.
2013    01    29

Iš meilės pasakojimui. Paroda „The Book Lovers“ „EFA“ projektų erdvėje, Niujorke

Neringa Černiauskaitė

IMG_1067

Kiek kartų šiuolaikinio meno parodose pastebėjote stalus, lentynas, vitrinas su knygomis? Tikriausia, ne kartą, ir ne keliolika. O ar esate perskaitę bent vieną joje padėtą knygą nuo pradžios iki intriguojančios pabaigos pačioje ekspozicijoje?

Menininko David Maroto bei kuratorės Joanna Zielińska The Elizabeth Foundation for the Arts (EFA) projektų erdvėje, Niujorke, surengta ir praėjusį penktadienį atidaryta paroda „The Book Lovers“ (liet. Knygų mylėtojai) atsako nesidrovint – nė karto (?). Skaitymas yra procesas, patirtis, išeinanti už parodinės erdvės sienų, tad ekspozicijose išdėliotos knygos neretai tampa ne tik vien vizualiniais, bet ir savito fetišo objektais. „The Book Lovers“ knygos mylimos ne (vien tik) už viršelius ar popieriaus savybes, tačiau už jų teikiamą galimybę susitikti, panirti, įsiminti pasakojimą. Kuratoriai surinko 140-ies menininkų knygų kolekciją, kurioje galima perversti tokių autorių kaip Carl Andre, Keren Cytter, Liam Gillick, Pablo Helguera, Stewart Home, Joseph Kosuth, Yayoi Kusama, Richard Prince, Alex Ceccetti, Mark Geffriaud knygas.

Kiekvienos knygos nugarėlėje priklijuotas specialus kodas, kurį nuskaičius išmaniuoju telefonu, žiūrovas nukreipiamas į specialiai projektui sukurtos duombazės įrašą su rankoje laikoma knyga. Įraše plačiau pristatoma tiek pati knyga, tiek jos autorius/ė, o žiūrovas turi galimybę ilgainiui susidėlioti savo asmeninį įsimintinų, ar norimų perskaityti sąrašą. Visas šias knygas taip pat galima įsigyti Printed Matter knygyne, kuris išskyrė specialų stendą su parodoje surinkta leidinių kolekcija. Žiūrovas pamažu įtraukiamas į „Knygų mylėtojų“ tinklą, kuris prasitęsia tiek virtualioje erdvėje, tiek pačiame mieste. Pasakojimai suintriguoja ir norisi jų nepaleisti iki kol neišgirsi jų pabaigos. Tiesa, baltos medvilninės pirštinaitės, kurias tenka užsimauti, norit pavartyti sudominusią knygą, vėl nukreipia dėmesį į knygų fizines savybes bei sugrąžina joms aurą, kurią kuratoriai mėgino nustumti į užkulisius. Tačiau, kaip teigė J. Mačiūnas, „žmonės yra viską naikinantys drambliai“, o toks skaičius, koks apsilankė per parodos atidarymą, šias knygas per visą parodos laiką, tikriausia, paverstų skuteliais.

Greta šios kolekcijos, kuratoriai atrinko aštuonis menininkus – Tim Etchells (UK), Tom Gidley (UK), Jill Magid (USA), Roee Rosen (Israel), Lindsay Seers (UK), Goldin+Senneby (SWE), Alexandre Singh (France), Julia Weist (USA) –, kurių kūriniai pristatyti kitoje parodos dalyje. Kiekvieno iš šių dalyvių kūriniuose skirtingais pavidalais atsiskleidžia, kaip rašymas įtraukiamas į bendrą meninės praktikos struktūrą, tampa neatsiejama jos dalimi, o ne gretutine veikla.

Atidarymo metu Roee Rosen intriguojantis pasakojimas apie Justine Frank – žydų-belgų kilmės siurrealistę, pornografę, mistikę – privertė patikėti jos realumu. Šios daugiaveidės asmenybės, iš tiesų esančios menininko alter ego, knygą „Sweet sweat“ (liet. Saldus prakaitas), išleistą su menininko komentarais, galima taip pat rasti išdėliotoje kolekcijoje. Fikcijos ir tikrovės sankirtos ar ribų tarp jų paieškos dominuoja daugelio parodoje pristatomų menininkų kūriniuose. Švedų meninio dueto Golden+Senneby projektas „Headless“ (liet. Begalvis) užklausia ne tik „tikrovės“ ir fikcijos skirtį, tačiau ir patį skaitytojo, kaip pasyvaus subjekto statusą: detektyvinis romanas „Headless“ publikuojamas tik po vieną skyrių, kuris tuomet pristatomas specialiame renginyje/įvykyje, o jame sudalyvavę žiūrovai tampa naujo skyriaus personažais. Britų menininko Tim Etchells „Ways Out“ (liet. Išeities būdai) taip pat kviečia žiūrovus aktyvuoti kūrinį, išsirenkant bei įgyvendinant kortelės įrašytas judėjimo bei ištrūkimo iš miesto instrukcijas. Amerikiečių menininkės Julia Weist 2008 m. išleista knyga „Sexy Librarian“ (liet. Seksualus bibliotekininkas) tampa ekspozicijoje pristatomos instaliacijos ašimi, kurioje ji renka bei tyrinėja intelektualiai nereikšmingą medžiagą bei nepopuliarius meilės romanus, tokiu būdu atkreipdama dėmesį į nesėkmės ir atstūmimo sąvokas.

„The Book Lovers“ išskleidžia bei dar kartą primena pasakojimo galią supinti tikrovę su fikcija į neatskiriamą audinį, o su erdve, vaizdais, medžiagomis ir idėjomis dirbantiems menininkams, audinius pavyksta išmegzti itin margus ir tankius.

IMG_1105

IMG_1098

IMG_1064

IMG_1070

IMG_1103

IMG_1109

IMG_1118

IMG_1074

IMG_1072

IMG_1089

IMG_1111

IMG_1065

IMG_1112

IMG_1087

IMG_1115

IMG_1091

IMG_1077

IMG_1123