Talentų medžioklės ypatumai

2008 m. lapkričio 16 d., Sekmadienis
Straipsnio autorius: Neringa Černiauskaitė

Kadangi Vilniaus Dailės Akademija vienintelė Lietuvoje turi menininkų „auginimo“ monopolį, o meno mėgėjai trokšta naujų talentingų tapytojų atsiradimo, pirmosios jaunųjų talentų medžioklės teritorija teko bekompromisšikai pasirinkti VDA tapybos magistrantų studijas. Geležinio vilko gatvėje, industriniame pastate kūrybinėms erdvėmis dalinasi maždaug keturiolika tapybos magistrantų. Kol kas jie dviems metams yra užtkrinti dėl savo ateities, turi kūrybines erdves bei šiokią tokią privalomąją darbo discipliną.  Tačiau studijų baigimas reiškia baisiausio – savęs realizavimo – etapo pradžią. Žinodami šį faktą ir jausdami artėjančią „grėsmę“ dalis įstojusių į magistrantūrą jau pasitraukė, ar pristabdė šio periodo atėjimą atsisakydami studijų. Todėl „išlikusiųjų“ argumentacija tęsti mokslus buvo tikrai įdomi. Keisčiausia, jog tie argumentai buvo toli gražu ne tokie, kokių tikėjomės.

Vieniems mokslo tęsimas reiškia dar pora metų, praleistų (pralinksmintų) sostinėje, kitiems – susikaupimas ties teorinio darbo rašymu, tretiems – neapsisprendimas dėl tolimesnų planų.
Pasirinkus tokią specialybę šis neapsisprendimas  natūralus bet kurioje pasaulio šalyje, tačiau skiriasi jo kilmė. Vakarų pasaulyje jauni menininkai susirūpinę kitų kūrėjų pertekliumi, o Lietuvoje, kur nėra labai sudėtinga būti pastebėtam, trūksta šiuolaikinio meno institucijų ar platesnės jau esamų institucijų veiklos. Studentai dėstė, jog Akademija beveik nesuteikia jokių vadybos pagrindų, o jau esamos disciplinos nepritaikomos praktikoje. Vis dėlto, kol kas Vilniuje savivadyba nėra kertinis akmuo karjeros pradžiai, kadangi, dėl talentingų kūrėjų trūkumo, nuosekliai sekama kiekviena Akademijos studentų karta: tiek valstybinių institucijų, tiek privačių galerijų atstovai lankosi peržiūrose ir ieško būsimųjų „žvaigdžių“.

Deja, pastarosiose kartose neiškyla išskirtinių asmenybių. Aplankyti tapytojai tai pat kol kas nesuradę nei savitos menininės kalbos, nei dar neišeksploruotų temų. Vizualinėje dalyje net ir stipriausi studentai neišvengia aiškių nuorodų į jau žinomus šiuolaikinio meno kūrėjus (ypač tuos, kurie jau buvo pristatyti Vilnuje), skiriasi tik atlikimo profesionalumas. Reikia tikėtis, jog tai tik kūybinės paieškos išsvystysiančios į orginalią tapybinę (ir nebūtinai) išraišką.

Tuo pačiu atrodo, jog būsimieji menininkai koncepcijų nekuria, o jas renkasi, kaip jau paruoštą produktą. Iš čia atsiranda tokios mene eskaluojamos temos kaip „vaizdų perteklius“, „lyties tapatybė“, „trauma“, „ dirbtinis moteriškumo konstravimas“ ir t.t. Šios temos, žinoma, aktualios, amžinos, bet kiek autoriai sugebės jas asmeniškai permąstyti ir perteikti parodys tie du magistrantūros studijų metai.

Kol kas jaunieji tapytojai nelabai įsivaizduoja, ką galėtų veikti po mokslo bagimo, tačiau tikisi per toli nuo kūrybos nenueiti. Visiems to padaryti nepavyks, tačiau verta stengtis ir dirbti ne tik dėl savęs, bet ir dėl meno gerbėjų, medžiojančių naujus kūrėjus. Meno rinkos nebūvimas Lietuvoje dar nereiškia meninio gyvenimo sąstingio: muziejai, ŠMC, net ir privačios galerijos rengia daugybę nekomercnių projektų, o jų kuratoriai neretai kaltinami „savų“ menininkų protegavimu. Tiesa, kol kas naujų vardų parodose nedaug, o atsiradę greitai vėl išnyksta. Taigi, visi yra suinteresuoti auginti jaunuosius talentus, juos skatinti ir eksponuoti. Tačiau kol kas jų sėkmė priklauso nuo jų pačių, ir ar šie du metai, praleisti nedidelėse studijose suformuos savitus kūrėjus ar ne, atsiskleis vėlesniuose kūrybiniuose etapuose.

Straipsnio autorius:
Neringa Černiauskaitė yra meno kritikė, kuratorė, Artnews.lt dienraščio redaktorė.

Komentarai

  1. aura

    Komentaras ne straipsniui, o blogui: pats keisčiausias menininkų sąrašas, kokį teko matyt – kuo didesnis menininkas – tuo didesnės (matuojant milimetrais) jo vardo raidės bloge :) Antanas Sutkus, Žilvinas Kempinas, Ugnius Gelguda – suprantu, kad tai tereiškia, kad apie juos daugiausia čia parašyta… bet atrodo tikrai juokingai :) O jei smagiau matyt tai, kas atrodo tikrai juokingai, tai labiau verta apsilankyt http://www.kriticzeski-sabotaz.lt/ ten raidžių dydžiai reiškia mažiau nei prasmės :)

  2. aura

    Matau, kad jau negaliu redaguoti teksto – bet labai norėčiau ištrint tuos citriniškai geltonus veidukus – nesitikėjau jų tokių ryškių. Daug baisiau nei didelės raidės. Atsiprašau…

  3. bs

    merci, aura.
    cia kuo daugiau apie menininka raso, tuo didesnis. beveik kaip artfacts menininku reitingas. tikrai fun.
    o jeigu rimtai, tai tas sarasas nustojo pildytis. todel ieskom programerio, kuris galetu padet.

  4. dubce

    bet tai absurdiska kad siuolaikiniu talentingu menininku iesko tarp tapytoju ane? atsibuskit, visam pasauly tapyba beveik jau nurasyta i meno parastes! linkiu susikaupti, pamastyti.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *