Petro Aleksandravičiaus (1906-1997) ir Adomo Raudžio-Samogito piešinių paroda VDA „Titanike”

Balandžio 4 d. Vilniaus dailės akademijos parodų salėse „Titanikas” atidaryta dviejų Lietuvos skulptorių – Petro Aleksandravičiaus (1906-1997) ir Adomo Raudžio-Samogito (g. 1936 m. balandžio 26 d.) piešinių paroda, skirta P. Aleksandravičiaus 110-osioms gimimo metinėms ir A. Raudžio-Samogito aštuoniasdešimties metų jubiliejui.

Parodos „Meistras ir mokinys” koncepcijos autorius yra pats Paryžiuje gyvenantis ir ten aktyviai kuriantis A.Raudys-Samogitas, pavadinimu išreiškęs pagarbą vienam iš savo Mokytojų, ilgamečiui Akademijos profesoriui, piešimo dėstytojui Petrui Aleksandravičiui. Šio dailininko formavimuisi svarbūs ir kiti žinomi skulptoriai – Rapolas Jakimavičius (1893-1961), pas kurį mokytasi studijuojant tuometiniame Vilniaus dailės institute (dabar – Akademija) 1955-1958 metais; taip pat žymus litvakų kilmės prancūzų skulptorius Žakas Lipšicas (Jacques Lipchitz, 1891-1973), kurio asistentu Samogitas Italijoje dirbo nuo 1969 metų iki 1973-ųjų. Visgi menininkas teigia: „Aš niekur daugiau tokio lygio dėstytojų, kaip Vilniaus dailės institute, nesutikau! Niekur!“. Paryžiuje gyvenantis, iki šiol aktyviai kuriantis žemaičių skulptorius pasižymi abstrakčiomis, jėgą ir energiją išreiškiančiomis kamerinių formatų skulptūromis. P. Aleksandravičius plačiajai visuomenei yra labiausiai žinomas kaip paminklų rašytojai Žemaitei (1970 m., Vilnius), rašytojui Antanui Vienuoliui (1982 m., Anykščiai), kalbininkui Jonui Jablonskiui (1992 m., Marijampolė) autorius, taip pat skulptūrinių portretų, figūrinių reljefų autorius, atstovaujantis klasikinio apibendrinimo įtakotai skulptūrai.

Parodoje pristatomi dar niekur neeksponuoti įvairaus laikotarpio abiejų menininkų piešiniai (ankstyviausi P.Aleksandravičiaus kūriniai datuojami 1938-1939 metais) iš asmeninių ir šeimos archyvų, taip pat jų inspiruotos kamerinės skulptūros, jų eskizai, rodantys, kas yra bendro tarp meistro ir mokinio, ką jie yra davę vienas kitam. P. Aleksandravičiaus parodos dalyje dominuoja piešiniai moters, kūno temomis – laisvi, eskiziški, tuo pačiu akcentuojantys esminius dalykus. A. Raudys-Samogitas žiūrovams šį kartą prisistato Lietuvos laisvės kovoms (nuo 1918-ųjų iki 1991 metų) piešinių serija ir ciklu Bazelio portretai, bei ankstyvaisiais bataliniais, siurrealistiniais piešiniais, gipsinėmis skulptūromis.

Atskirą parodos segmentą sudaro 1996 metais sukurtas Vytauto Damaševičiaus ir Juozo Matonio filmas apie Petrą Aleksandravičių (iš ciklo „Menininkų portretai”), Augio Kepežinsko kūrybinės grupės filmuota medžiaga apie Adomą Raudį – Samogitą.

Paroda veiks balandžio 23 d.