Parodos „Amžinai jauna! Lenkijos dailė XIX a. pab.–XX a. pr.“ uždarymo programa

Sausio 30–31 d., šeštadienį ir sekmadienį Vilniaus paveikslų galerija (Didžioji g. 4) visus nespėjusius kviečia apsilankyti baigiamoje rodyti parodoje „Amžinai jauna! Lenkijos dailė XIX a. pab.–XX a. pr.“ iš Krokuvos nacionalinio muziejaus. Parodoje pristatomi O. Boznańskos, J. Fałato, A. Gierymskio, J. Mehofferio, F. Ruszczyco, J. Stanisławskio, W. Weisso ir daugelio kitų žymių „Jaunosios Lenkijos“ laikotarpio meną atstovaujančių dailininkų kūriniai. Rodoma per 150 tapybos, grafikos, skulptūros kūrinių bei  taikomojo meno pavyzdžių.

Galerijos bilietas kainuos tik 20 euro centų.

Šeštadienį ir sekmadienį 13 ir 15 val. vyks nemokamos ekskursijos. Smalsiausiems lankytojams tai  ne tik paskutinė galimybė apžiūrėti parodą, bet ir namo grįžti su prizais – parodos katalogais.

 Apie parodą

„Pristatoma paroda yra kilnojamoji 2012 m. Krokuvos nacionalinio muziejaus surengtos parodos daug sakančiu pavadinimu „Amžinai jauna! Lenkijos dailė XIX a. pab.–XX a. pr.“ dalis. Paroda skirta „Jaunosios Lenkijos“ laikotarpio menui – susidomėjimas juo neslopsta ligi šiol“, – pasakoja parodos kuratorė Krystyna Kulig-Janarek. – To meno lopšys ir veikliausias branduolys tuomet buvo Krokuva, suaktyvėjusios intelektinės ir meninės veiklos centras. Būtent čia gimė naujasis menas, kurio orientyrais tapo XIX ir XX a. sandūros filosofinis-kultūrinis vertybių perkainojimas, meninio lavinimo reforma, naujų savarankiškų kūrėjų draugijų atsiradimas; menas, kuriam buvo būdinga ne tik pirmtakų pasiekimų pervertinimas, atvirumas naujoms įtakoms, bet ir platus meninės veiklos bei požiūrių spektras.“

Amžių sandūroje Krokuvoje dinamiškai plėtėsi Nacionalinis muziejus, nuo pačios pradžios kaupęs amžininkų vaizduojamąjį meną ir dar tuomet įsigijęs vieną gausiausių ir įdomiausių „Jaunosios Lenkijos“ kūrinių kolekcijų, todėl beveik visi parodoje rodomi eksponatai yra iš to turtingo rinkinio. Parodoje pristatomi Olgos Boznańskos, Juliano Fałato, Aleksandro Gierymskio, Konrado Krzyżanowskio, Jaceko Malczewskio, Józefo Mehofferio, Władysławo Podkowińskio, Ferdynando Ruszczyco, Jano Stanisławskio, Włodzimierzo Tetmajerio, Wojciecho Weisso, Witoldo Wojtkiewicziaus ir Leono Wyczółkowskio paveikslai, eksponuojamos skulptūros, kurias sukūrė Ksawery Dunikowskis, Konstanty Laszczka ir Wacławas Szymanowskis, supažindinama su lenkų graviūros meistrų bei dailininkų grafikų – Konstanty Brandelio, Karolio Fryczo, Mehofferio, Józefo Pankiewicziaus, Władysławo Skoczylaso, Stanisławskio, Weisso, Wojtkiewicziaus bei Wyczółkowskio ir kt. – kūriniais, rodomi rinktiniai taikomojo meno pavyzdžiai.

Visos parodos Vilniuje salės, kaip ir Krokuvos ekspozicijoje, yra skirtos konkrečioms temoms – itin svarbioms „Jaunosios Lenkijos“ mene. Ekspozicija prasideda Krokuvos miestovaizdžių salėje, kurioje vyrauja kupini grožio ir susimąstymo persmelkti svarbiausių – ne vien krokuviečiams – vietų vaizdai. Kita erdvė skirta patiems menininkams ir jų modeliams, eksponuojami portretai ir autoportretai. Parodoje taip pat atspindėta ir kita „Jaunosios Lenkijos“ menui svarbi tema – peizažas, kartais įkvėptas impresionizmo pasiekimų, rečiau grynai realistinis, o dažniausiai paženklintas simbolizmo arba ekspresijos, nusakantis menininko „sielos būseną“ ir įtaigiai paveikiantis žiūrovą. Dar vienoje parodos erdvėje išryškinta folkloro tematika, „Jaunosios Lenkijos“ meną išskirianti tuometinės Europos kūrybos fone. Susidomėjimas liaudimi ir jos kultūra tuomet buvo susijęs su kaimo kaip tos aplinkos, kuri nelaisvės metais geriausiai išsaugojo tautinės tapatybės elementus, neoromantiniu suvokimu. Paskutinioji salė skirta taikomojo meno srities kūriniams: spaudiniams, audiniams, keramikos ir metalo dirbiniams. Tarp eksponatų yra darbų, kuriuos įkvėpė ir europietiškoji secesija, japonizmas, ir lenkų liaudiški motyvai. Parodą papildo „Jaunosios Lenkijos“ plakatų faksimilės. Būtent Krokuvoje besibaigiant XIX a. radosi lenkų meninis plakatas, reklamavęs meninio gyvenimo įvykius.