Analizė

Karolina Rybačiauskaitė

Meninių praktikų ekologija, arba Kvietimas padainuoti karaokė

  Ką ekologija turi bendra su menu? Jei ekologija vadinsime biologijos šaką, tiriančią organizmų sąveikas ir jų biofizikinę aplinką, o menu laikysime žmogaus veiklos rezultatus, kai, taikant įvairius kūrybinius, konceptualius ar techninius įgūdžius, kuriami tam tikrą juslinį...

Valentinas Klimašauskas

„Kalnai kelmuoti, pakalnės nuplikę! Kas jūsų grožei senobinei tiki?“, arba Ekologinės meno praktikos ir jų atpažinimo problema Lietuvos šiuolaikiniame mene

Ekologija bei su ja susijusios temos ir potemės yra gyvas, itin kompleksiškas ir politizuotas diskursas. Šiuo esė siekiu aptarti terminologijos, temų ir potemių problematiką, pristatyti trumpą ekologijos temų Lietuvos šiuolaikiniame mene chronologiją ir išreikšti viltį, kad...

Alejandro Alonso

Užkrato estetika

2017-aisiais fluent (meninių tyrimų para-institucija) ir INLAND (meno kolektyvas, kuriantis žemės ūkio, socialinę ir kultūrinę produkciją) pradėjo bendradarbiauti lokaliame projekte Picos de Europa kalnuose šiaurės Iberijoje. Projekto tikslas buvo išplėtoti meninių tyrimų...

Zian Chen and Liu Chuang

Revizionistinio akseleracionizmo link

Toksiškas mokslas 1978 metais, uždarant dvi savaites trukusį Kinijos Nacionalinio mokslo suvažiavimą, pranešėjas perskaitė iš anksto paruoštą kalbą „Mokslo pavasaris“, kurios pirminę versiją parašė poetas laureatas Guo Moruo. Vis dėlto šias baigiamąsias pastabas,...

Lena Johanna Reisner

Į žemę (kurią myliu). Pavojai aplinkai žaliavinės naftos gavyboje

Lokio urvo įlanka Šūdas nutinka, sako, nutinka kasdien ugnies žemėje, žemėje be atvangos, kur vyrai ir moterys varo iki galo gėrėjimosi pinigais apspangintomis akimis. Šūdas išsilieja, sako, išsilieja dažnai grioviuose, kur rankenėlės sukasi kaip vanduo, tekantis į...

Gareth Kennedy

Laiko ritualai – eksperimentinės materialinės kultūros Vakarų Airijoje: atvejo studija

Šis tekstas parašytas VDA Nidos meno kolonijoje 2018 m. birželį vykusiame 8-ajame Inter-formato simpoziume apie skaitmeninio įžeminimo apeigas perskaityto pranešimo pagrindu. *** Įžanga Mano skulptūrinė praktika tiria rankdarbių socialinį veiksnumą XXI a. ir generuoja...

Tess Thackara

Kodėl šamanizmas grįžta į šiuolaikinį meną

Šis amerikiečių meno kritikės Tess Thackaros tekstas buvo pirmą kartą publikuotas 2017 m. rugpjūčio 11 d. internetiniame meno žurnale Artsy.net. Artnews.lt teminiame žurnalo numeryje „Folkloro karaokė“ pateikiame lietuvišką šios išsamios šamanizmo ir kitokių ritualinių...

Eglė Mikalajūnė

Kūriniai centrinėse Vilniaus viešosiose erdvėse kaip kolektyvinės pasąmonės proveržio taškai

Kiekvienas meno kūrinys, nepaisant jo (ne)pripažinimo visuomenėje ar tarp profesionalų, yra prasmingas ir turtingas istorijomis ir kontekstais – kaip ir bet koks kitas kasdienybėje mūsų sutinkamas objektas. Tačiau kai kurie meno kūriniai pasižymi tuo, kad jų kūrėjai gana...

Gintautas Tiškus

„Vilnius – augantis rytinio Baltijos jūros regiono lyderis, laimingas miestas kuriame noriu gyventi“: ar tikrai?

Nuo 2016 m. rengiamo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano strateginis tikslas (moto) suformuluotas aiškinamajame rašte - ,,Vilnius – augantis rytinio Baltijos jūros regiono lyderis, laimingas miestas, kuriame noriu gyventi“. Tačiau laimingo miesto sąvoka negali būti...

Brooke Harrington

Kodėl Mokesčių Rojai yra Politinės ir Ekonominės Katastrofos: Gerovės siekimas nepakankamai griežtai reglamentuojant mokesčius ir verslą pablogina valstybių padėtį

Dešimtojo dešimtmečio pradžioje, norėdami apibūdinti paradoksą, aptinkamą šalyse, kuriose buvo rasta vertingų gamtinių išteklių, ekonomistai sukūrė terminą „išteklių prakeiksmas“: užuot klestėjusios, tokios šalys dažnai žlugdavo – tiek ekonomine, tiek politine...