„Specific Objects without Specific Form“ – Felix-Gonzales Torres paroda Frankfurte

2011 m. kovo 26 d., Šeštadienis
Straipsnio autorius: Boris Symulevič

Tuo pat metu, kai Vilniuje šurmuliavo parodos „If it’s Part Broke, Half Fix it“ atidarymas, Frankfurto Modernaus meno muziejuje buvo atidaroma įspūdingo dydžio Felixo Gonzaleso-Torreso retrospektyvinė paroda „Specific Objects without Specific form“ (liet. Konkretūs objektai be konkrečios formos), kurioje buvo pristatytas iš muziejų ir privačių kolekcijų surinktas bei įvairią menininko kūrybą reprezentuojantis darbų rinkinys.

Kubiečių kilmės Felixas Gonzalesas-Torresas yra vienas reikšmingiausių amerikiečių konceptualiojo meno kūrėjų. Daugelyje jo darbų kalbama apie nestabilumą ir pasikeitimus, apie meno kūrinio ir kūrėjo sąvokas. Nors temos yra pakankamai šaltai konceptualios, Torresas sugeba jas užpildyti dideliu emociniu krūviu: mirties baimė, netektis, meilė bei ilgesys, jo kūryboje taip pat daug nuorodų į politikos ir visuomenės kritiką. Menininkas išsiskyrė tuo, jog dauguma jo kūrinių yra „Be pavadinimo“ (angl. Untitled), tačiau šis ne-pavadinimas turėjo daugybę filosofinių, politinių ir poetinių konotacijų. „Untitled“ 12-0sios Tarptautinės Stambulo bienalės kuratoriai Adriano Pedrosa ir Jens Hoffmann pasirinko šiemetinės bienalės tema.

Felixas Gonzalezas-Torresas mirė nuo AIDS būdamas vos 38-ių metų.

Vieni garsiausių Felixo Gonzaleso-Torreso darbų yra krūvos saldainių, sudėliotų į paprastas geometrines formas. Lankytojai ima saldainius ir tokiu būdu dalyvauja nuolatiniame meno kūrinio perkūrime.

Tai vienas ankstyvųjų Felixo Gonzaleso-Torreso darbų – iš laikraščių iškarpyti paveiksliukai, kuriuose užfiksuotos masinės žmonių susibūrimo scenos, užklijuoti ant stiklinių butelių, demonstruoja  jo susidomėjimą visuomenės ir individo santykiu.

Šis labai retai rodomas darbas yra maža saldainių krūvelė, išdėliota ant mirusio menininko tėvo nosinės. Tai lyg maža, labai asmeniška ir intymi dovana žiūrovui.

Išplėšti žurnalų puslapiai, įrėminti Amerikos vėliavos spalvų rėmeliuose, parodo poetišką menininko žaidimą su politine ir visuomenės kritika.

Į tvarkingus laiptelius sudėlioti guminiai kilimėliai parodo kritišką menininko reakciją į nublizgintą minimalizmo plieną. Beje, tarp „welcome“ kilimėlių yra paslėptos asmeninės menininko žinutės, kurias gali perskaityti tik meno kūrinio savininkas.

Tai, ko gero, monumentaliausias menininko kūrinys – 12 lempučių girliandų, iškabintų po visą salę, palieka ką tik pasibaigusios šventės įspūdį, o savo šiluma ir šviesa pritraukia žiurovą. Nors tai yra tik paprastas, kasdien mus supantis objektas.

Komentarai

  1. keli pastebejimai

    Nesupratau, autorius vien populiarina tema, ar siulo aplankyti paroda, iki kurios uzdarymo liko 30 dienu, nors ji veikia nuo sausio pabaigos?
    P.S. paroda veikia keliose Frankfurto vietose

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *