Užmiršimą dažnai siejame su nusivylimu ar kylančiu nerimu, o dar visai neseniai ir tarp neuromokslininkų buvo paplitusi nuomonė, kad tai tėra pasyvus atminties sistemos sutrikimas. Smegenų užduotis visuomet buvo kaupti ir laikyti informaciją, tad nesugebėjimas išsaugoti ar atkurti prisiminimų buvo laikomas tam tikro neurologinio ar psichologinio mechanizmo gedimu. Tačiau per pastaruosius dešimtmečius mokslas nustatė, kad užmiršimas yra ne tik trukdis atmintyje, bet ir pats savaime atlieka ypatingą vaidmenį – smegenyse vykdo informacijos atranką kuri yra tokia pat išgyvenimui svarbi pažinimo funkcija, kaip ir naudingųjų žinių kaupimas.
2022 m. Pietų Kalifornijos universiteto tyrėjų komanda, atliko eksperimentą[1] su zebrine danija (angl. zebrafish), leidusį geriau suprasti atmintį ir smegenis. Mokslininkai išmokė šią nedidelę žuvytę susieti ryškią šviesą su karščio blyksniu bei nuplaukti tolyn pajutus temperatūros pokyčius. Proceso metu, naudojant specialiai sukurtą mikroskopą buvo užfiksuoti gyvūnų smegenų vaizdai, kurie parodė kaip tarp smegenų ląstelių kuriasi naujos jungtys, kai yra suformuojamas atsiminimas. Tačiau šiame procese taip pat matoma antra, lygiagrečiai veikianti jėga, rodanti jungtis, kurios išnyko tuo pačiu metu, kai susiformavo naujos – tarsi ankstesnių atsiminimų komponentai būtų užleidę vietą naujai atsiradusiems. Taip buvo užfiksuotas pirmas žinomas vaizdas, kuriame stuburinių gyvūnų smegenys rūšiuodamos atmintį ją ištrina.
Paveldo institutas pristato naują Artnews.lt virtualaus žurnalo numerį „Tirpsmas”, kuriame pateikiamos ištraukos ir fragmentai iš nuo 2020-ųjų metų kolektyvo sukaupto archyvo bei pristatomi kitų autorių asmeniniai, ar globaliai nusidriekusių atvejų tyrimai bei naujai kurti tekstai. Ši publikacija skirta tęsti atminties temos plėtojimą bei taikant mokslofikcinį[2] tyrinėjimo modelį pamėginti atskleisti, kokias atmintis kaupia laikui pavaldūs materijų paviršiai, kaip yra saugomi ir naikinami prisiminimai bei kokią naudą mums gali pasiūlyti užmiršimas. Tai nėra statiška saugykla – publikacija ateityje bus papildoma naujomis temomis.
[1] https://www.pnas.org/doi/abs/10.1073/pnas.2107661119
[2] Mokslofikcija (eng. scientifiction) – filosofo Bruno Latour terminas, žymintis mokslo ir fikcijos persipynimą bei vaizduotės, spekuliatyvumo ir istorijų pasakojimo svarbą mokslinėms žinioms konstruoti.
Iliustracija iš KAVB periodinių leidinių archyvo, surinkto Paveldo institutui tiriant 1970-1990 m. Lietuvoje leistus mokslo populiarinimui skirtus leidinius: Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje; Mokslas ir gyvenimas; Bibliotekų darbas; Mokslas ir technika; Statyba ir architektūra; Žmogus ir gamta.
