Pinigus Lietuvos kultūrai išmušinės iš Somalio piratų

2009 m. balandžio 9 d., Ketvirtadienis
Straipsnio autorius: Valdas Jugendas

Vakar mus pasiekė netikėta, bet optimizmo įvaranti žinia. Išmintingas kultūros klebonas Religijus Šakalaitis, nebijantis konfrontacijos netgi su viską negailestingai rubilinančio kalavijo savininku Andrzejumi Rubiliumi, yra pasiryžęs apginti engiamus kultūros baruose triūsiančius kūrikus ir valytojus nuo galutinio patrumpinimo. Mat jis pirmas sunkmečio nusiaubtose pasaulio šalyse ryžtingai ir elegantiškai išsprendė kiekvieną sąmoningą pilietį kamuojančią problemą: kur gauti pinigų kultūrai? R. Šakalaičio atsakymas yra toks genialiai paprastas, kad apžvalgininkai jau ėmė stebėtis, kodėl tos pačios išvados iki šiol nepriėjo kiti valdžios vyrai.

Paslaptingai šypsodamasis, ponas Religijus įsiveržė į Kultūros ekshumacijos ir reanimacijos komitetą. Ne mažiau paslaptingai jis ištarė šiuos žodžius, kuriuos šiandien it mantrą palaimingai kartoja visi Lietuvos kultūrininkai ir kultūros juodadarbiai:

„Visi puikiai matome, kad pinigų pasaulyje yra, vyksta karai, piratų laivai plaukioja, o pinigų trūksta tokioms sritims kaip mūsų. Aš sieksiu, kad trūkstamos lėšos būtų panaudojant jėgą išmuštos iš Somalio piratų ir padalintos tarp Lietuvos kultūros žmonių, be kurių darbo krizės galo nepamatysime.“

Kaip paaiškėjo vėliau, tai nebuvo tuščiažodžiavimas. Visos Lietuvos miestuose ir miesteliuose R. Šakalaičio įsakymu kultūros darbuotojai jau ginkluojasi ir ruošiasi šiai nelengvai karinei ekspedicijai į dvidešimt pirmojo amžiaus piratų urvą. Žymus velvetinių revoliucijų ir nesmurtinių pasipriešinimų popmuzikos invazijai dainius Andrew Dramontovas jau sukūrė šio žygio himną, kurio priedainis skamba taip:

We’re gonna conquer
The f***ing pirates
We are! We are!
We’ll take their money
For our culture
Ura! Ura!

Dėl kelių priežasčių tokiu radikaliai taikiu finansinių Lietuvos kultūros problemų sprendimu patenkintas ir A. Rubilius. Visų pirma, nebereikės ieškoti kultūrininkams pinigų skylėtame valstybės biudžete. Antra, iš pavojingos ekspedicijos grįš tikrai ne visi jos dalyviai, todėl likusi kadencijos dalis bus ramesnė. O ir kai jie toj ekspedicijoj bus, vis mažiau drums lietuvišką vandenį ir alų. Galų gale, gal patiks jiems Somalis, ir liks jie ten gyventi, įkūrę koloniją ir dienų dienom dainuodami Dramontovo parašytą himną, kol patys taps piratais. O kai juos sumedžios mūsų sąjungininkai iš NATO ir padarys jiem Brisiaus galą, visi jau bus ir pamiršę, kad kažkada tokie mūsų šaly gyveno ir pinigų prašė.

Jau dabar akivaizdu, kad dėl savo toliaregiškumo, šakališkos išminties ir kitus padrąsinančio sąmojingumo Religijus Šakalaitis įeis į Lietuvos kultūros istoriją kaip maloningiausias ir geriausiai valdęs kultūros ministeris.

O tuo tarpu kreiseris „Kažys Pakštas“, kuriuo kultūrininkai vyks prie Somalio krantų, pasiruošęs išplaukti artimiausiu metu. „Ja pju do dna / Za tech, kto v more,“ – sentimentaliai ir svajingai niūniuoja seni išdžiūvusių jūrų vilkai Religijus Šakalaitis ir Andrew Dramontovas.

Straipsnio autorius:
Valdas Jugendas yra iš Karibų salų kilęs karingai nusiteikęs, bet jautrus jaunuolis, vardan kultūros galintis surengti teroro aktą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *