Kauno apskrities viešosios bibliotekos (KAVB) septyniuose saugyklos aukštuose saugoma per 300 tūkst. periodinių leidinių bei 500 tūkst knygų. Čia esančios knygos nėra rūšiuojamos pagal žanrus, išleidimo metus ar abėcėlės tvarką. Paprasčiausiai, leidinių bibliotekoje yra per daug, kad šiuo metu būtų galima įdiegti labiau niuansuotą sistemą, todėl visos čia sukauptos kopijos yra žymimos pagal jų formatą (dydį) ir kalbą. Išmatavus kiekvieną knygą, jai yra sugeneruojamas unikalus kodas. Šis archyvavimo principas tirpdo įprastą, chronologiškai ar linijiškai suprantamą informacijos saugojimo būdą bei sufleruoja apie plastišką ir belaikišką, atsitiktinumu grįstą, spekuliatyvų duomenų tekėjimą, kuriame bibliotekos saugyklos veikia tarsi hippocampus[1] žmogaus smegenyse.
2020 m. KAVB paskelbė apie būsimą pastato renovaciją. Nors biblioteka buvo suprojektuota kaip monumentali ir nepajudinama knygų tvirtovė, tačiau virš trijų dešimtmečių veikusi tvarka dabar atsidūrė pavojuje. Buvo ardomos pastato konstrukcijos, išmontuojamos knygų lentynos, o čia susiformavusios, smegenų neuronų tinklus primenančios, duomenų jungtys nutraukiamos, paženklinamos, sukraunamos į pilkas plastikines dėžes bei sunkvežimiais paskleidžiamos po įvairias mieste esančias saugyklas, viliantis, jog ateityje viską pavyks sujungti iš naujo.
Atsižvelgiant į tai, jog pastatas nėra įtrauktas į valstybės saugomų kultūros vertybių registrą bei nerimaujant dėl neapibrėžtos bibliotekos ateities, Paveldo institutas 2020-2022 m. atliko KAVB erdvės bei istorinį vietos tyrimą. Buvo tyrinėjami įstaigos archyvai, vaizdo kameromis fiksuojami post-modernistinio statinio tūriai (arch. Boleslovas Zabulionis, 1987), originalūs interjero paviršiai bei kraustymosi ir rekonstrukcijos procesai, neišvengiamai pakeitę bibliotekos erdves ir šios atminties institucijos veikimo metodus.
Kūrybinė kryptis: Lukas Mykolaitis
Kamera, postprodukcija: Mikas Zabulionis
Tyrimas: Lukas Mykolaitis, Julija Račiūnaitė, Severina Venckutė, Mikas Zabulionis, Margarita Žigutytė
Garso takelis: Pijus Džiugas Meižis
Video kūrinio sukūrimą dalinai finansavo Lietuvos kultūros taryba.
[1] Hippocampus – 5 centimetrų skersmens, jūros arkliuko formos darinys, esantis apatinėje-vidurinėje smegenų dalyje. Svarbi limbinės sistemos dalis, atliekanti erdvinės atminties bei navigacijos, ilgalaikės bei trumpalaikės atminties konsolidacijos funkcijas.
