Kur prasideda ir kur baigiasi atomiškumas: urano kasykloje, reaktoriuje, radioaktyvių atliekų kapinyne? Kada Lietuva, tradiciškai pristatoma kaip žemės ūkio ir laukinės gamtos šalis, jau pamatys save kaip atominį kraštą, turintį prisiimti atsakomybę už dvidešimtojo amžiaus...

Atliekos ir toksiškumas antropoceno eroje yra pamatinės žinojimo kategorijos. Pažvelkime, kaip šią temą svarsto gamtos mokslininkai. Jų nustatyta „didžioji akseleracija“ empiriškai pasireiškia kaip milžiniškas žmogaus veiklos atliekų – anglies molekulių, toksiškų...

Monoindustriniai miestai, kuriuose dominuoja viena įmonė - dažnas industrializuoto pasaulio reiškinys. Tokie miestai priklauso nuo juose veikiančių pramonės įmonių ekonomiškai, socialiai ir kultūriškai. Toks simbiotinis ryšys dažnai teikė nemažai privalumų monoindustrinio...

Apsilankius tolimoje Škotijos šiaurėje, Kaitno (Caithness) srityje, apima jausmas, kad sena ir nauja nebūtinai trukdo vienas kitam. Beveik septyniasdešimt metų čia sugyvena tradicija ir modernybė, sukurdamos unikalią vietovę, kurioje skandinaviška praeitis maišosi su atomine...

Skaičiuojama, kad garsusis serialas „Černobylis“ (2019) kelis kartus išaugino turistų, keliaujančių pamatyti šiame filme „suvaidinusios“ Ignalinos atominės elektrinės (toliau – Ignalinos AE) ir jos satelitinio miesto Visagino (iki 1992 – Sniečkaus), skaičių. Tačiau dar...

Puslapis iš dienoraščio. 2020m. kovo mėn. Ekskursija po Visaginą yra ekskursiją po nematomų dalykų muziejų. Materialūs objektai taip pat egzistuoja, jie svarbūs, tačiau ne svarbiausi. Materialūs objektai reikalingi kaip portalo vartai, atveriantys vaizduotei tikruosius...

Ankstesnė šio teksto versija buvo sukurta instaliacijai „Archyvas/Simuliatorius“, rodytai parodoje „Dalelių skilimas“ Šiuolaikinio meno centre 2020 m. Bendradarbiaujant su kuratorėmis Ele Carpenter ir Virginija Januškevičiūte, japonų menininkais Finger Pointing Worker ir Kota...

  Gintauto Trimako kūrinys „Plokštumos – viešai“ Vilniaus kavinėje „Žibutė“. Liutauro Pšibilskio kuruotas projektas „Sau ir kitiems“, 1995. Gintauto Trimako nuotrauka. Šis tekstas pasitinka su Gintauto Trimako kūriniu „Plokštumos – viešai“ (1995),...

  Nuskambės paradoksaliai, tačiau sudarinėjant teminį žurnalo numerį apie vaizdus, pastaruosius ir buvo sunkiausia sutramdyti, prijaukinti, kone archeologiškai iškasti, jautriai įsiūti į turinį arba jų atsisakyti. Šis vaizdų ambivalentiškumas randasi, kai begalinį jų...

Darbų aplankas, interneto svetainės, socialiniai tinklai – regis, parodos visur atveria skaitmeninius prospektus. O gal atvirkščiai – interneto nutiesti prospektai iš naujo atveria parodas? Skaitmeninis perkėlimas lemia tai, kad viskas, kas buvo padaryta hegemoninės parodų...