Išgyvenimo mokykla: Marmalencija. Paroda “Turbulencija. Trys požiūriai” Vilniaus Rotušėje

2009 m. lapkričio 24 d., Antradienis
Straipsnio autorius: Kęstutis Šapoka
kvietimas_web_kv

Prisimenu kaip, dar būdamas „naivus“ studentas, berods, kažkurio dėstytojo paskatintas, nešiau iš VDA į Rotušėje vykstantį kažkokį tapybos konkursą, ir savo „šedevrą“. Puikiai prisimenu, kaip tuometinė Rotušės parodų vadovė Dovilė Tomkutė gėdino mane lyg mažą vaiką ir, nė nepasidomėjusi paveiksle esančia tapyba, rėžė ilgą paskaitą apie tai, kad rimti tapybos kūriniai turi būti ir rimtai įrėminti, kaip pavyzdį rodė kitų, jau tituluotų kolegų paveikslus, įrėmintus plačiais auksų (ar jų imitacijos) tortais. Sakė, kad su tokiu nerimtu požiūriu į konkursą „toli nenukeliausiu“… Žinoma, ji buvo visiškai teisi, nes mano kūrinys tebuvo apkaltas varganomis „lištvomis“… Taigi, tuo mano konkursinė karjera (ačiū dievui) ir baigėsi.

Ir nors sakoma, kad ekspozicinė erdvė savaime nėra nei bloga, nei gera, kad viskas priklauso nuo parodos ar projekto, bet taip jau yra, kad jei kokia nors paroda vykta Rotušėje, jau iš anksto galima (beveik neklystant) spėti, kad tai bus šūdina paroda. Nors auksuoti tortai lyg ir apnyko, bet kažkoks, tik Rotušei būdingas neskanus prieskonis, specifinis mentalitetas, kažin kodėl, išlieka visada.

Taigi, sumokėjus šešis litus, tenka pasivaikščioti po parodą ir savo nuožiūra, atsakomybe, aklai pasirinkus duris, brautis į kažkurią salę, laikinai paverstą sandėliu, kurioje  (kokia sėkmė!) iš tiesų „paslėptas“ parodos tęsinys. Šiaip ne taip randu jungiklį ir įsijungiu šviesą. Greitomis bandau įsidėmėti kieno kuris paveikslas, bet Rotušės darbuotoja, atsitiktinai užklupusi mane šiame sandėlyje, perveria tokiu nemaloniai nustebusiu žvilgsniu, jog suprantu, kad turiu skubiai dingti, jei nenoriu atsidurti policijoje.

Paroda yra iš tokių, apie kurias nėra ką rašyti ir net nereikėtų rašyti (tokių parodų net neturėtų būti), bet juk honoraras už tekstą pažadėtas… Tas honoraras – žudantis dalykas. Parodos kūriniai, žinoma, visokie – beprasmiai ir labiau argumentuoti, nuobodūs ir įdomūs, dekoratyvūs ir „gilesni“, komerciniai ir labiau nuoširdūs. Vienu žodžiu, tiesiog paveikslai. Esmė tame, kad visa ši eklektiška kompanija pateikiama neva konceptualaus projekto (suprask – ne auksuoto torto) rėmuose. Kuriems galams to reikia? Kam eiti aplinkiniais keliais, kai galima padaryti daug paprasčiau.

Jei paroda atspindi tris tariamus kuratorių požiūrius – dailininkų, kolekcionieriaus ir menotyrininkės (kas būtų tikrai įdomu), tai kodėl neparašius trijų išsamių, (net subjektyviai) nuoširdžių, (net subjektyviai) argumentuotų paaiškinimų ar koncepcijų (jei labiau patinka toks žodis), kuriose sužinotume kodėl kiekvienai parodos daliai pasirinkti būtent šie, o ne kiti tapytojai (-os), kaip ir kodėl kiekvienos dalies kolekcija, tos dalies kuratoriaus nuomone, atspindi vieną ar kitą požiūrį? Kuo, pavyzdžiui, specifinė yra kolekcininko, dailininkų ir menotyrininkės atranka?

Na gerai, teisybės dėlei reikėtų prisipažinti, kad labai labai įtempęs savo menkutes varganas smegenėles, jau būdamas ant išsekimo ribos, pradėjau lyg ir suvokti, kad menotyrininkė, matyt, tiesiog akcentuoja jaunesniąją kartą. Galbūt, kolekcininkui iš Danijos labiau prie širdies kičas, o pačių dailininkų kuruotos dalies pozicija niekaip neišsiduoda.

Žinoma, tema pasirinkta labai sėkmingai. Juk patiriame išties sunkų ir išbandymų kupiną laikotarpį ir labiausiai, turbūt, šiuo baisiu laikmečiu kenčia mažiausiai apsaugoti, labiausiai pažeidžiami – benamiai gyvūnai, beglobiai vaikai, seneliai ir dailininkai. Žiūrėk, Karaliai ir Princai nebe užsako portretų ir tenka, kruvinomis ašaromis verkiant, eikvoti paskutinį, juodai dienai atidėtą milijoną! O juk reikia ir šeimą išlaikyti, ir pobūviuose dalyvauti. Matyt, ir jaunojo tapytojo premija jau išleista duonos Kriaukšlei… Ir tada dailininkai reaguoja…

Koks dar, bliat`, dailininkų požiūris į permainas?! Kas per nesąmonė?! Tiesa, vienas netikėtai maloniausių parodos elementų (sakau be pašaipos). – iš „pogrindžio“ ištrauktas (tikiuosi, kad) ironiškas Kristijonas Miliūnas Kristijonai – tu gali!

Vis dėlto – (daugiausia) žinomos pavardės, tie patys chrestomatiniai darbai, kurių didžioji dalis keliauja jau ne per pirmą parodą ir sukurti tada, kai dar apie jokias krizes, sudėtingus socialinius pokyčius niekas nė nesapnavo. Spėju, kad „požiūriai“ iš tiesų tėra dekoratyvūs parodos pagražinimai (nors paroda nuo jų nepagražėja) tam, kad ekspozicija neatrodytų „nuoga“, kad paroda neatrodytų tiesiog sukabintų paveikslų krūva.

Taigi, dar kartą retoriškai klausiu – kuriems galams reikia iš šūdo spausti vašką?! Ir pats atsakau. Suneši paveikslus, sukurpi pseudokoncepciją ir, žiūrėk, koks nors kvailys, toks kaip aš, reaguoja, rimtai bando gilintis, knaisiotis, kritikuoti, bet tikrasis tikslas pasiektas – niekinė parodėlė juk vis tiek išreklamuojama.

Straipsnio autorius:
Kęstutis Šapoka - menininkas, dailės kritikas. Gyvena ir dirba Vilniuje.

Komentarai

  1. Al tapytojas

    Nežinau ko, bet užėjau į Rotušę, matyt tam tikras parodų alkis pastūmėjo… Alkanas atėjau, alkanas ir išėjau. Netgi dar blogiau. Būtum, Kęstuti, anksčiau parašęs, bent tuos 6 litus galėjau sutaupyti. O šiaip tu visiškai teisus, deja.

  2. Pasamone

    respektas Šapokai, tewisingai, nėra čia ko pagirimų “lialia” apie prastas parodas rašyti. Jei jau Š, tai ir reikia konstatuoti, kad Š, nes kitaip nesusipratę tautiečiai, vėl liks išdurti…

  3. buvau-mačiau

    viskas tvarkoj-Šapoka išreiškė savo nuomonę-dėl teksto struktūros straipsnelį įdomu skaityti, tačiau nesutikčiau,kad visi darbai toje parodoje buvo Š… Rotušės erdvės ir labai taikliai Šapokos aprašyta atmosfera ten-tikrai yra š. Bet man asmeniškai tikrai buvo įdomių darbų-ypač jaunimėlio tarpe. Todėl nedrįsčiau vertinti kaip š.. visos parodos..

  4. Kamile

    ar cia turejo buti ironiskai sarkastiska kritika? Emocionalumas tikrai zavingas, bet literaturines kulturos klaikiai truksta. Kestuti, net ir turedamas svaria ir zavinga nuomone [be jomoro, rimtai], turetum buti ku kas profesionalesnis. Epitetai “sudas” bei “bliat” garbes nedaro nei tau, nei menotyrininku / kritiku bendruomenei.

  5. padek artimui, isgelbek gyvuna

    Kur Kestutis atsigavo?:)
    Toki rasineli tik i moksleiviu namus, i rasiniu konkursa galima nesti. Bet gali ir vel nepriimti. Nes yra tik dirginimasis, jokios analizes. Sakyciau tarsi apkaltas “lystvomis”.
    Neigalincio tapyti, bandancio rasyti, rasinys. Gerai, kad bent Kestutis Sapoka suprato, kad “tiesiog tapyti” jam nesigauna. Bet klysta Sapoka manydamas , kad “tiesiog rasinelis” ir “tiesiog nuotraukos” kabancios SMC, ir “tiesiog eiline paroda” Meko centre yra geriau uz “tiesiog paveikslus”.
    Taip nemoksiskai sudarytos ekspozicijos (Meko Centre) zmogus su meniniu issilavinimu, dar bandantis imituoti “meno apzvalgininka”, neturetu rodyti viesai.
    Is kitos puses reikia skatinti tokia saviraiska. Tokia terapija seniai taikoma Vakaru Valstybese. Ten jie yra visuomenes tarpe. Neizoliuoti. Sudaromos salygos pasireiksti ju hobiui. Gauna soc. islaikyma.
    Reikia padekoti tinklalapiui art.news ne tik uz puikius straipsnius apie mena, bet ir uz tai, kad nepamirsta savo socialines atsakomybes pries visuomene. Suteikia galimybe zmogui issikrauti viesoje erdveje (ir rasanciajam ir komentuojanciam). Tada jis graziai elgiasi su artimaisiais, ar viesajame transporte, domisi daile ir siuolaikiniu menu, skaito knygas, aplanko kino filmus ir teatrus.
    Sakyciau toks turetu buti kiekvieno is musu tikslas.

  6. pritariu

    pritariu autoriui. o cia kas rasot pasipiktinimus ar kartais patys toje parodoje nebuvot dalyviais:D
    seniai nebejau i parodas, bet galvojau i sita reik nueit, “pasikulturinti” po ilgo laiko..ir ka?ogi nieko!vel tie patys autoriai, tie patys darbai..:/kur ir kada nenueisi – visada ta pati chebra, tik susigrupavimas skirtingas..sakyciau be tu keliu zmoniu, okupavusiu Vilniaus galerijas daugiau mes neturim nieko, kas kazka kurtu..ar visi kiti nebeatitinka Ju iskeltos “meno” kerteles?gal reiktu perzengt per savo ribota “meno” suvokima ir parodyti visuomenei ivairesniu, idomesniu autoriu darbu?

  7. hudoznik

    dar karta palaikau Kestucio nuostatas apie sia paroda ir jos antikonceptini rengimo principa. apie lds reiketu dar ir ne tokiais zodziais pabyloti. Ir keisti isties kaltinimai Sapokai del kazkokio mistinio neigalumo tapybai, todel kad isreiske neformalia kritika pseudoprojekto atzvilgiu. pornografija laikyciau tai, kad lds komersantai tapyba naudoja vietoj prezervatyvo, atseit del garantijos, imituojant edukacines visuomenes gaidinimo programas.

  8. plyta

    Kestutis gerai raso, drasiai. daug informacijos straipsniuose, nejucia patapau gerbeja. na bet tas “BLIAT” truputi mane suglumino…per daug emocionaliai sureaguota. tarp meistro ir nemeistro riba labai plona…

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *