Analizė

Maxine Sheets-Johnstone

Išplėstos judesių sekos

Ištrauka iš Maxine Sheets-Johnstone knygos „Gyvenimo užpildymas judesiu“ (2014) Kiekvienam iš mūsų kada nors tenka pakloti lovą. Klojant lovą arba perrengiant patalynę, reikia vaikščioti, lankstytis, traukti, purenti, lyginti, skleisti, kloti, lankstyti ir atlikti daug kitų...

Rainer Schönhammer

Skraidantys (žmonių) kūnai dailėje – sapnai ir fantazijos apie skraidymą

„Atidžiam stebėtojui, reflektuojančiam meno kūrinį, kyla daugybė klausimų, įdomių iš psichologinės perspektyvos. Vienas tokių klausimų – kaip menininkui pavyksta pavaizduoti objektus ir įvykius, kurių niekas nėra matęs; netgi kurių egzistavimas yra neįmanomas. Tai nėra...

Tautvydas Bajarkevičius

Hibridinių inversijų refleksijos. Peizažas vs. natiurmortas

2011 m. prasidėjęs kasmetinis VDA Nidos meno kolonijos Interformato simpoziumas savo koncepcija bei pavadinimu pataikė į patį laiko tėkmės epicentrą ir tapo vizionierišku bent keleto jį kontekstualizavusių reiškinių atžvilgiu. Kaip dažnas simpoziumo dalyvis ir štai jau antrus...

Jussi Parikka

Kas yra vabzdžių medijos?

Jie yra visur ir labai primena nežemiškos kilmės intelektą: šešios kojos, daugybė akių, nuo mūsų labai besiskiriantys judėjimo ir jutimo gebėjimai. Nenuostabu, kad vabzdžiai dažnai tapdavo mokslinės fantastikos įkvėpimo šaltiniu. Be to, jie paveikė ir kitas sritis –...

Christophe Leclercq

Link hibridiškumo… ir toliau!*: I dalis

Savo knygoje „Mes niekada nebuvome modernūs“  Bruno Latouras pabrėžia hibridų paplitimą ir priešpriešina tai modernybės konstitucijoje įtvirtintoms opozicijoms tarp gamtos ir kultūros, objekto ir subjekto, ir pan. Kai dirbome prie projekto „Buvimo formų tyrimas“ (An Inquiry...

Christophe Leclercq

Link hibridiškumo… ir toliau!: II dalis

I-osios dalies tęsinys. 4. Dalinimasis veiksnumais ir atsakomybėmis Straipsnio „Eksperimentinė muzika“ (1957), kurį galima paskaityti Procedūros C („Dalinimasis atsakomybėmis: atsisveikinimas su didingumu“) dokumentinėje stotyje, pabaigoje Johnas Cage’as aptaria mūsų...

Robin Lynch ir Kathleen Ditzig

Ofšorinis meno pasaulis: išgalvoti laisvojo uosto pasakojimai

Pastaruoju metu meno pasaulio diskurse nemažai diskutuojama apie „Freeport“ zonas – lengvatinio apmokestinimo logistikos centrą ir reprezentacinį simbolį, atspindintį kapitalistines paskatas, kurios atskiria meną nuo jo socialinės funkcijos. Vienas iš šios diskusijos pavyzdžių...

Franziska Sophie Wildförster

Apie naująjį skaitmeninį abjektą

Skaitmeninio abjekto kategorija mūsų šiuolaikinio technologiškai medijuoto gyvenimo patirtyje pasireiškia tada, kai perskyra tarp matomo ir nematomo, materialaus ir nematerialaus, juntamo ir nejuntamo (pagal Jacquesą Ranciere’ą) yra pertvarkoma atsižvelgiant į troškimus ir siekius,...

Jurij Dobriakov

Euforiškos distopijos. Julijono Urbono parodos „Alternatyvių realybių prototipai“ KKKC ir „Airtime“ XXI Milano dizaino trienalėje

Lietuvoje vis dar yra tragiškai mažai kritinio technomeno (žodis „tragiškai“ nevalingai nuskamba galvoje tada, kai pagalvoji, kokią didelę mūsų gyvenimo dalį (už)valdo technologijos, kokia aktuali ši tema tarptautiniame mene). Dauguma šiuolaikinį technopasaulį apmąstančių...

Skaidra Trilupaitytė

Vizionieriškasis mais quand meme ir nauji Vilniaus rūmai

Šiandienos urbanistikoje nuolat girdime pasakojant apie modernų „naujojo tūkstantmečio“ miestą ar „žengimą į Europą“. Pasitelkiant šiuos naratyvus siekiama gerinti investicinį klimatą, perkonstruoti šalies ar miesto įvaizdį, pritraukti turistų arba aukštos...