Tapyba nafta iš praeities Mažeikiuose. Andrėjos Maiburovaitės paroda „Išteklis“

Iki gegužės 18 d. Mažeikių muziejuje (V. Burbos g. 9, Mažeikiai) veikia Andrėjos Maiburovaitės paroda „Išteklis“.

Trumpam sugrįžkime į jaunosios tapytojos vaikystę. Naftos pramonės miestas Mažeikiai. Čia visur pirmyn atgal važiuoja nuo savęs pavargusios naftos cisternos. Dar maža mergaitė įsikibusi į senelių sodybos tvorą, ji lydi akimis artėjančius ir tolstančius vagonus. Pirmosios vaikystės romantizmo nuotaikos, kur dunksi bėgiai ir nafta juda į nepertraukiamą perdirbimo procesą.

Kas formuoja mūsų sąmonę ir kaip mes atrandame tinkamiausią medžiagą savo kūrybai? Nestingstanti žemės gelmių medžiaga ir energetinis resursas – nafta. Kodėl nepabandžius ja tapyti, sustingdyti ją ir sustabdyti prabėgusį laiką? Kas dieną artėjantys ir tolstantys vagonai garantuoja pastovumą, todėl belieką sustabdyti klampų per laiką tekantį naftos tirštumą ir užfiksuoti drobėje ar popieriuje. Sustabdyti atmintį ir susigrąžinti užtikrintą vaikystės ramybę.

Juodoji naftos cisterna – visada norėjau prie tavęs prisiliesti

Stebėjau tavo pasikartojantį maršrutą

Vibruojančių bėgių garsai kviesdavo tave pasitikti ir palydėti

Tu mane lankei kasdien po keletą kartų, o susitikimai pranokdavo bet kokią mano veiklą

Laikei mane įtraukus į trumpo apsilankymo malonumą

Nors kas kartą trokšdavau pabūti su tavim ilgiau

Praėjus daugeliui metų, vis dar jaučiu komfortą galvodama apie tave

Girdžiu tavo sunkų judėjimą ir jaučiu raminančią nostalgiją vaikystei…

Andrėja Maiburovaitė atrado būdą sustingdyti naftą, kuri savo kilme yra nedžiūnanti klampi medžiaga. Jos tapybos darbuose susijungia besiliejantys vaizdiniai ir vaikystės prisiminimai. Atsiminimai ateina į dabartį ir pasireiškia kažkur jau matytomis formomis. Kintantis naftos plastiškumas tapo daugialype represuota filosofija. Sustingti, deformuotis, pažindintis ir vėl tapti iš naujo nesuprantamu. Tapytoja parodos kontekste nepabijo savęs sutapatinti su nafta ir pasivadinti žemės ištekliu, nes kilo būtent iš Mažeikių.

Idėja tapyti nafta kilo iš išgyventų praeities patirčių. Naftos žaliava panaudojama, kaip nostalgišką jaukumą perteikianti kūrybos materija. Menininkė kartu su klampia nafta į drobę įkrauna naują kontekstą: kelia neįprastos tapybos plastiškumo klausimus ir permąsto kritinį (dažo) aspektą. Taip darbuose užduodamas naujas tempas besikeičiantiems atsiminimų vaizdiniams.

Nafta, kaip netradicinė tapybos priemonė žavi spalvos spektru, tekstūromis ir daugiasluoksniškumu: nuo aukso iki rudų ir žalsvų atspalvių. Ši medžiaga reikalauja įsiklausyti ir kelia nenuspėjamą kiekvieno naujo kūrinio atsiradimo sakralumą. Ji ir romantiška, ir gebanti slėgti, o jos saldūs vaizdiniai nuolat kinta skęsdami laiko klampume.

Žiūrovas nebegali pamiršti ką sužinojo šiandien – tapybos dėmenų turinys iškrito už reikšmės ribos. Dabar svarbus vienintelis dalykas, kad čia tiesiog tapoma nafta.

Andrėja Maiburovaitė (g. 2000 metais) – jaunosios kartos tapytoja. 2023 metais Vilniaus dailės akademijoje baigė tapybos bakalauro ir šiuo metu tęsia magistrantūros studijas. Nuo 2020 metų dalyvauja grupinėse parodose. Šį pavasarį ji surengė pirmąją personalinę parodą „Klampa”. Darbai eksponuojami Mažeikių muziejuje, antroje personalinėje parodoje „Išteklis”.

Teksto autorius Lori Pyrstas.

Parodos dizaineris Normantas Matonis.
Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

Muziejaus darbo laikas: II-V 10-18, VI 10-17.