Tik nenusigąskite – Artnews.lt neužvers savo skaitmeninių akių. Priešingai – jos ims mirksėti dar tankiau, o gal net pakeis spalvą. Po daugiau nei trylikos metų nuotykio kuriant šį reiškinį, kurį dabar žinome Artnews.lt vardu, palieku redaktorės poziciją, užleisdama vietą naujoms vizijoms, naujiems nuotykiams. Kai 2008 metais tuo metu pradedantis kolekcininkas ir verslininkas Boris Symulevič pakvietė prisidėti prie jo inicijuoto puslapio, negalėjau įsivaizduoti, jog neįpareigojantis ir žaismingas tinklaraštis apie meną virs ne tik vieninteliu specializuotu skaitmeniniu žurnalu apie Lietuvos šiuolaikinį meną, tačiau išsiaugins ir dar kelias galūnes, kurių dalis prigijo ir suformavo raumenis, o kitos turėjo gyvybingą, tačiau trumpą galiojimo laiką. Tad šis kiek asmeniškas atsisveikinimo teminis numeris panardys po trylikos metų archyvą, vėl į ekrano šviesą ištrauks tekstus ar garsus, kurie, galbūt ir nebūdami kertiniais, nusako kelis esminius žurnalo bruožus.
Artnews.lt pirmiausia – Lietuvos šiuolaikinio meno istorijos metraštis, o daugybė prie jo prisidėjusių žmonių – kruopštūs metraštininkai, akylai fiksuojantys kintantį meno pulsą. Šiame metraštyje – įsikūrusios, įsiveržusios, išdygusios naujos nepriklausomos meno erdvės ir jų augimo bei nykties istorijos; pirmuosius kūrybinius žingsnius žengiantys menininkais ir jų tolesnės veiklos trajektorijos; stambiųjų institucijų žemėlapiai ir čia pat vykstantis viešųjų erdvių nykimas, transformacijos; paminklų nuėmimai, statymai ir užginčijimai; #metoo sprogimas ir už didžiųjų miestų ribų šiurenantys meno veiksmai. Nejauku prisipažinti, tačiau šis metraštis, kaip ir visos greta jo išdygusios veiklos galūnės, gimė iš itin asmeniškų paskatų. Iš trūkumo. Vienokio ar kitokio, kurį žūtbūt norėjosi užpildyti, nelaukiant, kol jis bus užpildytas už tave, galbūt ne taip ir ne tuo, ko norėtųsi. Artnews.lt užpildė nišinio (ir sakau tai su pasididžiavimu) šiuolaikinio meno žurnalo vakuumą Lietuvoje, o skaitmeninė jo prigimtis leido atliepti tekstus lydinčios vaizdinės medžiagos poreikį. Per visus tuos metus mačiau du modelinius skaitytojus – savo mamą, kuri neturi galimybės lankytis parodose sostinėje ar kituose didžiausiuose miestuose, bei užsienyje gyvenančią skaitytoją, kuriai smalsu, kas vyksta Lietuvos šiuolaikinio meno scenoje, kokie veikėjai, erdvės ir problemos joje dūzgia. Tad įprastas apžvalgas, refleksijas ir recenzijas aktyviai pildėme pirmaisiais šalyje meno fotoreportažais, pokalbiais su jauniausios kartos menininkais bei kuratoriais. Taip du modeliniai skaitytojai galėjo pilnai, nors ir virtualiai, stebėti ir dalyvauti šiuolaikinio meno procesuose.
Įsisiūbavę išbandėme ir daugiau formatų – menininkų, kuratorių ar rašytojų sukurtus asmeniškus garsinius ar vaizdinius pasakojimus, kurie skambėjo Artcast skiltyje, o anoniminis Kriticheski sabotaž duetas nekukliai, bet nepiktai pašiepdavo įvairius vietinio meno scenos ypatumus. Svarbus Artnews.lt istorijoje puslapis – pokalbių ir renginių ciklas Trys peilio pjūviai (angl. Three Uses of the Knife) – taip pat išsirito iš savanaudiško tikslo – auginti naują meno kritik(i)ų būrį, kuris buvo gyvybiškai svarbus žurnalui augti ir kalbėti jaunosios kartos balsu. Taip užvirė penkerius metus trukusi serija susitikimų, paskaitų ir performansų, išsiplėtusių nuo meno kritikų auditorijos į platesnę meno bei kultūros kūrėjų publiką. Ciklo metu pagaliau buvo įvardinta tai, kas lietuvių meno kritikoje jau senokai sėkmingai gyvavo, – meno rašymas. Meno rašymo pavyzdžių Artnews.lt – apstu. Galbūt todėl, jog Maria Fusco pristatytas meno rašymo fenomenas įkvėpė jaunosios kartos rašytojus, o viena jų – Danutė Gambickaitė – vėliau parengė specialią knygą, keliais (subjektyviais ir kuratoriniais) potėpiais nusakančią meno rašymo idėją bei jos apraiškas Lietuvos kritikoje. Šią knygą publikavo Artbooks.lt – dar viena plyšio vietoje išaugusi galūnė, kuri iki šiol mitriai čiupinėja, čiumpa ir siunčia naujausius lietuviškus meno ir kultūros leidinius po visą šalį ir už jos ribų. O kartais išleidžia ir vieną kitą knygą, kaip antai Gintaro Zinkevičiaus Kareivio dienoraštį (2011) ar Ugniaus Gelgudos Kriminalinius peizažus (2011), o taip pat eilę fotografijos zinų. Taip darbas Artnews.lt vis veržėsi už žurnalo redaktorės ribų į vis naujas veiklas, vis naujus čiuptuvėlius. Šiandien knygyno veiklą koordinuoja ir knygas jums siunčia Monika Valatkaitė.
Echo Gone Wrong – galūnė, išdygusi mėginant nutiesti verbalinį ir vaizdinį tiltą tarp Baltijos šalių meno scenų ir galimai jomis besidominčių veikėjų, nekalbančių baltų ar estų kalbomis. Per dešimt metų žurnalas išgyveno įvairias mutacijas, tačiau jo misija liko nepakitusi – privilioti tarptautinę meno bendruomenę domėtis nedidelėmis, bet gyvybingomis ir viena kitą palaikančiomis meno scenomis. Tačiau net ir čiuopiant bei fiksuojant meno pasaulį keliomis galūnėmis, neartikuliuotos tuštumos jausmas neapleido. Arba, cituojant menininko Artūro Railos kūrinio pavadinimą, sekiojo nuojauta, jog „Kažko vis trūksta, kažko vis negana“. O trūko konteksto – politinio, socialinio, istorinio, kuriame gimsta ir auga šiuolaikinio meno kūriniai, šiuolaikinė kultūra apskritai. Taip prieš šešerius metus Artnews.lt puslapyje lizdą susisuko teminių numerių žurnalas. Iki šiandien savo ir kitų balsais glaustai, bet su užsidegimu diskutavome apie bendruomenes, viešąsias erdves, moterų vaidmenį mene, queer kultūrą, antropoceną, gentrifikaciją, atominę ekonomiką ar net gravitacinę estetiką. Pastaruosius penkerius metus už Echo Gone Wrong redakcinio stalo sėdi Vitalija Jasaitė.
Šis numeris – nedidelis fragmentas visos mozaikos, kurią lipdžiau drauge su vis augusiu būriu nepaprastų žmonių, kuriems išvardinti prireiktų atskiro teminio numerio, ir kuriems esu be galo dėkinga. Tekstai, nugulę į atsisveikinimo numerį, primena apie erdves, kurių jau nebėra, leidžia pasimėgauti (o gal stebėtis) meno rašymo subtilybėmis; pokalbiai su kūrėjais primena, kokius grafičius išbraižė kiekvieno menininko ar institucijos darbai, o Artcast ar Kriticheski sabotaž įrašai primins apie laiką, kuomet internetas dar atrodė kupinas optimizmo ir anonimiškumo, o dalijimasis asmenine muzikos kolekcija ar komentaru buvo priimamas su atlaidžiu smalsumu. Šiandien jau visi žinome, jog internete esame nemokamai savo duomenis dalijantys ir taip nematomą darbą dirbantys skaitmeniniai darbininkai. Tačiau pastarieji metai atnešė ir augantį sąmoningumą, jautrumą socialinėms, istorinėms temoms bei teisingumui, stiprėjantį politinį aktyvumą ir įsitraukimą į viešus diskursus ir sprendimus. Daugiau jokio status quo, ir puiku! Teminiais numeriais ir kitais darbais bandėme nors menka dalimi prisidėti prie istoriškai nusistovėjusių, tačiau nebūtinai teisingų normų tirpdymo. Menas tam – geriausia terpė.
Negalėtų būti puikesnės akimirkos pristatyti jums, mieli skaitytojai, naująją Artnews.lt redaktorę, kuri atvers naują šio jau skaitmeniškai sunkoko metraščio puslapį. Susipažinkite – Vaida Stepanovaitė, kuratorė, rašytoja, tyrėja, katalizavusi ne vieną meno iniciatyvą Kaune, sostinėje, kituose miestuose ar šalyse. Neabejoju, Vaida pakvies jus į nenuobodžius šiuolaikinio meno patyrimo, supratimo ir apmąstymo nuotykius. Sudie, Artnews.lt! Labas, Artnews.lt!
Iliustracijoje: Jurgio Paškevičiaus nuotrauka iš pasivaikščiojimo po jaunųjų tapytojų studijas 2008 metais.
