„Tai ne mano atsiminimas“ (angl. It’s not my memory of it) yra dokumentinis filmas apie slaptumą, atmintį ir dokumentus. Mobilizuojant tris konkrečius istorinius dokumentus kaip prisiminimus, iškylančius pavojaus akimirkomis, filmas pristato slaptumo praktikų plėtrą ir jų įsigalėjimą šiuolaikiniame didesnio saugumo klimate. Buvęs CŽV informatorius pasakoja apie savo dingimą remdamasis susmulkintais įslaptintais dokumentais, kuriuos 1979 m. Irane kruopščiai atrinko ir sujungė radikalieji fundamentalistai studentai. 1974 m. nufilmuotoje, bet iki 1992 m. neviešintoje CŽV vaizdo juostoje užfiksuota šešių sovietų jūreivių laidotuvių jūroje ceremonija, kurios metu, mirties ir pagerbimo akimirką, tarsi žlunga Šaltojo karo priešprieša. Baigiamasis pamąstymas yra apie dokumentų vaidmenį kuriant žinojimo ir nežinojimo dinamiką. Tai vaizdas, susijęs su viešai pripažintu, tačiau ypatingo slaptumo JAV raketų smūgiu Jemene 2002 m. Šiuose įrašuose – pokalbiai su įvairiais federalinių agentūrų informacijos valdymo pareigūnais, kurie išskiria „tikrąsias“ ir protokolines“ paslaptis, aiškina, ką reiškia „nei patvirtinti, nei paneigti“ įrašų egzistavimą bei įslaptintos ir neįslaptintos informacijos atskyrimo procesą.
Filmą „Tai ne mano atsiminimas“ (2003 m.) sukūrė The Speculative Archive (liet. Spekuliatyvus Archyvas). Archyvas dirba su esamomis istorinių dokumentų kolekcijomis, perdirba ir kuria naujus dokumentus. Dabartiniai tyrimai sutelkti į valstybės slaptumo, kaip atminties praktikos ir jos poveikio šiuolaikinei politinei dinamikai, temas. The Speculative Archive projektai dažniausiai pristatomi kaip instaliacijos, prezentacijos ar vieno kanalo vaizdo įrašai. Archyvą 1999 m. įkūrė Julia Meltzer ir David Thorne.
