitą kelią. Tai puikus laikas ne tik materialaus vasaros derliaus nuėmimui, bet ir nuveiktų kūrybinių darbų pristatymui publikai. Parodos „#Ruduo“ dalyviai: Dalia Čistovaitė, Juozas Vosylius, Daiva Dašenkovienė, Augustė Santockytė, Dalia Kirkutienė, Tatjana Simanaitienė, Saulė Želnytė, Ernestas Žvaigždinas, Antanas Garjonas, Danas Andriulionis, Virginija Urbonavičienė ir Dalia Skridailaitė. Įvairių stilių dėka šie Klaipėdos menininkai švenčia rudens sezono natūralų grožį ir išreiškia, kaip jis juos įkvepia.

Roberto Veikšos damasko plieno juvelyrikos paroda „Fibula“ pristato segių ir žiedų kolekciją, kuri reflektuoja šiuolaikinės kultūrinės individo savasties ir aplinkos santykį. Juvelyrika – arčiausiai žmogaus kūno esanti meno forma, kuri istoriškai dažnai būdavo pasitelkiama reprezentuoti asmens socialinį statusą bei individualumo paieškas. Menininkas teigia, kad nors moderniuose papuošaluose ypatingai akcentuojamas konceptualumas, jam svarbu neprarasti ir meistrystės aspekto. Dėl komplikuotos damasko plieno technikos istorijos, su ja dirbančiam menininkui paliekama daug vietos interpretacijai ir asmeniniams ieškojimams, eksperimentams bei savitos technologijos kūrimui ieškant tinkamiausių plieno rūšių ir junginių. Kūrėjas vadovaujasi Benjamin Lingel požiūriu, kad šiuolaikinė juvelyrika – tai profesija tarp amato, dizaino ir meno, persipynusi su tapatumo apraiškomis bei vaizduote.

Apie autorių. Robertas Veikša (gim. 1994) Vilniaus Dailės Akademijos (VDA) Telšių fakultete 2017 m. baigė metalo meno ir juvelyrikos bakalauro studijų programą. Tarptautiniame Legnicos juvelyrikos festivalyje SILVER 2015 konkurse ir parodoje „Ribos“ buvo eksponuojamas jo darbas ,,10 Dievo įsakymų“ (kūrinys taip pat eksponuotas Lenkijoje, Ispanijoje ir Vokietijoje). Parodose ir konkursuose menininkas akyviai dalyvauja nuo 2016 m. Šiuo metu gyvena ir kuria Klaipėdoje.

Rėmėjai:
Klaipėdos miesto savivaldybė
Lietuvos kultūros taryba

Laukiame Jūsų, laikantis visų saugumo reikalavimų. Lankytojai be apsauginių kaukių nebus įleidžiami. Bus privaloma laikytis 2 metrų atstumo.

Mūsų darbo laikas: II–V – 11:00–18:00, VI – 11:00–16:00

Parodos vyks iki lapkričio 6 d.

Iliustracijoje: Augustė Santockytė AUDRA 2021, akrilas, drobė, 20×20 c

Meno studijoms Telšiuose – 90 metų

Spalio 29 d. 12 val. Telšių menų inkubatoriuje (Muziejaus g. 29) organizuojamas Telšių amatų mokyklos 90 metų minėjimas-konferencija „Meno studijoms Telšiuose – 90 metų“. Pranešimus skaitys: istorikas, Vilniaus dailės akademijos (VDA) lektorius Povilas Šverebas VDA docentė Severija Inčirauskaitė – Kriaunevičienė, VDA profesorius Arvydas Šaltenis, skulptorius Rimantas Milkintas VDA profesorė Laima Kėrienė. Išankstinė registracija iki spalio 22 d. galima telsiai@vda.lt (tel. 862442891) arba internetu: https://forms.gle/XfYUrQMxcqRSfTFH7.

Neretai Telšiai įvardijami menų miestu. Pradėjus ieškoti šio reiškinio ištakų, neabejotinai turėsime atsigręžti į Telšių valstybinę vidurinę amatų mokyklą. Šiemet sukanka 90 metų (nuo 1931 m. rugpjūčio 5 d.), kai švietimo ministro įsakymu Telšiuose įsteigta vidurinė amatų mokykla, kurios direktoriumi paskirtas Prahoje aukštąją amatų mokyklą baigęs Karolis Šimonis. Mokyklos gyvavimo pradžioje veikė tik medžio apdirbimo (stalių) skyrius. Gerinant sąlygas, 1936 m. pastatytas mokyklai skirtas pastatas. Moksleiviai čia įgydavo vidurinį išsilavinimą ir išmokdavo meninio medžio apdirbimo amato.

„1939 m. praplėsta Telšių valstybinė amatų mokykla. Pono švietimo ministro įsakymu nuo š.m. balandžio 15 d. prie Telšių amatų mokyklos atidarytas metalininkų skyrius (I kl.) ir mergaičių siuvimo skyrius (I, II, III kl.). Mokiniai priskirti iš buvusios Klaipėdos amatų mokyklos. Priskirtiems mokiniams mokamos stipendijos. Dabar veikia Telšiuose keturi šios mokyklos skyriai: Stalių (4 klasės), dailidžių-statybos (3 klasės), metalininkų (1 klasė), mergaičių siuvimo (3 klasės). Visuose skyriuose mokslas išeinamas per keturis metus. Kandidatai priimami baigę pradžios mokyklos keturis skyrius. Stalių skyrių ketinama praplėsti įvedant račių ir bažnyčių įrengimų specialistų drožėjų grupes. Žemesnioji statybos amatų mokykla Nuo spalio 1 d. prie Telšių valstybinės vidurinės amatų mokyklos atidaromi mūrininkų, krosnininkų ir dailidžių skyriai, kuriuose mokslas tęsis du metus. Skyrius atidaromas žemesniosios statybos amatų mokyklos teisėmis“, – 1939 m. rašoma laikraštyje „Žemaičių prietelius“.

1959 m. mokykla reorganizuota į Telšių taikomosios dailės technikumą, 1989 m. rugsėjo 1 d. Telšių taikomosios dailės technikumo pavadinimas keičiamas į Telšių aukštesniosios taikomosios dailės mokyklos pavadinimą, nuo 1998 m. – tai Vilniaus dailės akademijos padalinys (Telšių fakultetas).

Nors pavadinimai keitėsi, tačiau iki šiandienos čia puoselėjamos profesionaliojo meno tradicijos. Mokykla kasmet vis augo ir išugdė ne vieną dešimtį puikių specialistų: juvelyrų, dizainerių, skulptorių, restauratorių.

Gyva istorine grandine susieti čia dirbantys, patriotiškai nusiteikę dėstytojai stengiasi įnešti savo indėlį į profesionalųjį meną, ugdydama kūrybiškas asmenybes.

Telšių amatų mokyklos 90 metų sukaktis organizuojama parengus projektą „90 eksponatų“ Lietuvos kultūros tarybai bei Telšių rajono savivaldybei. Minėjimas susideda iš dviejų dalių: konferencijos „Meno studijoms Telšiuose – 90 metų“ ir parodos „90 eksponatų“, kuri bus pristatoma gruodžio mėnesį.

VDA Telšių fakulteto informacija