Pirmoji Fluxus bienalė Italijoje prasidės Jurgio Mačiūno paroda

2010 m. sausio 25 d., Pirmadienis
Straipsnio autorius: artnews.lt
Maciunas_fluxpost_faces

Pirmoji Italijoje Fluxus meno bienalė prasidės lietuvių menininko Jurgio Mačiūno paroda. Parodos atidarymas vyks š.m. sausio 26 d. Romos menų centre „AuditoriumArte”. Projekto sumanytojo fondo „Musica per Roma” tikslas – Fluxus judėjimo pagrindu tęsti eksperimentinio meno kūrybą, suvienijant viso pasaulio unikalų mąstymą bei eksperimentinę meno viziją turinčius menininkus. Bienalėje reguliariai vyks įvairūs eksperimentinio meno renginiai.

Lietuvos menininkui skirtoje parodoje eksponuojamas 1976 m. sukurtas “Flux Ping Pong” eksponatas – centrinė bienalės ašis, išryškinant žaidimą kaip neatsiejamą komunikacijos būdą mene ir gyvenime. Parodoje taip pat bus pristatyti menininko grafikos dizaino darbai, jo atliktos meno istorijos kritikos studijos. Didelis dėmesys bus skiriamas J.Mačiūno kolektyviniams Fluxus judėjimo darbams, pabrėžiant jo gebėjimą harmoningai kurti su kitais Fluxus grupės bendraminčiais iš Jungtinių Amerikos Valstijų, Europos bei Tolimųjų Rytų, jungiant įvairių menininkų patyrimus bendrai kūrybai.
J.Mačiūno – Fluxus įkūrėjo darbai, idėjos ir konkreti veikla paskatino konceptualiojo meno atsiradimą – meną kaip žmogaus tyrinėjimą, kaip mąstymą apie jį supantį pasaulį. Įsigalėjo meninės išraiškos priemonės, paremtos „naujuoju juslingumu“ (new sensibility), jautrumu banaliai, kasdienei aplinkai. Suklestėjo naujos meno rūšys: „hepeningai“, „environmentai“, „junk“, kūno menas, instaliacijos, kurias vienija intermedija bruožas. Šiam menininkui neabejotinai  pavyko prisidėti prie to, kad XX a. pabaigos Vakarų menas iš esmės pakeistų savo raiškos bei vertybių orientaciją.

Parodos kuratoriaus, žymaus menotyrininko, meno kritiko Achille Bonito Oliva tikslas – parodyti ne tik iškilius J.Mačiūno meno darbus, bet ir išryškinti kitas svarbias menininko veiklos sritis, kaip Fluxus judėjimo organizavimą, Fluxus leidinių stilistikos sukūrimą, naujų socialinių meno struktūrų kūrimą Soho rajone. Būtent J. Mačiūnas apsigyvenęs bei paskatinęs kitus menininkus įsikurti Soho rajone nulėmė šio unikalaus pramoninio rajono išlikimą. Šiandien jame įsikūrusios garsiausios pasaulio galerijos, o pats rajonas kaip paveldo objektas išsaugojo savo autentišką išvaizdą ir struktūrą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *