Vilniuje atidaromas vieno menininko muziejus „terra megalomanica“

Pačiame vertybių krizės įkarštyje Vilniuje atsirado nauja sunkiai pakeliama ir todėl nebekilnojama kultūros vertybė — naujasis privatus muziejus „terra megalomanica“. Kaip skelbiama proklamacinėse brošiūrose, vietos naujajame muziejuje užteks tik vieno itin produktyvaus menininko — Soliario Whitey-Koonso, kuris geležinės valios dėka ir įsteigė muziejų, — kūrybos artefaktams. Tiesa, atsižvelgiant į šio menininko antžmogišką kūrybos tempą ir mastą, žadama, kad muziejaus kolekcija bus nuolat atnaujinama. Tačiau senesni eksponatai (kai kurie jų mena net akmens amžių) taip pat nebus pamiršti — tam, kad jie būtų tinkamai ir patikimai konservuojami ateities kartoms, muziejus-mauzoliejus įkurtas strategiškai svarbioje vietoje — buvusiame konservų fabrike „Dorovė“.

Vis dėlto nereikėtų suvokti S. Whitey-Koonso įkurto asmeninio muziejaus kaip didybės manijos apraiškos. Visų pirma, muziejaus patalpose (ten pat įsikūrė ir memorialinė menininko studija) veiks ne tik atnaujinama demisezoninio meno ekspozicija pavadinimu „…nes laikas rinkti akmenis“ (monumentalios laikysenos menininkas garsėja savo meile įvairiems monolitams, meteoritams ir kitiems mineralams), bet ir dvasinio pelno siekianti mesianistinė institucija, S. Whitey-Koonso nuomone, Lietuvoje neturinti ir neturėsianti analogų. Ji vadinsis simboliškai: Kultūros gelbėjimo ir genialumo pasėkmių įamžinimo tribūnolas „Requiem visiems kitiems“. Tribūnolo, kuriam diriguos pats S. Whitey-Koonsas, misija yra populiarinti genijaus figūrą orientyrų netekusioje visuomenėje ir propaguoti naujų kultūros mauzoliejų statymą.

Be to, pati muziejaus ekspozicija atliks ir švietėjišką visus metus veikiančios meno mokyklos funkciją. Tiek vaikai, tiek suaugusieji bei senjorai, atėję į muziejų ir kruopščiai apžiūrinėdami gigantiškas S. Whitey-Koonso kompozicijas, galės mokytis genialios kūrybos pradmenų, o pažengusieji mokiniai turės galimybę įsidarbinti muziejaus fondų saugotojais ir restauratoriais. Įvairiai kultūrinei-pramoninei veiklai muziejuje įrengtos industrinės patalpos.

Belieka priminti „Kriticzeski sabotaž“ skaitytojams, kad Soliaris Whitey-Koonsas ilgus metus prisidėjo prie garsios dailės galerijos „Tvora“ kurimo, tačiau vėliau joje netilpo ir buvo priverstas ieškoti erdvesnės lokacijos savo demiurgiškai veiklai. Šių paieškų rezultatu ir tapo muziejaus „terra megalomanica“ įsteigimas.

Tuo tarpu meteorologai muziejaus atidarymo dieną Vilniuje žada perkūniją.