Ar žinote, kad...Susitikimas su Marcos Lutyens ir Pascal Rousseau penktajame „Three Uses of the Knife“ cikle

 Spalio 26 d., šeštadienį, 19.00 val. „Menų Spaustuvėje“ (Kišeninė salė, Šiltadaržio 6, Vilnius)  įvyko trečiasis „Three Uses of the Knife“ renginys, skirtas kūno ir proto performatyvumo temai, šįkart dėmesį sutelkiant meno ir hipnozės sąryšiui. Renginio svečiai  – tarpdisciplininis menininkas Marcos Lutyens (JAV) ir kuratorius bei šiuolaikinio meno istorikas prof. Pascal Rousseau (FR). Renginio moderatorė – Dovilė Tumpytė.

Vadovaujantis principinio anti-aprašymo ir anti-referavimo principu, norėjosi parašyti tekstą, kuris: 

a) išvengtų žodžio „hipnozė”; 

b) nuslėptų tai, kas iš tiesų tame renginyje įvyko ir padarytų tai papasakodamas, koks pasakojimas ir kokiu būdu gali apie jį priminti;

c) būtų truputėlį hipnotiškas nepaisant painaus ir fragmentiško tono (bruožai, tarsi prieštaraujantys hipnozės logikai). 

Taigi.     

 Ar žinote, kad… 

…serpentine (serpentinas ar netgi kažkas gyvatiško!) ir butterfly (drugelis) gali būti sinonimai? Pasirodo, gali. Šokyje. Loie Fuller kaip paspalvintas sinonimas, tariamas prancūzišku akcentu.

…veidrodis ir magnetas turi šį tą bendro? „O kas neturi?” – retoriškai paklausite Jūs, ir tam bus neįmanoma paprieštarauti. Tačiau atspindys, pritraukiantis atspindį ir pamažu imantis jį šokdinti, užliūliuos Jūsų abejones. Ei, o kokia gi buvo šios minties pradžia..?

…jei ilgai žiūrėsite į šviesą, pamažu patys ja tapsite… Nes, anot garsaus André Bretono „Nadžoje” cituojamo posakio: „Pasakyk man, ką persekioji, ir aš pasakysiu, kas esi” (pranc. „Dis-moi qui tu hantes, je te dirai qui tu es”). Tačiau jeigu pritaikysime šiam posakiui Stokholmo sindromo logiką (na, prisimenate, kai įkaitai ima simpatizuoti grobikams), galėsime teigti „Pasakyk man, kas tave persekioja, ir aš pasakysiu, kas esi”. Kai kitą kartą būsite teatre, gerai įsižiūrėkite, kaip ant aktoriaus veido krinta šviesa.

…spragtelėjus atsibundama (taip, čia apie TĄ prabudimą)? Žinoma, miegas gali būti kietas ir saldus. Kartais jį lydi miegamuosiuose pakibę nematomų dūmų debesėliai. Užmarštis. Kartais nubudus būna trošku. Bet labai dažnai už lango ima šviesti saulė. Nes pirmapradiškai miegama nuo saulėlydžio iki saulėtekio. Bet spragtelėjus dažniausiai atsibundama ant kušetės. Hm, koks tai galėtų būti jausmas? Miegas traukia paslaptis.

…galima vardinti scenoje pasirodančių merginų vardus ir kiekvienoje jų matyti dramatiškąją Sarah Bernhardt? Būtų per paprasta, jei nebūtų tiesmuka ir ištarta pažodžiui, kaip istorinis faktas. Seriously, štai scenoje Sarah Bernhardt, nes Mary Vigman, Valesha Gert (kokia bebūtų tikroji jų vardų rašyba, visiškai visiškai nesvarbu) tam tikru momentu tėra sunkiasvorė meksikietiška kaukė persikūnijimo virsme. Dokumentinio fakto poetika dar niekada nebuvo perregima (koks retoriškai keblus teiginys, pastebėjot?).

…plačiai užmerktos akys yra ne tik Stanley Kubricko metafora? Tai vienas populiariausių moteriškumo vaizdinių dekadentiškoje ir siurrealistinėje Europos dvasioje, ištapytoje 19-20 a. sandūros drobėse. C’est la vie.

…balso tembras yra tik vienas iš nedaugelio veiksnių, dėl kurių išgirdę žodį „laiptai” imsite įsivaizduoti juos kaip kylančius į viršų arba vedančius žemyn? Pabandykite įsivaizduoti juos vedančius į viršų ir trumpam suglumkite išgirdę, kad menamoje kelionėje (užmerktomis akimis) jie iš tiesų veda žemyn. Kiek laiko truks apsisukti? Kas keisis su laiptais?

…su skaičiais, tirpstančiais nuo 100 iki 1, gali ištirpti kreida? Atspėjote, jie rašomi ant lentos.

…kai girdi, kaip šalia kažkas kvėpuoja, ir įsivaizduoji ją / jį veidrodyje, į kurį (menamai) pats žiūri, ir kartu galvoji apie tai, kad kažkas visai šalia irgi kvėpuoja užsimerkęs (-usi) žiūrėdamas (-a) į veidrodį, tyla gali tapti labai pastebima? Balsas, skambantis toje tyloje, gali spindėti kaip šviesa…

…oro gūsis nubudus ir oro gūsis atsipeikėjus yra kaip vidinė ir išorinė vėjo pusės? Frazė gali virsti vitražu, sugrįžtančiu aidu atgal į frazės autoriaus vizijas. „Vidinė vėjo pusė” yra Milorado Pavičiaus romanas. Vienas jo herojų nenuilsdamas stato šventyklas. Jei esate skaitę šias eilutes, neišvengiamai jas prisiminsite tą romaną skaitydami. „…кто услышал ету песню, тот на веки неуснёт”, dainuoja Alina Orlova.

…nėra to daikto – fizikinio, gyvūniško ar žmogiško kūno – kuris negali tapti srautu? Prisimenant Brodskį, „O tu pats įsitikinsi tuo, čežėdamas smiltyse, kada iš tavęs beliks vien tik dvasia” (Sigito Gedos vertimas; originale: „Ты сам убедишься в этом, песком шурша, когда от тебя останется тоже одна душа”). Tiesa, Brodskis raše apie dvasias ir dykras. Šiuo atveju, ko gero, kalbame apie žodžius. Borgesiškai mėnulėja (pagal jo aprašytą sintaksę, kur visi daiktavardžiai virsta veiksmažodžiais ir vietoj to, kad tiesiog būtų, jie vyksta, tarpsta procese). Ranka pamažu atsiskiria nuo tos „tikrosios”, padėtos ant kelienio, ir, virtusi šviesos srautu, ima kažką piešti ore. Žodis, iš kūno virtęs šviesa. „Language is a virus from outer space”, sakė Williamas Burroughsas. Esu dešimtis kartų tai pakartojęs…

…kad kuo daugiau žinote, tuo labiau žinote, kaip mažai žinote? Ko gero, tikrai žinote. Šis tekstas galėjo būti kitoks. Jis galėjo apsimesti baigtiniu. Tačiau, žinoma, taip ir liktų tik dar vienu daugtaškiu. Spalio 26 d., šeštadienį, 19.00 val. „Menų Spaustuvėje“ (Kišeninė salė, Šiltadaržio 6, Vilnius)  įvyko trečiasis „Three Uses of the Knife“  renginys, skirtas kūno ir proto performatyvumo temai, šįkart dėmesį sutelkiant meno ir hipnozės sąryšiui. Renginio svečiai  – tarpdisciplininis menininkas Marcos Lutyens (JAV) ir kuratorius bei šiuolaikinio meno istorikas prof. Pascal Rousseau (FR). Renginio moderatorė – Dovilė Tumpytė. Ką veikėte spalio 27-ąją? Ką veiksite rytoj? Ar pamenate, kaip „rytoj” tapo „vakar”?

…ar žinote, kad nežinome? Pastebėjote pasikartojimą? „Ar žinote, kad… ar žinote, kad nežinome?”. Jis man primena  daugtaškius Baudelaire’o eilutėse „– Aš myliu debesis… praplaukiančius debesis… tenai… tenai… tuos nuostabius debesis”. Tik paklausykite dar kartą: „– J’aime les nuages… les nuages qui passent… là-bas… là-bas… les merveilleux nuages!”… Ir dar kartą…, ir dar kartą… Over and over again.

Iliustracijoje – Loie Fuller.