Iš meilės pasakojimui. Paroda „The Book Lovers“ „EFA“ projektų erdvėje, Niujorke

2013 m. sausio 29 d., Antradienis
Straipsnio autorius: Neringa Černiauskaitė
IMG_1067

Kiek kartų šiuolaikinio meno parodose pastebėjote stalus, lentynas, vitrinas su knygomis? Tikriausia, ne kartą, ir ne keliolika. O ar esate perskaitę bent vieną joje padėtą knygą nuo pradžios iki intriguojančios pabaigos pačioje ekspozicijoje?

Menininko David Maroto bei kuratorės Joanna Zielińska The Elizabeth Foundation for the Arts (EFA) projektų erdvėje, Niujorke, surengta ir praėjusį penktadienį atidaryta paroda „The Book Lovers“ (liet. Knygų mylėtojai) atsako nesidrovint – nė karto (?). Skaitymas yra procesas, patirtis, išeinanti už parodinės erdvės sienų, tad ekspozicijose išdėliotos knygos neretai tampa ne tik vien vizualiniais, bet ir savito fetišo objektais. „The Book Lovers“ knygos mylimos ne (vien tik) už viršelius ar popieriaus savybes, tačiau už jų teikiamą galimybę susitikti, panirti, įsiminti pasakojimą. Kuratoriai surinko 140-ies menininkų knygų kolekciją, kurioje galima perversti tokių autorių kaip Carl Andre, Keren Cytter, Liam Gillick, Pablo Helguera, Stewart Home, Joseph Kosuth, Yayoi Kusama, Richard Prince, Alex Ceccetti, Mark Geffriaud knygas.

Kiekvienos knygos nugarėlėje priklijuotas specialus kodas, kurį nuskaičius išmaniuoju telefonu, žiūrovas nukreipiamas į specialiai projektui sukurtos duombazės įrašą su rankoje laikoma knyga. Įraše plačiau pristatoma tiek pati knyga, tiek jos autorius/ė, o žiūrovas turi galimybę ilgainiui susidėlioti savo asmeninį įsimintinų, ar norimų perskaityti sąrašą. Visas šias knygas taip pat galima įsigyti Printed Matter knygyne, kuris išskyrė specialų stendą su parodoje surinkta leidinių kolekcija. Žiūrovas pamažu įtraukiamas į „Knygų mylėtojų“ tinklą, kuris prasitęsia tiek virtualioje erdvėje, tiek pačiame mieste. Pasakojimai suintriguoja ir norisi jų nepaleisti iki kol neišgirsi jų pabaigos. Tiesa, baltos medvilninės pirštinaitės, kurias tenka užsimauti, norit pavartyti sudominusią knygą, vėl nukreipia dėmesį į knygų fizines savybes bei sugrąžina joms aurą, kurią kuratoriai mėgino nustumti į užkulisius. Tačiau, kaip teigė J. Mačiūnas, „žmonės yra viską naikinantys drambliai“, o toks skaičius, koks apsilankė per parodos atidarymą, šias knygas per visą parodos laiką, tikriausia, paverstų skuteliais.

Greta šios kolekcijos, kuratoriai atrinko aštuonis menininkus – Tim Etchells (UK), Tom Gidley (UK), Jill Magid (USA), Roee Rosen (Israel), Lindsay Seers (UK), Goldin+Senneby (SWE), Alexandre Singh (France), Julia Weist (USA) –, kurių kūriniai pristatyti kitoje parodos dalyje. Kiekvieno iš šių dalyvių kūriniuose skirtingais pavidalais atsiskleidžia, kaip rašymas įtraukiamas į bendrą meninės praktikos struktūrą, tampa neatsiejama jos dalimi, o ne gretutine veikla.

Atidarymo metu Roee Rosen intriguojantis pasakojimas apie Justine Frank – žydų-belgų kilmės siurrealistę, pornografę, mistikę – privertė patikėti jos realumu. Šios daugiaveidės asmenybės, iš tiesų esančios menininko alter ego, knygą „Sweet sweat“ (liet. Saldus prakaitas), išleistą su menininko komentarais, galima taip pat rasti išdėliotoje kolekcijoje. Fikcijos ir tikrovės sankirtos ar ribų tarp jų paieškos dominuoja daugelio parodoje pristatomų menininkų kūriniuose. Švedų meninio dueto Golden+Senneby projektas „Headless“ (liet. Begalvis) užklausia ne tik „tikrovės“ ir fikcijos skirtį, tačiau ir patį skaitytojo, kaip pasyvaus subjekto statusą: detektyvinis romanas „Headless“ publikuojamas tik po vieną skyrių, kuris tuomet pristatomas specialiame renginyje/įvykyje, o jame sudalyvavę žiūrovai tampa naujo skyriaus personažais. Britų menininko Tim Etchells „Ways Out“ (liet. Išeities būdai) taip pat kviečia žiūrovus aktyvuoti kūrinį, išsirenkant bei įgyvendinant kortelės įrašytas judėjimo bei ištrūkimo iš miesto instrukcijas. Amerikiečių menininkės Julia Weist 2008 m. išleista knyga „Sexy Librarian“ (liet. Seksualus bibliotekininkas) tampa ekspozicijoje pristatomos instaliacijos ašimi, kurioje ji renka bei tyrinėja intelektualiai nereikšmingą medžiagą bei nepopuliarius meilės romanus, tokiu būdu atkreipdama dėmesį į nesėkmės ir atstūmimo sąvokas.

„The Book Lovers“ išskleidžia bei dar kartą primena pasakojimo galią supinti tikrovę su fikcija į neatskiriamą audinį, o su erdve, vaizdais, medžiagomis ir idėjomis dirbantiems menininkams, audinius pavyksta išmegzti itin margus ir tankius.

IMG_1105 IMG_1098 IMG_1064 IMG_1070 IMG_1103 IMG_1109 IMG_1118 IMG_1074 IMG_1072 IMG_1089 IMG_1111 IMG_1065 IMG_1112 IMG_1087 IMG_1115 IMG_1091 IMG_1077 IMG_1123

Straipsnio autorius:
Neringa Černiauskaitė yra meno kritikė, kuratorė, Artnews.lt dienraščio redaktorė.

Komentarai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *