"Šuoliai ir kilpos" Šiuolaikinio meno centre
artnews.ltLiepos 13 d., pirmadienį, 16 val., prieš atsidarant parodai „Japonija Europos akimis / Japonija šiandien 11”, ŠMC rūsio salėje atidaroma jaunųjų menininkų paroda „Šuoliai ir kilpos”.
Raktažodžiai „šuoliai“ ir „kilpos“ galėtų ne tik apibūdinti šios parodos organizavimo ir kūrimo principus, bet ir nurodyti santykius tarp parodos kaip visumos ir jos sudėtinių dalių (kūrinių) bei lankytojų reakcijos į parodą (ir atskirus kūrinius).
Paviršutiniškiausia raktažodžio „šuolis“ aiškinimo versija remtųsi studentų persikėlimo iš vienos institucijos į kitą faktu. Atitinkamai, raktažodis „kilpa“ gali būti perskaitytas tik kaip hermetiškai uždaros, entropinės situacijos meno ir kultūros periferijoje metaforą. Būtų tiksliau ir produktyviau prisiminti mąstymo šuolius, kurie nutinka lankytojų galvose jiems keliaujant tarp parodos erdvėje patalpintų skirtingų informacijos vienetų.
Kalbant apie „kilpą“, be abejonės, pirmiausia į galvą šauna Josepho Kosutho konceptualaus meno kaip tautologijos idėja; pasak Kosutho, meno kūriniai yra kuriami siekiant naujai interpretuoti meno apibrėžimą, kitaip tariant, siekiant, kad jie taptų menu. Tačiau šios parodos dalyviai sėkmingai „peršoka“ tokios konceptualaus meno sampratos paspęstą kilpą ir kuria situacijas bei seka pasakojimus, kurie gerokai įdomesni už meno apibrėžimų kvestionavimą. Pozityvesnė „kilpos“ reikšmė galėtų būti ši – mes sąmoningai „užkilpiname“ tuos dalykus, kuriuos mylime, ir bandome save uždaryti tokiose situacijoje, kurių kartojimosi patys norime. Dar kita „kilpos“ reikšmė gali būti suvokta galvojant apie parodos ekspoziciją kaip apie visumą. Nors atskiri parodos vienetai skatina išsiveržti iš linijinio ir nuoseklaus mąstymo, tačiau tradiciškai pats parodos ekspozicijos formatas dažniausiai suvokiamas kaip linijinis – tiek žiūrovo judėjimo trajektorijos, tiek kūrinius vienijančios parodos koncepcijos prasme.
Kaip bebūtų, kalbant apie „šuolius“ ir „kilpas“ vienodai svarbu prisiminti ir parodos lankytojus, tai yra jus, nes šios idėjos kyla ir galioja po žiūrovo susidūrimo su kūriniais ir parodos visuma, t.y. tik koncepcijų erdvėje. Taigi, tiek „kilpa“, tiek „šuoliai“ lieka atviromis metaforomis, kurios reikalauja atsakomybės bei kelia iššūkius tiek parodos dalyviams, tiek jos lankytojams.
Menininkai ir kūriniai:
Gediminas G. Akstinas, Nuorodos
Žilvinas Danys, Torsionas
Kipras Dubauskas, Atminties stebėjimas
Kazimieras Sližys, CCTV
Justė Venclovaitė Pudelis, Be pavadinimo
Kuratorius: Valentinas Klimašauskas
Paroda veiks iki rugpjūčio 16 d.
LATGA tyrimas: dauguma vizualiųjų menų autorių už parodas negauna jokio atlygio
Judančių vaizdų festivalis „Videogramos“: apie judėjimą tarp vietų, žmonių ir pasaulių
Laiškų kelionės. Iš voko – į parodinę erdvę. Pokalbis su menininke A. Maknyte apie šiandien egzotiškai atrodančią komunikacijos formą – laišką, požiūrį į privatumą bei radybas blusturgiuose
Imanto Selenio fotoalbumas „Nostalgijos sala“ – sugrįžimas į Vilniaus mikrorajonų atmintį
Galerija „Meno parkas" pristato Simonos Žemaitytės kūrinį mugėje „Loop Fair“ Barselonoje
Lietuviškos premjeros Vilniaus dokumentinių filmų festivalyje – Gerdos Paliušytės ir Andriaus Arutiuniano kinematografiniai horizontai
Klasikinis menas susitinka su gatvės menu: ant Vilniaus kolegijos sienos atgimė Algirdo Petrulio šilkografija
Naujas kūrinys Vienybės aikštėje – Kauno miesto istorija įrašyta bronzoje
Trakuose įsikurs pirmoji Lietuvoje tarptautinė rašymo rezidencija „April“
Baltijos menininkų dialogas plinta – jaunųjų tapytojų paroda pirmą kartą atidaryta Rygoje
„Stasys Museum“ kviečia: edukacijų programa atvira mokykloms, miesto gyventojams ir svečiams
Mykolas Valantinas: „Viskam reikia pinigų, tad išmokau spausdinti banknotus“
