Paroda „Jurgio Mikševičiaus pasauliai“ Vytauto Kasiulio dailės muziejuje

Iki kovo 28 d. LNDM Vytauto Kasiulio dailės muziejuje (A. Goštauto g. 1, Vilnius) veikia paroda „Jurgio Mikševičiaus pasauliai“.

Tai pirmas tokios didelės apimties Australijoje kūrusio lietuvių menininko Jurgio Mikševičiaus (1923–2014) kūrybos pristatymas Lietuvoje. Šimtųjų dailininko gimimo metinių  proga Australijoje plačiai nuskambėjo jo kūrybinis fenomenas, surengta nemažai asmeninių parodų Luroje, Manlyje, Baterste. Siekdamas supažindinti Lietuvos meno visuomenę su šio unikalaus Australijos lietuvių menininko kūrybiniu palikimu, Lietuvos nacionalinis dailės muziejus pristato dailininko dukrų Carolynos Leigh ir Helenos Miksevicius suformuotą reprezentatyvią ir vertingą Lietuvai padovanotą kolekciją – 77 tapybos ir grafikos darbus bei dalį jo asmeninio archyvo. Ekspoziciją papildo 3 kūriniai iš Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus rinkinių.

Jurgis Mikševičius gimė 1923 m. kovo 8 d. Šiauliuose, inžinieriaus Medardo ir gydytojos Elenos šeimoje. 1940 m. baigė berniukų „Aušros“ gimnaziją Kaune. 1944 m. šeimai pasitraukus iš Lietuvos, mokėsi Berlyne, nuo 1946 m. studijavo architektūrą Darmštato technikos universitete. Lankė prof. Pauliaus Thesingo studiją Darmštato kūrybinėse meno dirbtuvėse, kuriose buvo ugdoma pagal Bauhauzo mokyklos principus. Mokėsi spalvų teorijos, abstrakcijos pagrindų, dizaino. Studijų metai Vokietijoje subrandino J. Mikševičių kaip menininką, suformavo estetinių vertybių sistemą, išlavino meninį skonį.

1948 m. dailininkas emigravo į Australiją. Pradžioje pagal dvejų metų valstybinių darbų kontraktą gyveno ir dirbo migrantų stovykloje Baterste (Naujasis Pietų Velsas), dekoravo sales. 1949 m. persikėlė į Kanberą, turėjo atidirbti statybose. Tais pačiais metais jis pirmasis iš lietuvių tapo Kanberos dailininkų draugijos nariu, aktyviai dalyvavo parodinėje veikloje. 1953 m. dailininkas persikėlė į Sidnėjų, kur reiškėsi Šiuolaikinio meno draugijos  veikloje, rengė dailės parodas. Buvo vienas iš pabaltijiečių menininkų grupuotės „Šešios kryptys“ (Six Directions) steigėjų (1956). Rengė bendras parodas su lietuvių menininkais Algirdu Šimkūnu, Henriku Šalkausku ir kitais. Nuo 1961 m. dirbo dailės pedagogu Birongo, Beverli Hilso ir Askvito mergaičių mokyklose. Dar studijų metais ir vėliau, rengdamasis pedagoginei veiklai, J. Mikševičius domėjosi religiniais ir filosofiniais hinduizmo tekstais, Indijos menu. Ne sykį keliavo po Indiją (1978, 1982, 1987 m.), praktikavo budizmą. Apie 1978 m. J. Mikševičius pasitraukė iš viešojo meninio gyvenimo, tačiau kūrybos neapleido, tapė iki paskutinių gyvenimo dienų.

Dailininko kūrybinis palikimas – peizažai, portretai, natiurmortai, abstrakčios kompozicjos, piešiniai. Paveiksluose išreikšta intensyvi emocinė būsena, giminiška vokiečių ekspresionistų Ernsto Ludwigo Kirchnerio, Karlo Schmidto-Rottluffo, Erico Heckelio kūrybai. Naujos spalvinės harmonijos paieškos, moderni raiška suartina jį su Pauliaus Klee abstraktais ir avangardistiniais eksperimentais, meditacinės nuotaikos – su indiška misticizmo praktika. Daugialypėje menininko kūryboje susipina skaudžios europinės karo patirtys, meilė Australijos kraštovaizdžiui, šiltas ir jautrus santykis su žmogumi, sakralumo matmuo.

Dailininkas mirė savo namuose Bensvilyje 2014 m. liepos 23 d. Jo pelenai išbarstyti namų apylinkėse.

J. Mikševičiaus kūrinių savo rinkiniuose turi Australijos nacionalinė galerija Kanberoje, Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Batersto regioninė galerija, Manlio meno galerija ir muziejus, dailininko šeima, privatūs kolekcininkai.

Fotografijos: Gintarė Grigėnaitė