Martyno Gailiušo paroda „Bum šaka laka“ Pamėnkalnio galerijoje

Iki rugpjūčio 8 d. Pamėnkalnio galerijoje (Pamėnkalnio g. 1, Vilnius) veikia Martyno Gailiušo paroda „Bum šaka laka“.

Griežta erdvinė ir laikiškoji apibrėžtis, nuožmią tvarką artikuliuojanti visuma, kryptinga veikla, reprezentuojanti žmogiškosios kultūros mikrokosmą. Besisukdamas apie sferinį objektą konkrečioje, riboženkliais, linijomis, teritorijomis ir pozicijomis apibrėžtoje erdvėje, jis funkcionuoja daugybiniais lygmenimis. Apimdamas kūno kultūrą ir atletizmą, jis yra vienas iš sudėtinių individo moralinio bei vertybinio ugdymo komponentų. Statistiškai mažindamas nusikalstamumą, skatinantis užimtumą, tuo pačiu įgalina sandraugą ir socialinį mobilumą, formuoja lyderius. Jis yra grindžiamas ekonominėms sistemoms būdingais konkurencijos, griežtos teisinės tvarkos ir sąžiningumo principais, bet taip pat kaip materialinių sąlygų apribojimai jį saisto žmogaus kūno netobulumas, nuolat skatinantis giliau suprasti judesių meistriškumo įmanomybės ribas.

Formuodamas socialinius įgūdžius, jis kuria bendruomeniškumu grįstą ir į tikslą orientuotą, sutelkiantį mąstymą. Jo pagrindu kuriasi grupės, o jį stebinčiųjų aistra apjungia svetimus, kartais niekuo nesusijusius individus, kurie kolektyvinių kūno judesių, šuolių, bangavimų, viltingų drebulių prisodrintame šokyje pradeda rodyti stiprų, kone griausmingą emocinį įsitraukimą, svyruojantį nuo gilios ekstazės ir gyvenimo kasdienybę bei viešąją tvarką sustabdančio džiugesio iki širdį gniaužiančios įtampos ar ašaras varančio nusivylimo. Kartais šio masinio ritualo ir teigiamų idealų fone išnyra niūrios, veržliai gyvuliškos jėgos – masinis smurtas, tarp grupių tvyrančios neapykantos sodrumas, neblaivus, griaunantis įtūžis, skaldančiojo akstino smarkumas. 

Jo istorija, kaip ir neaprėpiamos imties kitų fenomenų, turi prieštaringo religinės indoktrinacijos, imperializmo, ideologijos, pažeidžiamųjų socialinių grupių išstūmimo dėmenų, bet taip pat ir tautų nacionalinio identiteto, atgimimo simbolizacijos bei laisvės troškulį žyminčios srovės. Jis pasitarnauja ir politiniams, galios ekspresijos ar diplomatiniams tikslams, veikia ir kaip kultūrinio eksporto įrankis, ir kaip vidinis politinės sandraugos glaudumą paskatinantis konsensuso mechanizmas. Kartais jis įgauna religiją primenantį pavidalą, kuomet proceso dalyviai kliaujasi prietaringumu, siurbia į save bauginantį fanatizmą. Jo paveikumas kartais sutalpina visą individo tapatybę, tapdamas ją lemiančia jėga. 

Jis atpažįstamas pagal išskirtinį, ryškiai rėksmingą vizualumą, pagal totalitariniams režimams ir korporacijoms būdingą monolitišką estetiką, raiškiai identifikuojančią grupinę priklausomybę. Militaristinės terminijos lydimas, jis yra simbolinė karo analogija, naikinimo troškimo išstūmimas, savo ritualu išskleidžiantis kovos, gynimo, puolimo, pralaimėjimo ir nugalėjimo sandus, o jo performatyvumas neretai pažymimas „karo“ šūkiais, dainomis, tautinėmis giesmėmis, vėliavomis bei nenumaldomu tikėjimu savo pranašumu ir savų herojų neįveikiamumu.

Struktūriškai jis veikia globaliai, peržengdamas politinių sistemų skirtumus ir apribojimus. Šį spektaklį, masinį įvykį lydi ekonominis tinklas, nesuskaičiuojamos aibės skirtingų prekių, jo materialinė forma keičia miestų peizažus, aplink jį formuojasi urbanistiniai ir infrastruktūriniai tinklai. Jo atributų, komodifikacijos artefaktų, kulto objektų galima rasti ir užkampiuose, ir masiškiausiuose centruose. Jis skverbiasi į masines medijas, formuoja kultūrinius įvaizdžius, socialinės veiksenos būdus. Po juo slypi milžiniški finansų srautai, ištisos kultūrinės, turizmo, reklamos, lažybų ir kitos industrijos. Jo veikseną nulemia nuolatinės derybos, aiškiai suformuluota taisyklių visuma ir pagal ją veikiantys bei ją kartais laužantys galių centrai, susaistyti globaliame institucijų tinkle. Jis įsiskverbęs į ekonominius, politinius, vertybinius darinius ir nepaisant savo trivialumo, egzistuoja kaip sudėtinga sistema, skirta tam, kad sferinis objektas būtų įmestas į vertikalų žiedą ir pasigirstų: Bum šaka laka! 

– Linas Bliškevičius

Fotografijos: Laurynas Skeisgiela