Analizė
Anapus veido
Jacko Londono apsakyme „Prarastas veidas“ du klajūnai atsiduria priešiškoje teritorijoje, ant bado slenksčio. Juos paima į nelaisvę turtinga, karinga gentis, trumpam priglaudžia, bet nusprendžia, kad didžiausia nauda iš tokių elgetų – pamaitinti vietinį reginių...
Keistos fosilijos
Modernaus mokslo susidomėjimą genealogija – kilmės šaknimis ir vystymosi keliais –sąlygoja evoliucinis požiūris į gamtos ir žmonijos istorijos logiką. Genami didžiojo XIX a. troškimo atskleisti gamtos paslaptis, tikėdami pasaulietine žmogaus kilme, didieji tyrinėtojai ėmėsi...
τὰ ἐπὶ τὰ μεταφυσικά (II dalis)
Pirmą kartą žodis „patafizika“ publikacijose pasirodė 1893 metais, leidinyje L’Écho de Paris littéraire illustré, tekste pavadintame „Guignol“. Buitinėje kalboje šis žodis buvo vartojamas dar anksčiau, paties Alfredo Jarry ir jo bendraklasių, siekiant pašiepti Reno...
τὰ ἐπὶ τὰ μεταφυσικά (I dalis)
Patafizikos terminas vizualiųjų menų kontekste taikomas retai, nors yra padaręs nemažą įtaką ir meno istorijai bei šiuolaikinio meno strategijoms ir kuratorystės praktikoms. Įprastai su literatūra ar teatru siejamas terminas žymi ironišką meninį ir pseudomokslinį judėjimą,...
Etnošešėlis ant technomaterialumo paviršiaus: bitkoinų ekologinis garsas ir įspaudas
Šiuolaikinių komunikacijos technologijų istorija pasakoja apie kolonializmą ne mažiau nei apie etniškumą, kaip bando parodyti kinų menininkas Liu Chuangas trijų kanalų videoinstaliacijoje Bitkoinų gasyba ir etninių mažumų lauko įrašai (Bitcoin Mining and Field Recordings of...
Judantis vaizdas, paviršius ir gavyba
1788 m. išleistos Džeimso Hatono „Žemės teorijos“ frontispisas iliustruoja škotų geologo radikalią žemės istorijos metodiką. Čia daroma išvada, kad planetos pagrindas – pažodinė žemė, kuria vaikštome – yra istoriografinis užrašas, „gilaus laiko“ atvaizdas, kuriame...
Tariamai priešiškos ateities vaizdas
Ką reiškia gyventi laikais, kai tiek praeitis, tiek ateitis egzistuoja nuolat kintančioje dabartyje? Dabartyje, kuri apibrėžiama daugybe vienu metu vykstančių laikų arba, vartojant Sarah Sharmos terminą, – „chronovaizdžiais“ (angl. chronoscapes). Kurie laikai lemia...
Susipurvinti rankas ir užsiimti šiuolaikinio meno praktikomis
Šį tekstą noriu pradėti nuo metaforos, kilusios prieš beveik mėnesį, derinant vieno virtualaus susitikimo turinį. Virtualus susitikimas turėjo vykti vietoj gyvo susibūrimo menininkų rezidencijoje nedideliame kaime tarp Latvijos ir Estijos. Svarstant, apie ką galėtume kalbėtis,...
„Menas tapo gamta, o gamta – menu“, arba Apie (ne)įvykusias slinktis
Filosofas Giorgio Agambenas vienoje ankstyvųjų savo knygų yra apibūdinęs šiuolaikinę tikrovę gana talpia teze: „Menas tapo gamta, o gamta – menu.“ Šiandienos diskursų apie antropoceną kontekste šis apibrėžimas įsirašo kaip dar viena posttikrovės ir postgamtos diagnozė,...
Filosofijos narcisizmas ir amerindinis perspektyvizmas
Šiame tekste trumpai pristatomas vienas naujausių ir originaliausių filosofinės perspektyvos sampratos išplėtojimų mūsų dienomis: tai Eduardo Viveiros de Castro filosofinėje antropologijoje formuluojama pozicija, pavadinta amerindiniu perspektyvizmu, kuriame autorius sėkmingai...