Pokalbis su Gagosian galerijos vadove Victoria Gelfand

2010 m. liepos 19 d., Pirmadienis
Straipsnio autorius: Ilma Nausėdaitė
victoria gelfand3

Praeitą  savaitę Vilniuje lankėsi vienos įtakingiausių pasaulio galerijų – Gagosian galerijos – vadovė Victoria Gelfand. Galeristė prisipažino, jog tai buvo pirmas kartas, kai ji viešai skaitė paskaitą apie galerijos veiklą bei meno rinką. „Kartais smagu daryti tai, ko niekada nedarai, ar ne?”, – nuoširdžiai šypsodamasi sako pašnekovė.

Kodėl ryžotės atvykti į Lietuvą ir Nacionalinėje dailės galerijoje skaityti paskaitą?

Vilniuje svečiavausi dar būdama 12 m. Matyt, čia atvedė smalsumas bei nostalgija. Žinojau, jog čia meno rinka žengia pirmuosius žingsnius. Su panašia patirtimi teko susidurti ir Maskvoje.

Kokie Jūsų galerijos santykiai su Rusijos rinka?

Gagosian galerija yra surengusi dvi “pop-up” parodas Maskvoje 2007 ir 2008 metais. Pirmoji Barvihka Luxury Village surengta grupinė galerijos autorių paroda susilaukė daug spektiškų pasisakymų. Daugelis rusų atmetė šiuolaikinį meną, nes jis jiems nebuvo įprasta ir pažįstamas. Be to, didžioji dalis kolekcionierių perka išskirtinai tik Rusijos autorių kūrinius. Jie renkasi kokybišką vyną, šampaną, automobilius ir nekreipia dėmesio į jų kilmęs šalį. Tuo tarpu, mene vis dar renkasi geriau ne pačius kokybiškiausius, bet būtinai Rusijos menininkus.

Ar Rusija yra ta šalis, kurioje šiuo metu matote daugiausia potencialo?

Rusija mums vis dar įdomi, bet kol kas ji neatsitiesė po ekonominės krizės. Manau, kad dar pora metų nerengsime ten parodų ir nevykdysime aktyvios veiklos. Šiuo metu didelis sujudimas jaučiamas Kinijoje. Daugelis galerijų ten atsidaro savo filialus (Gagosian galerija turi galeriją Hong Konge), dalyvauja meno mugėse. Kinijos kolekcionieriai labai atviri naujoms idėjoms ir aktyviai domisi šiuolaikiniu menu iš Vakarų.  Be to, jie turi didžiulius finansinius išteklius.

Nepaisant Jūsų susidomėjimo Kinija, šį rudenį Gagosian galerija atidaro savo padalinius Paryžiuje ir Ženevoje. Kodėl priėmėte kokį sprendimą? Kas jį sąlygojo? Taip paprasčiau pasieksite kolekcionierius iš šių miestų?

Tiek Paryžiuje, tiek Ženevoje šiuolaikinio meno rinka gana apsnūdusi ir nuobodi. Pavyzdžiui, atidarius galeriją Atėnuose atsigavo visa meno rinka. Juk į mūsų parodų atidarymus atvyksta bent pora šimtų meno kolekcionierių, kurie vėliau apsilanko ir kitose galerijose. Be to, naujos galerijos – tai galimybė mūsų galerijos menininkams būti labiau matomiems. Jie gali rinktis, ar nori parodos jaukioje Gagosian galerijoje Romoje ar ultramodernioje galerijoje Londone. Dabar į šį sąrašą įeis ir Paryžius bei Ženeva.

Jūsų galerija atstovauja 50 menininkų, daugelis kurių gali būti vadinami „žvaigždėmis“. Kaip Jūs pasirenkate menininkus, su kuriais dirbsite?

Tai labai rimtas sprendimas, kurį mes priimame per keletą metų. Visų pirma, Gagosian galerija nėra galerija, kurią domina ką tik studijas baigę menininkai. Mus domina autoriai, kurie jau žinomi meno rinkoje – jie jau turi galeriją, juos žino kuratoriai ir kolekcionieriai. Taigi, mes keletą metų sekame jų veiklą ir tik tada pasiūlome bendradarbiauti. Mes ieškome talentingų kūrėjų ir iš jų padarome „žvaigždes“ (šypsosi).

Ar yra tekę nutraukti bendradarbiavimą su menininkais?

Tai labai retas atvejis mūsų galerijoje. Per 30 metų tai atsitiko su ne daugiau kaip 10 proc. autorių.

Ar patys menininkai išeina iš Gagosian galerijos?

O kodėl jie turėtų tai daryti? Kas dar gali pasiūlyti tokias geras sąlygas kaip mes. Mes bendradarbiaujame su svarbiausiais meno muziejais, dirbame su didžiausiais kolekcionieriais. Gagosian galerija sukuria visas sąlygas menininkui užsiimti kūryba ir dėl nieko nesirūpinti. Galerija palaiko net ir pačius ambicingiausius menininkų sumanymus. Pavyzdžiui, net dvi Jeff Koons atstovavusios galerijos bankrutavo dėl  ambicingų ir brangių jo projektų. Juk didelis ir brangus meno kūrinys daug sunkiau parduodamas. Tuo tarpu, Gagosian, viena iš nedaugelio galerijų, kuri gali sau tai leisti.

Ar yra menininkų, su kuriais Gagosian galeria norėtų dirbti, bet jie nesutinka?

Yra (šypsosi).

Ar Gagosian galerija dirba ir antrinėje rinkoje?

Taip. Pardavimai antrinėje rinkoje sudaro apie pusę mūsų pajamų. Be to, tai veikla, kuri reikalauja mažiau išlaidų. Perparduodant nereikia rūpintis paroda, viešaisiais ryšiais ar leidyba.

Ar jus sutiktumėte perparduoti bet kokio žymaus menininko darbą?

Žinoma. Jei autorius yra žinomas tarptautiniu lygiu, jis mums įdomus.
Taigi, kokios pagrindinės tendencijos vyrauja šiuolaikinio meno rinkoje?
Visų pirma, globalizacija – meno rinka apima visą pasaulį. Nebesvarbu, kur kuri, kur yra tavo pirkėjai ir tavo galerija. Sėkmingas menininkas – tai tas, kuris yra pripažintas tarptautiniu mastu.
Antra, meno rinkoje itin greitai baigėsi recesija. Man atrodo, kad meno pasaulis išgyveno trumpiausią krizę lyginant su kitomis sritimis. Kai pradėjo bankrutuoti bankai, meno rinka dar buvo pakilime, o dabar ji jau atsigavusi. Šiais metais Bazelio meno mugėje mūsų pardavimai siekė 2007 m. lygį. Būtent dėl šios priežasties žmonės dar labiau pradėjo žiūrėti į meną kaip į finansinę investiciją. Kai kurio nekilnojamo turto žmonės iki šiol negali parduoti. Tuo tarpu, svarbių meno kūrinių vertė nepakito. Žmonės ir toliau moka milijonines sumas už meną. Taip, krizės metu mes mažinome kainas, tačiau ne daugiau kaip 20-30 proc.

Niekam ne paslaptis, jog Gagosian galerijos sėkmė didžiąją dalimi priklauso nuo galerijos savininko Larry Gagosian. Tai visiems meno pasaulyje žinomas žmogus, tačiau jis neduoda interviu, nekalba viešai. Ar galite papasakoti, koks tai žmogus?

Larry – mistinė persona. Jis neduoda interviu, nekalba apie asmenį gyvenimą. Manau, kad tai jo asmeninio marketingo dalis. Iš kitos pusės, jis teigia, kad jo gyvenime svarbiausia menas bei menininkai ir nemato prasmės kalbėti apie kažką kito. Gagosian labai aktyviai dalyvauja galerijos veikloje. Visi galerijos atstovaujami menininkai asmeniškai patinka Larry. Pastebėjote, kad mūsų galerija nedirba su minimalaus meno atstovais? Tiesiog šis menas nepatinka Larry Gagosian.

Ir pabaigai, ką patartumėte naujam kolekcionieriui?

Visų pirma, daug keliauti ir lankytis pagrindiniuose meno renginiuose – meno mugėse (Frieze, Basel, Miami Basel) ir suprasti, kas jums patinka. Antra, nebijoti išrašyti pirmąjį čekį. Po to viskas bus daug paprasčiau (šypsosi). Aš pati kolekcionuoju ir domiuosi naujais autoriais. Vis dar prisimenu, kad sunkiausia buvo pradėti kolekcionuoti, o tada viskas vyko savaime.

Ačiū už pokalbį.

Komentarai

  1. ca

    Pastaba: Gagosian vadovė nežinojo nei vieno lietuvių menininko. Anei nepagooglino prieš nostalgišką vizitą. Nekeista?

  2. to ca

    O ką jai čia žinoti? Tai jūs gal nežinote, kad Lietuvoje nėra nei vieno tarptautiniu lygiu žinomo autoriaus, tai ką jai ten googlinti? Ką gi jiems čia perpardavinėti? Ne talentų ieškoti į Lietuvą ji atvažiavo, o savo biznio daryti, ruošti dirvą ir “stumti“ savo “produktą“. Matyt nelabai sekėsi rusams “makaronus kabinti“: “Daugelis rusų atmetė šiuolaikinį meną, nes jis jiems nebuvo įprasta ir pažįstamas. Be to, didžioji dalis kolekcionierių perka išskirtinai tik Rusijos autorių kūrinius. Jie renkasi kokybišką vyną, šampaną, automobilius ir nekreipia dėmesio į jų kilmęs šalį. Tuo tarpu, mene vis dar renkasi geriau ne pačius kokybiškiausius, bet būtinai Rusijos menininkus“. Manau ir Lietuvoj bus panašiai.

  3. ca

    Tiesiog norisi diskutuoti, arba -galbut kazkiek ir bandyti oponuoti p.Gelfand.
    Tarkime, is sales net keleta kartu buvo jai skirtas klausimas – koki vaidmeni meno rinkoje vaidinai kritikai? p.Gelfand nuomone – jokios.
    Bet juk aisku, kad tokie leidiniai ir (juose rasantys zmones) kaip ArtForum, Texte Zur Kunst daug ka lemia butent meno rinkoje – nes butent jie ir yra grandies dalis, kuri sukuria ta “established artist” kategorija.
    I.Graw knygoje teigiama, jog menas turi economic ir symbolic value, tarp kuriu yra didziule itampa – “In the field of art history, it is ussually art historians, critics and curators who contribute to the generating of this symbolic value, although recently this role has also been increasingly performed by lifestyle and fashion magazines”.
    ir tt.

  4. to ca

    Esate labai teisus, bet p.Gelfand ir Gagosial galeriją domina economic value. Meno kolekcininkai info ieško ne jūsų minimuose leidiniuose, bet pardavimo kainų aukcionų duomenų bazėse. O jūsų išvardintų autorių kainas žinau (galite pasigooglinti ir jūs), nemanau, kad reikia jas čia viešinti, tačiau tiek tekainuojantys darbai Gagosian galerijai tikrai neįdomūs. Pasak Parulskio, investavimas į meną prasideda nuo 50000 ne litų kainuojančių darbų.

  5. ca

    Del ekonomines ir simbolines vertes poliarizavimo nesutinku. Bet koks meno kurinys yra begalines vertes, todel bet kokia jo ekonomine israiska yra “ne per daug. Dar daugiau: ekonomine ir simboline meno kurinio verte yra susijusi, nors tarp ju ir tvyro priestaringa itampa. Galima ir issiplesti.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *