Rūtės Merk paroda „Pažadai“ Nacionalinėje dailės galerijoje

Iki spalio 6 d. Nacionalinėje dailės galerijoje (Konstitucijos pr. 22, Vilnius) veikia Rūtės Merk paroda „Pažadai“.

Kaip naujosios technologijos keičia kūnus, jų reprezentaciją ir pačią kūniškumo sampratą? Kokios yra senosios tapybos medijos galios atspindėti mūsų laikų troškimus ir technologijų pažadus? Pasitelkdama klasikinius žanrus – portretą ir natiurmortą, aliejinės tapybos priemonėmis Rūtė Merk fiksuoja šiuolaikybės archetipus, materialaus ir virtualaus, natūralaus ir dirbtinio, konkretaus ir abstraktaus ribų slinktis šiuolaikiniame pasaulyje.  

Nors Merk portretai flirtuoja su tapybos istorija, vis dėlto jie neabejotinai liudija ne mantijos, o sportinių kelnių ir business casual kostiumo klosčių laikus. Tai šiandieninę popkultūrą, madą ir specifinius tūkstantinukų (angl. milenials) kartos įpročius reprezentuojantys tipažai, radęsi iš menininkės atminties nuotrupų, įspūdžių ir tikslingos skaitmeninės kultūros archeologijos. Iš pirmo žvilgsnio vientisi, šie portretai sudėlioti iš gausybės skirtingų kūnų fragmentų, nugulusių menininkės kaupiamame skaitmeninių vaizdų archyve. Ariyos veidas pasiskolintas iš populiaraus serialo „Sostų karai“ veikėjos tokiu pat vardu, o likęs kūnas – anoniminis; Jomantė sulipdyta iš skirtingų vaizdo šaltinių, bandant įsivaizduoti tipinę sėkmingos meno galerijos darbuotoją, galiausiai pavadinant paveikslą geriausios mokyklos laikų draugės vardu; o Yssa – laisvai interpretuotas Berlyne gyvenančios baltarusių didžėjės portretas. Šioms abstrakčiuose fonuose pakibusioms figūroms būdingas besvoriškumas – pati menininkė tai įvardija siekiu „įkūnyti išsikūnijimą“, jos sufleruoja apie nuolat medijuojamos tikrovės akivaizdoje perbraižomas subjekto ribas.  

Prieš kelis šimtus metų natiurmortų tapytojai medžioklės laimikių, prisirpusių vaisių ir nuskintų gėlių kompozicijomis siekė perteikti mirtingumo, gamtos cikliškumo idėjas ir vidurinės klasės klestėjimo ženklus. Merk natiurmortuose aptinkame vartojimo produktus, tapusius estetizuoto šiuolaikinio gyvenimo būdo ir ekonominės gerovės atributais. Išdidintas, veik abstrakcija virtęs latės motyvas čia pretenduoja tapti globalių ekonominių tinklų ir nervingos produktyvumo kultūros alegorija. Menininkės paveiksluose bliūkšta natūralaus ir sintetinio skirtis. Gamtoje neegzistuojančios mėlynos orchidėjos, tobulai atrodantys identiški dirbtinai išvesti vaisiai žymi inžinerines intervencijas į intymiausius gamtos lygmenis. 

Parodoje eksponuojami du analogiškos kompozicijos vienos pirmųjų virtualių filmų aktorių Aki Ross portretai demonstruoja menininkės braižo pokytį. Paveiksle „Spirits Within“ (2018), kitaip nei ekspresyvių, gestiškų potėpių kūrinyje „Greta“ (2015), koloritas, vizualiniai efektai, figūros modeliavimas ir komponavimas veikiau primena skaitmeninio vaizdo redagavimo programomis generuotus ir ekranams skirtus vaizdus, aptinkamus vaizdo žaidimuose ir 3D manipuliacijose. Tirpstančios, miglotos, nesufokusuotos, keistai nejaukios Merk paveikslų fonų abstrakcijos taip pat skirtos tarsi ne žmogaus, o mašinos akiai. Paroda kviečia mąstyti ne tik apie tai, ką, bet ir kaip matome ekranų saulių šviesoje. 

Rūtė Merk (g. 1991) yra lietuvių tapytoja, gyvenanti Berlyne. Baigė tapybos studijas Vilniaus dailės ir Miuncheno vaizduojamųjų menų akademijose. 2023 m. tapo DAAD prizo laureate, yra pelniusi „JCDecaux“ Jaunojo menininko konkurso Žiūrovų prizą. Menininkės kūriniai rodyti personalinėse ir grupinėse parodose Niujorke, Šanchajuje, Berlyne, Miunchene, Kyjive, Vilniuje ir kitur. Jos darbų yra privačiose ir institucinėse kolekcijose: MO muziejuje Vilniuje, „M Woods“ ir „X Museum“ Pekine, „ICA Miami“ Majamyje, Moderniojo ir šiuolaikinio meno muziejuje Ženevoje, Sifango meno muziejuje Nandzinge.

Fotografijos: Andrej Vasilenko