Analizė

Christophe Leclercq

Link hibridiškumo… ir toliau!*: I dalis

Savo knygoje „Mes niekada nebuvome modernūs“  Bruno Latouras pabrėžia hibridų paplitimą ir priešpriešina tai modernybės konstitucijoje įtvirtintoms opozicijoms tarp gamtos ir kultūros, objekto ir subjekto, ir pan. Kai dirbome prie projekto „Buvimo formų tyrimas“ (An Inquiry...

Christophe Leclercq

Link hibridiškumo… ir toliau!: II dalis

I-osios dalies tęsinys. 4. Dalinimasis veiksnumais ir atsakomybėmis Straipsnio „Eksperimentinė muzika“ (1957), kurį galima paskaityti Procedūros C („Dalinimasis atsakomybėmis: atsisveikinimas su didingumu“) dokumentinėje stotyje, pabaigoje Johnas Cage’as aptaria mūsų...

Robin Lynch ir Kathleen Ditzig

Ofšorinis meno pasaulis: išgalvoti laisvojo uosto pasakojimai

Pastaruoju metu meno pasaulio diskurse nemažai diskutuojama apie „Freeport“ zonas – lengvatinio apmokestinimo logistikos centrą ir reprezentacinį simbolį, atspindintį kapitalistines paskatas, kurios atskiria meną nuo jo socialinės funkcijos. Vienas iš šios diskusijos pavyzdžių...

Franziska Sophie Wildförster

Apie naująjį skaitmeninį abjektą

Skaitmeninio abjekto kategorija mūsų šiuolaikinio technologiškai medijuoto gyvenimo patirtyje pasireiškia tada, kai perskyra tarp matomo ir nematomo, materialaus ir nematerialaus, juntamo ir nejuntamo (pagal Jacquesą Ranciere’ą) yra pertvarkoma atsižvelgiant į troškimus ir siekius,...

Jurij Dobriakov

Euforiškos distopijos. Julijono Urbono parodos „Alternatyvių realybių prototipai“ KKKC ir „Airtime“ XXI Milano dizaino trienalėje

Lietuvoje vis dar yra tragiškai mažai kritinio technomeno (žodis „tragiškai“ nevalingai nuskamba galvoje tada, kai pagalvoji, kokią didelę mūsų gyvenimo dalį (už)valdo technologijos, kokia aktuali ši tema tarptautiniame mene). Dauguma šiuolaikinį technopasaulį apmąstančių...

Skaidra Trilupaitytė

Vizionieriškasis mais quand meme ir nauji Vilniaus rūmai

Šiandienos urbanistikoje nuolat girdime pasakojant apie modernų „naujojo tūkstantmečio“ miestą ar „žengimą į Europą“. Pasitelkiant šiuos naratyvus siekiama gerinti investicinį klimatą, perkonstruoti šalies ar miesto įvaizdį, pritraukti turistų arba aukštos...

Tadas Šarūnas

Naujamiesčio pamatų duobės ir Sodų gatvės naujakuriai: kas ir ką pasakoja apie Vilniaus gentrifikaciją

Kovo 16 dieną, spalvingais pasakojimais apie įvairaus plauko neformalią ekonomiką apipintoje Sodų gatvėje, atsidarė Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjungos galerija „Sodų 4“. Keliomis savaitėmis anksčiau, šalimais esančiame name, į savo naujai sutvarkytas studijas...

Kathleen Ditzig

Kelios mintys apie kūrybinį miestą Pietryčių Azijoje

  Esu kūrybinių industrijų politikos produktas. Mano karjera, išsilavinimas, dabartinis darbas ir net ši galimybė rašyti būtų nepasiekiama, jei, atsakydamas į 1985 metų recesiją, Singapūras nebūtų mėginęs diversifikuoti savo ekonomikos ir susitelkti į Singapūro, kaip...

Vita Gelūnienė ir Ed Carroll

Viešumo praktikos ir kolektyvinio veikimo procesai Žemuosiuose Šančiuose

Įvadas Tarybiniais laikais viešoji erdvė buvo erdvė, kurioje demonstratyviai reiškėsi privilegijuotos mažumos priespauda ir engiamųjų paklusnumas. Paradoksalu, tačiau kolektyviškumas viešose erdvėse demonstravo ne susitelkimą veikti kartu, o bejėgiškumą, išreiškiamą...

Jogintė Bučinskaitė

Augantys grybai, mąžtantys mes

Grybų vaisiakūnio amžius, išskyrus kai kuriuos kempininius grybus, yra labai trumpas (nuo kelių valandų iki keliolikos dienų). Žmonės įsitikinę, kad grybai auga labai greitai. Iš dalies tai tiesa, tačiau grybu jie vadina tik antžeminę grybo dalį – vaisiakūnį. Visa kita –...