Lietuviškos premjeros Vilniaus dokumentinių filmų festivalyje – Gerdos Paliušytės ir Andriaus Arutiuniano kinematografiniai horizontai
Klasikinis menas susitinka su gatvės menu: ant Vilniaus kolegijos sienos atgimė Algirdo Petrulio šilkografija
Naujas kūrinys Vienybės aikštėje – Kauno miesto istorija įrašyta bronzoje
Trakuose įsikurs pirmoji Lietuvoje tarptautinė rašymo rezidencija „April“
Baltijos menininkų dialogas plinta – jaunųjų tapytojų paroda pirmą kartą atidaryta Rygoje
„Stasys Museum“ kviečia: edukacijų programa atvira mokykloms, miesto gyventojams ir svečiams
Mykolas Valantinas: „Viskam reikia pinigų, tad išmokau spausdinti banknotus“
Kultūros asamblėja ragina Vyriausybę neformuoti Kultūros ministerijos komandos be ministro
IPMA festivalyje dalyvaujantis fotografas Alvydas Lukys: „Niekada negalėjau daryti to, ko neleido sąžinė“
AP galerija išleido žymaus rašytojo Sigito Parulskio pirmąjį fotografijų albumą „Susmulkinta amžinybė“
Kauno kultūros bendruomenė susirinko į pirmąją asamblėją: stiprybė – laisvė, tikslas – vertybinė valstybė
Kultūros bendruomenė piktinasi dėl Vyriausybės neveiksnumo ir boikotuoja Kultūros ministerijos kvietimus
Patricijos Jurkšaitytės ir Gedimino Akstino paroda „Kraujo akmuo“ Prano Domšaičio galerijoje
artnews.lt
Iki rugsėjo 21 d. LNDM Prano Domšaičio galerijoje (Liepų g. 33, Klaipėda) veikia Patricijos Jurkšaitytės ir Gedimino Akstino paroda „Kraujo akmuo“. Parodoje eksponuojama Gedimino Akstino (g. 1961 m.) skulptūriniai darbai ir Patricijos Jurkšaitytės (g. 1968 m.) tapyba.
Parodos pavadinimą „Kraujo akmuo“ nulėmė ochros pigmento panaudojimas menininkų kūryboje – G. Akstinas pasirinko vieną laikinų sienų dalį nudažyti nublukusios raudonos ochros atspalvio dažais, taip parodant lojalumą parodos bendraautorei Patricijai Jurkšaitytei. Raudona ochra užima svarbią vietą jos naujausiame tapybos kūrinių cikle. Beveik visi parodoje eksponuojami kūriniai priklauso patiems menininkams, daugelis jų viešai rodomi pirmą kartą.
Menininkas G. Akstinas labiausiai žinomas dėl savo „lentynėlių“ – hibridinio kūrimo ir pristatymo būdo, sugalvoto XX a. 10 dešimtmečio pradžioje. Toks būdas leidžia laisvai naudoti įvairių vizualiųjų menų – skulptūros ir architektūros, piešimo ir tapybos – elementus. Šioje parodoje lentynėlės įsikūnijimai koegzistuoja kartu su naujai sukurtomis jos atmainomis, o kūriniai eksponuojami po vieną arba rinkiniais, pavadintais „Lentynėlė ir atvaizdas“. Juose architektūrinius ir skulptūrinius elementus papildo akvarelės, kuriose susijungia metaforiškumas, abstraktumas ir emblematiškumas.
Tapytojos P. Jurkšaitytės kūrybos metodas ir samprata per kelerius pastaruosius metus keitėsi. Ji atsisakė per daugiau nei tris dešimtmečius išsiugdyto meistriškumo perfrazuojant klasikinę paveikslo kompoziciją ir atkartojant tradicines gruntavimo, grizailės ir lazūravimo technikas. P. Jurkšaitytė atranda naują vietą tapyboje: čia aiškumas gimsta atsisakant visų kvalifikuotų įgūdžių. Tapytoja eksperimentuoja su paprastomis medžiagomis ir priemonėmis: pirmuoju – raudonos ochros – dažų sluoksniu, baltu gipsu, maskavimo juosta, dekoratyviniais trafaretais, plačiais gruntavimo teptukais.
Kuratorius – Anders Kreuger
Architektas – Marius Puskunigis
Dizaineris – Domantas Pigulevičius
Fotografijos: Gintarės Grigėnaitės, LNDM
