Šiuolaikinis menas kaip įrankis. Interviu su „Young Poor Artists“ kolektyvu

2015 m. birželio 18 d., Ketvirtadienis
Straipsnio autorius: Aušra Trakšelytė
IMG_7721

Keturi menininkai, susibūrę po „Young Poor Artists“ vėliava, susiliejo į vieną ir kalba ne vienas per kitą, o pratęsdami ir papildydami vienas kitą. Likdami intensyviame asmeniniame kūrybiniame kelyje, siekia daryti įtaka kultūriniam gyvenimui ir jo aplinkai. Buvimas kartu jiems suteikia drąsos ir inspiruoja naujus projektus. „Young Poor Artists“ žodžius „menas“ ir „menininkas“ suvokia plačiau nei daugelis jų kartos atstovų, o kūrybiniu ir vadybiniu keliu žengia išvien. Jie nuoširdūs ir jauni, bet apie viską nuo pradžių…

Young Poor Artists? Idėja kilo iš to, kad esame lietuviai, iš šalies, kurioje, skirtingai nei užsienyje, jauniems menininkams paramos prasme nėra lengva. Mes esame jauni, ir kadangi tokių finansinių galimybių, kaip užsienyje, nėra arba jų yra žymiai mažiau, pradėjom juokauti, kad mes – „jauni neturtingi menininkai“. Galima sakyti, kad tai buvo „Young Poor Artists“ (toliau YPA) koncepcijos pradžia. Po kurio laiko, sėdėdami prie Vilnelės, prisiminėme tai ir pagalvojome apie „Young British Artists“, kaip ironišką mūsų poor artists variantą. Tada dar visi buvome studentai, per daug rimtai į nieką nežiūrintys, tiesiog studijuojantys ir smagiai laiką leidžiantys jaunuoliai. Vėliau, grįžę iš mainų programų ir įgiję skirtingos patirties, nusprendėme mintis paversti realybe – „fiziniu“ pavidalu. Juokavome, kad reikia atidaryti internetinę svetainę su banko sąskaita ir joje talpinti nuotraukas iš poor artists gyvenimo, buities ir pan.

Pirmasis mūsų performansas vyko gal prieš ketverius metus, dar neegzistuojant YPA. Tai buvo performansas, tiksliau – pirmas bandymas integruotis į Lietuvos šiuolaikinio meno sceną. Commune Art‘e vykusios parodos metu įkyriai sveikinomės ir prisistatinėjome žmonėms, atėjusiems į atidarymą. Tuo metu asmeniškai nė vieno iš susirinkusiųjų nepažinojome, ir mūsų nepažinojo. Šis performansas išsivystė iš nusistovėjusios nuomonės, kad absoliučiai viskas ir visose srityse vyksta per pažintis ir ryšius, tad reikėjo tuos „ryšius“ užmegzti.

Nors iš pradžių YPA nariai keitėsi, jiems nusistovėjus įkūrėme VšĮ ir pradėjome į veiklą žiūrėti rimčiau. Veikla? Veikiame dviem frontais – individualiai ir kaip grupė. Anksčiau manėme, kad buvimas incognito suteikia daugiau laisvės darant tai, prie ko galbūt nenorėtume rašyti savo vardų. Motyvacija? Motyvacija atsirado mąstant, kas mūsų laukia po studijų. Nenorėjome laukti kvietimo, o patys inicijavome YPA, kad galėtume save realizuoti. Grupėje veikti daug lengviau ir įdomiau nei individualiai.

Reikia suprasti, kad esame idėjiniai ir dirbame kultūrinį darbą. Mums rūpi kultūra, jos praturtinimas. Jeigu tai, ką tu padarei, yra gražu, tai ir yra gražu. Tai motyvuoja. Savo veikloje įžvelgiame daug perspektyvų.

Mūsų veikla – kaip šachmatų lenta, t. y. mūsų visų individuali veikla ir YPA veikla. YPA dabar yra labiau kaip brand‘as (prekinis ženklas – aut. past.), o ne tiesioginė šių žodžių reikšmė. Praeis kiek laiko, ir mes nebebūsim young (jauni), jau dabar nebeatrodome poor (neturtingi), gal ateityje net nebebūsime artists (menininkai). Strategija? Turime, bet jinai dinamiška, grandioziška bei kintanti. Ji nėra įsprausta į rėmus, o tai mums suteikia laisvės ir galimybių rinktis. Nesijausti „įkalintiems“.

Kai mūsų klausia, kas esame, tai esame linkę į šį klausimą neatsakyti. Ne todėl, kad nežinome, o todėl, kad esame laisvi ir atviri. Sąmoningai nežinome ir leidžiame sau tokia prabangą.

„Vaidmenų“ pasiskirstymas? Labai įvairiai būna. Nėra taip, kad vienas atlieka kokį konkretų vaidmenį. Priklauso nuo situacijos ir darbų. Kartais vieną darbą daro du, kartais du darbus vienas. Mums svarbu palaikyti demokratišką nuoseklumą. Ir sprendimai pas mus priimami demokratiniu keliu. Iš principo tai keturių žmonių diskusija. Jos metu priimamas sprendimas. Todėl mūsų „vidinė“ demokratija yra kiek geresnė negu „išorėje“. Per debatus randame labai gerų sprendimų. Vardan bendro reikalo mes galime, jeigu reikia, prislopinti individualią nuomonę. Galima sakyti, jog kiekvienas iš mūsų ignoruoja savo ego, suprasdamas, kad svarbiau – bendras tikslas.

POP-UP GALERIJA/SHOW? Kadangi esame nepriklausomi, galime sakyti, kad subjektyviai atsirenkame menininkus į show. O kai veikia keturi žmonės, tai subjektyvumas yra labai objektyvus. Atrankos „techninis“ modelis būtų toks – pasibraižome koncepciją, ir bandome suderinti vyksmo vietą, pasidarome menininkų sąrašą. Rinkdamiesi menininkus, vadovaujamės kontrasto principu, bandydami balansuoti ties kraštutinumais bei siekdami išgauti tam tikrą dinamiką. Atrankos principai? Taikome tam tikras kategorijas ar skales, mąstydami, kas „suveiks“, kokia vizija, siekiai. Aišku, esame atviri pasiūlymams. Mąstome out of the box (nestandartiškai – aut. past.). Tai dar stipriau turėtų pasireikšti ateityje, o tai ir yra YPA atpažinimo ženklas – asmeninis meninis požiūris ir kuratorinis sprendimas. Ateityje tai norėtumėme paversti pagrindine strategija.

Galerija GO9 prekybos centre? Kaip individualūs menininkai domėjomės meno rinkos veikimo principais. Dalyvaujant viename festivalyje, mums patiko, kad viena iš erdvių buvo prekybos centras. Tiesa, ta erdvė nebuvo artikuliuota ir veikė kaip tiesiog ekspozicinė erdvė. Tuo tarpu mes, rengdamiesi pirmam pop-up, sąmoningai rinkomės erdvę prekybos centre, o to Lietuvoje nelabai yra buvę. Buvo įdomus galerijos santykis su parduotuvėmis, ir tokį „ėjimą“ vertiname labai teigiamai. Šiais metais norėjosi vietos, kuri turėtų istorinį–kultūrinį kontekstą. Nuolatinė ekspozicinė erdvė? Tai klausimas, į kurį atsakyti būtų per anksti. Iš principo ar pop-up reikalinga nuolatinė erdvė? Manau, ne, nes galerijos, šou, renginio esmė ir yra „rastis“ vis kitose vietose, kurios nėra pritaikytos. Mums svarbu kontekstas, įsilieti į jį ir „suaktyvinti“.

Visi mūsų veiklos žingsniai yra vienas su kitu susiję. Jie koreliuojasi. Nieko nebūna atsitiktinai, bet bent jau šiuo metu sunku pasakyti, koks bus kitas projektas. Trečias pop-up‘as bus? Tikrai taip. Susiduriame su, galima sakyti, problema – mūsų galvos veikia daug greičiau, nei užtenka fizinių resursų. Stipriai „užsimojame“ ir tam, ką sugalvojame, įgyvendinti reikia daug laiko. Tad arba kada nors turėsime daugiau žmonių, arba išmoksime dirbti vienas už dešimt.

Komercinė YPA veika? Be meninės YPA dalies ir be pop-up renginių, vykstančių kartą per metus, yra projektinė veikla, jungianti šiuolaikinį meną ir komerciją. Nuo šių metų veikiame kaip kultūrinė industrija – į bendrus projektus įtraukiame kitus „prekės ženklus“, kitus menininkus. Mes generuojame uždarbį, bandydami naikinti takoskyrą tarp komercijos ir meno. Siekiame, kad pas mus užsakovas ateitų kaip pas menininkus, o ne kaip, pavyzdžiui, (grafinius) dizainerius. Naudojame šiuolaikinį meną kaip įrankį – tai mūsų siūlomų paslaugų išskirtinumas. Mūsų komercinė veikla paremta netradiciniais sprendimais, jų ieškojimais. Žvelgiame pirmiausia iš meninės, o ne komercinės pusės, ir viską darome su meile.

IMG_7767

Young Poor Artists pop-up paroda Umiastovskių rūmuose, Vilniuje, 2015

DSC03099 copy

Young Poor Artists pop-up paroda Umiastovskių rūmuose, Vilniuje, 2015

andrius erminas1

Andriaus Ermino ekspozicija Umiastovskių rūmuose, Vilniuje. Young Poor Artists pop-up paroda, 2015

andrius erminas2

Andriaus Ermino ekspozicija Umiastovskių rūmuose, Vilniuje. Young Poor Artists pop-up paroda, 2015

andrius erminas3

Andriaus Ermino ekspozicija Umiastovskių rūmuose, Vilniuje. Young Poor Artists pop-up paroda, 2015

Jonas Jurcikas1

Jono Jurciko ekspozicija Umiastovskių rūmuose, Vilniuje. Young Poor Artists pop-up paroda, 2015

Jonas Jurcikas2

Jono Jurciko ekspozicija Umiastovskių rūmuose, Vilniuje. Young Poor Artists pop-up paroda, 2015

Geiste Kincinaityte

Geistės Kinčinaitytės ekspozicija Umiastovskių rūmuose, Vilniuje. Young Poor Artists pop-up paroda, 2015

benas sarka1

Beno Šarkos ekspozicija Umiastovskių rūmuose, Vilniuje. Young Poor Artists pop-up paroda, 2015

benas sarka2

Beno Šarkos performansas Umiastovskių rūmuose, Vilniuje. Young Poor Artists pop-up paroda, 2015

DSC02960

Young Poor Artists pop-up paroda Umiastovskių rūmuose, Vilniuje, 2015

ELIJAS

Mariaus Povilo Elijas Martynenko pasirodymas Young Poor Artists pop-up parodoje, Umiastovskių rūmuose, Vilniuje, 2015

Ignas Juzokas ir Gediminas Griskevicius

Ignas Juzokas ir Gediminas Griškevičius Young Poor Artists pop-up parodoje, Umiastovskių rūmuose, Vilniuje, 2015

Mindaugas Jankauskas1

Mindaugo Jankausko ekspozicija Umiastovskių rūmuose, Vilniuje. Young Poor Artists pop-up paroda, 2015

Mindaugas Jankauskas2

Mindaugo Jankausko ekspozicija Umiastovskių rūmuose, Vilniuje. Young Poor Artists pop-up paroda, 2015

Mother Eleganza1

Mother Eleganza sukurtos užuolaidos Young Poor Artists pop-up parodoje, Umiastovskių rūmuose, Vilniuje, 2015

Mother Eleganza2

Mother Eleganza ekspozicija Young Poor Artists pop-up parodoje, Umiastovskių rūmuose, Vilniuje, 2015

Tomas Sinkevicius ir Vilte Braziunaite

Viltės Bražiūnaitės ir Tomo Sinkevičiaus ekspozicija Young Poor Artists pop-up parodoje, Umiastovskių rūmuose, Vilniuje, 2015

Vytautas Tinteris

Vytauto Tinterio filmo peržiūra Young Poor Artists pop-up parodoje, Umiastovskių rūmuose, Vilniuje, 2015

Komentarai

  1. Paulina

    Talentingų žmonių grupė. Inovatyvūs, originalūs, išradingi. YPA jaunystė – jų privalumas. Sugeba atrasti ir atverti netikėtas vietas ir erdves įvairaus žanro kūrinių eksponavimui . Linkiu Young poor artists nepristigti entuziazmo, o idėjų, matau, tikrai nepristigsite. Sėkmės!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *