MO ir Britų taryba baigia projektą tautinių bendrijų mokyklose: mokinių atšiaurumą pakeitė drąsa kalbėti

Šešerius metus trukusi MO muziejaus ir Britų tarybos Lietuvoje partnerystė bei projektas „Vizualinio mąstymo strategija mokyklose“, įtraukęs 662 mokytojus bei 1427 vaikus, baigėsi reikšmingais pokyčiais. Taikant kultūrinės edukacijos metodus, klasėse atšiaurumą ir abejingumą keitė pasitikėjimas – įžvalgomis dalintis ir bendradarbiauti ryžosi tiek sunkiai lietuvių kalbą valdantys vaikai, tiek kompanijos iš galinių suolų. Pasak MO muziejaus edukatorių, tokios veiklos – viena esminių priemonių mažinant atskirtį, stiprinant vaikų kūrybiškumą, kritinį mąstymą ir padedant pervargusiems, motyvacijos stokojantiems mokytojams.

Mokinius skatino kalbėti be baimės suklysti

Britų tarybos Lietuvoje vadovė Ona Marija Vyšniauskė teigia, kad šešerius metus trukęs bendradarbiavimas leido kultūrinio ugdymo metodus pasitelkti stiprinant kritinį ir kūrybinį mąstymą, komunikavimo kompetenciją, o svarbiausia – lietuvių kalbos įgūdžius tarp mokinių, kurių daugumai ši kalba nėra pirmoji.

„Visagine, Klaipėdoje ir Vilniaus rajone, kur į mokyklas projektas atvyko per pastaruosius trejus metus, įsitikinome nuoseklaus darbo bei kultūrinio ugdymo integravimo į formalųjį švietimą poveikiu. Atviroje ir skatinančioje aplinkoje dirbdami moksleiviai turėjo galimybę drąsiai reflektuoti, reikšti mintis, klausytis bei išgirsti vieni kitus. Tokios patirtys padeda kurti pasitikinčią, smalsią ir bendradarbiauti gebančią ateities kartą – vien per šį laiką jau matome rezultatus projekto aplankytose mokyklose“, – sako O. M. Vyšniauskė.

Šiemet žiemą ir pavasarį Rudaminos Ferdinando Ruščico, Lavoriškių Stepono Batoro ir Pagirių gimnazijų mokytojai ir moksleiviai projekte dalyvavo kartu su MO edukatoriais, mokėsi muziejaus edukacinėse veiklose plačiai naudojamo Vizualinio mąstymo strategijos metodo bei kūrė integruotas lietuvių literatūros pamokas. Ankstesniais metais prie projekto buvo prisijungusios Visagino bei Klaipėdos mokyklos.

Vizualinio mąstymo strategijos metodo projekto metu mokėsi ne tik šiose mokyklose dirbantys pedagogai, bet ir jų kolegos iš visos Lietuvos. Šimtas mokytojų, 40 valandų tobulinę kvalifikaciją, sėmėsi praktinės metodo naudojimo patirties visuose dėstomuose dalykuose – nuo lietuvių kalbos ir literatūros iki fizikos, istorijos ar matematikos.

Atskirtis už didmiesčių burbulo – didžiulė

Nuo pat MO muziejaus ir Britų tarybos Lietuvoje bendradarbiavimo pradžios prieš šešerius metus į projektą įsitraukusi MO muziejaus edukatorė Sandra Zubielaitė sako tuomet nesitikėjusi, kad atskirtis, su kuria susiduriama mokyklose už didžiųjų miestų ribų, pasirodys tokia didžiulė.

„Situacija įvairiose Lietuvos vietose – labai skirtinga ir paliudijanti, kad Vilniaus burbulas – ypač mažas. Dėl to, nors ne visada buvo lengva, džiaugiuosi, kad šis projektas įtraukė įvairesnes auditorijas, tautinių mažumų moksleivius. Teko dirbti išties sudėtingose grupėse, su vaikais, stokojančiais motyvacijos, atsiribojusiais dėl kalbos barjero, kai kuriose klasėse teko liudyti tiek patyčias, tiek fizinį smurtą“, – patirtimis dalinasi S. Zubielaitė.

Anot jos, nors darbas tokiomis sąlygomis – sudėtingas, didžiausiu apdovanojimu tampa su vaikais užmegztas ryšys, kuris visų pirma jiems suteikia galimybę jaustis priimtiems.

„Tokiose „nevaldomose“ klasėse mokosi vaikai, kuriems reikia skirti dar daugiau meilės, jėgų, energijos. Jie dažniausiai viso to nepatiria – su sudėtingomis klasėmis dirbantys mokytojai yra pavargę ir patiria desperaciją, bandydami suvaldyti vaikus šaukia ar net naudoja fizinę jėgą. Esminį pokytį pamatome, kai mokiniams pavyksta bent trumpam pasijusti išklausytiems, šiek tiek kitokiems, nei reikalauja atšiauri kasdienybės klasėje aplinka. Tai – procesas, kuris užtrunka, todėl tokio pobūdžio projektai turėtų vykti ne mėnesius, o ištisus metus“, – svarsto edukatorė.

Vaikai suprato galintys dirbti grupėje

S. Zubielaitė sako, kad raktiniu žodžiu kalbant apie projekto poveikį tampa drąsa – nebejausdami baimės sulaukti kritikos dėl klaidų, mokiniai pradeda dalintis savo nuomone ir jausmais, o daugeliui tai tampa pirmosiomis konstruktyviomis bendradarbiavimo patirtimis klasėse.

„Ko gero, visose per šį projektą aplankytose mokyklose vaikai ypač teigiamai įvertino bendradarbiavimą grupėse. Daugybėje mokyklų bendradarbiavimas pamokų metu įprastai nevyksta, vaikai užduotis atlieka išimtinai individualiai, neturėdami galimybės vieni kitų pažinti dirbant ir kuriant. Mes, edukatoriai, savo ruožtu stengėmės kurti tokią atmosferą, kuri leistų suprasti, kaip vertinga tai daryti drauge.

Vienas vaikas refleksijoje po projekto parašė: „Supratau, kad galiu normaliai dirbti grupėje be jokių savo nesąmonių“. Tai reiškia, kad atkrenta įvairūs gynybos mechanizmai, nepasitikėjimas savimi, nebelieka būtinybės kvailioti ir erzinti. Vaikas suprato, jog nereikalinga būti kažkokiu kitokiu, kad galėtum bendradarbiauti su klasiokais, džiaugtis procesu“, – dalinasi MO muziejaus atstovė.

Įsitraukė ir klasės kietuoliai

Šiemet MO ir Britų tarybos projekte pirmą kartą dalyvavęs MO muziejaus edukatorius Leonas Milius šypsosi – pamokose neįprastu Vizualinio mąstymo strategijos metodu pavyko sudominti netgi klasės kietuolius. Nors didelis socialinis spaudimas mokiniams įprastai neleidžia atsipalaiduoti, skirtingų užduočių, kantrybės ir žaidybiškumo derinys nepasitikėjimą ilgainiui pakeičia smalsumu. 

„Vienoje klasėje turėjome rimtus vyrukus iš galiorkos – žinoma, užsiėmusius savo reikalais. Pamažu pavyko juos užkabinti, paklausinėti, ką mato paveiksluose, pagirti už išsakytą nuomonę. Didelei nuostabai, kituose užsiėmimuose didžiausias galiorkos kietuolis pirmas veržėsi dalintis savo mintimis ir įžvalgomis – už jo kasdienės kaukės slėpėsi gabus jaunas žmogus. Tai paskatino prisijungti ir kitus jo kompanijos vaikinus, kurie pradžioje, atrodo, darė viską, kad tik nereikėtų kalbėti“, – prisimena edukatorius.

Edukatorius pastebi, kad formaliajame ugdyme neįprasti metodai – pavyzdžiui, klausimas, ką vaikai mato konkrečiame meno kūrinyje – pradžioje vaikams yra nejaukūs, be to, nesuprantama, kad į klausimą gali nebūti teisingo atsakymo. Be to, tautinių bendrijų mokyklose vaikų saviraiškos lietuvių kalba ribotumą dažnai lemia reikalavimas kalbėti ypač taisyklingai.

„Mūsų siekis buvo jų netaisyti, leisti dėstyti mintis patogiu būdu – įterpiant lenkiškus ar rusiškus žodžius, netobula gramatika. Reflektuoti, analizuoti reiškinius tokiu būdu jiems tapo daug lengviau. Be to, dalyvaujant pedagogų vedamose pamokose teko pastebėti, kad vaikui dalinantis mintimis mokytojai dažniausiai čia pat pataiso neteisingas gramatines formas ar kirčiavimą. Taip mokiniai išmoksta susitelkti ne į kalbėjimo turinį, o jo formą – tai, mano galva, užkerta kelią galimybei drąsiai dėstyti mintis, reikšti nuomonę“, – svarsto L. Milius.

Nors trejus metus trukęs projektas baigiasi, jo rezultatai, pasak MO muziejaus atstovų, rodo milžinišką poreikį panašaus pobūdžio kultūrinio ugdymo intervencijas tęsti toliau ir užtikrinti jų ilgalaikiškumą. Tuo tarpu aktyvus bendradarbiavimas su mokytojais, naujų įrankių suteikimas ir drąsa į švietimą įsileisti naujus metodus gali tapti priemone stiprinant skirtingų moksleivių grupių kūrybiškumą, kritinį mąstymą ir kitas šiuolaikines kompetencijas, būtinas atspariai ateities visuomenei.

Daugiau apie projektą: https://mo.lt/edukaciniai-projektai/vms-mokyklose-ii/