Šių metų Kauno bienalės tema – „Po išvykimo/prieš atvykstant“ – tyrinėja liminalumo ir migravimo padėtis įvairiuose geografiniuose ir istoriniuose kontekstuose. Kaip teigia projekto anonsas, parodoje šios padėtys suvokiamos ne tik kaip laukimo, abejonės, kontempliacijos...

But that day, in the rainless tempest, Simone and I, our clothing lost, were forced to leave the chateau, fleeing like animals through the hostile darkness, our imaginations haunted by the despondency that was bound to take hold of Marcelle again, making the wretched inmate almost an embodiment...

Išleisdamas savo vaikystės liekanų kroniką, Christianas Boltanskis įžangoje teigė, kad įvairūs būties pėdsakai ir sistemiškas jų rinkimas yra vienintelis būdas išsigelbėti nuo mirties. Kai suirs mūsų kūnai, gyvensime tik tuose objektuose, kuriuos palikome, ir savo popierių...

Ne visada paprasta prakalbinti kuklų ir savitai rafinuotą žmogų, kuris mėgsta tylą, ramybę ir (net) vienatvę. Šiais bruožais spaudoje portretuojama tapytoja Ina Budrytė, kurios paroda „Saulės!“ eksponuojama galerijoje „The Room“. Tenka prisipažinti, kad dar sudėtingiau...

Jakub Choma yra slovakų menininkas, šiuo metu gyvenantis ir kuriantis Prahoje. Ši sostinė jau yra netikėtai tapusi vienu naujausių Europos židinių, plėtojančių gerai atpažįstamą, posthumanistinės ateities įkvėptą estetiką vizualiųjų menų bei muzikos scenose. Menininkas...

Prieš apsilankant Lietuvos paviljone keli pirmieji jame spėję pabuvoti žmonės kartojo kaip vienas: „Verkiau. Verkiau kaip senai to nedariau“. „Keista“, pamaniau – juk šis paviljonas lyg ir nebuvo skirtas graudinti, o paviljoną pristatantys vaizdai atrodė šmaikštūs, net...

1959-aisiais Yves Klein pirmą kartą eksponavo savo kempinių skulptūras “Sponge reliefs”. Apie šiuos kūrinius jis pats yra pasakęs tokią istoriją: "Dirbdamas su savo tapyba studijoje aš kartais naudoju kempines. Neabejotinai jos labai greitai tapo mėlynomis! Vieną dieną aš...

Gulėjome pasisukę vienas į kitą. Aš ir kitas mano aš – l'esprit d'escalier . Pastarasis, tai – vidury nakties užmigti neleidžiantis vidinis balsas, kamuojąs pasiūlymais kaip būtų buvę šaunu seniai pasibaigusio pokalbio metu pasakyti tai ir tai. Nusikamavus nesibaigiančiais...

Paprastai nėra reikalo tikėtis, jog kas metus organizuojama VDA meno doktorantų paroda bus daugiau negu individualių, tarpusavyje mažai ką bendro turinčių meninių tyrimų išklotinė, darbalaukis ar mnemozinės ledkalnis, kur tenkinsiesi matydamas pačią viršūnėlę (nes paties...

Kristinos Inčiūraitės paroda „Limbo“ yra labai efektyvi. Jos poveikis lėtas. Visos sąsajos ir mintys, kilusios dar sukant ratus galerijos (AV17) erdvėse, įstrigo beveik dviejų mėnesių tarpe, vis prasilenkdamos mano vidiniame viešbutyje, neišviliojamos nei stimuliantais, nei...