Menininko Lukas Svirplys: performansas „Patys kalti“ atskleidžia žmogaus teisių problemas Lietuvoje

Ankstų kovo rytą, apsingusiomis Vilniaus gatvėmis atbulomis žengė menininkas Lukas Svirplys, vilkėdamas stilizuotą kalinio uniformą. Šis performansas „Patys kalti“, tapo stipria vizualine metafora apie žmogaus teisių problemas Lietuvoje ir visuomenės požiūrį į pažeidžiamas grupes.

Judėjimas prieš srovę – ne tik fiziškai, bet ir socialiai

Luko kelionė prasidėjo prie Seimo rūmų, iš kur jis atbulomis keliavo link Vilniaus rajono apylinkės teismo rūmų – į savo paskutinį teismo posėdį. Apie penkių kilometrų kelias atbulomis per snieguotą miestą buvo ne tik fizinis, bet ir simbolinis iššūkis – menininkas tarsi atspindėjo žmones, kurie yra įkalinti dėl žmogaus teisių problemų Lietuvoje.

Performanso idėja gimė iš asmeninių išgyvenimų dėl neapykantos kalbos, diskriminacijos, homofobijos ir aplinkos stebėjimų. „Tos pačios lyties šeimos neturi jokių būdų savo santykiams įteisinti, todėl lieka neapsaugotos įvairiose gyvenimo situacijose ir susiduria su diskriminacija. LGBTQ+ asmenys neretai susiduria ir su neapykantos nusikaltimais, tačiau dėl stigmos, baimės ar nepasitikėjimo nesikreipia į teisėsaugos institucijas ir nepraneša apie savo patirtis. Manau, jog vis dar neratifikuotos Stambulo konvencija užkerta kelią visapusiškai kovoti su smurtu prieš moteris, smurtu artimoje aplinkoje. Nors medikamentinis abortas įteisintas, mano žiniomis, prieiga prie jo išlieka dar vis sudėtinga, o suformuotos aplinkos socialinės normos gali irgi įkalinti. Labai svarbu vaikus nuo mažens ugdyti lytiškumą, atsparumą lyčių stereotipams, įvairiapusiam smurtui, jo prevencijai. Noriu tikėti, kad ši situacija gerėja Lietuvos mokyklose, pats mokydamasis tokios informacijos negavau“, sako menininkas.

Tokiu būdu jis nusprendė įkūnyti situaciją, kai visuomenė pasirenka kaltinti pažeidžiamus, o ne keisti neteisingą sistemą. „Kartais atrodo, kad kai kuriems žmonėms lengviau pasakyti „patys kalti“, nei pripažinti sistemines problemas, kurios įkalina žmones tiek tiesiogine, tiek perkeltine prasme“, – sako performanso autorius.

Patirtys kelyje: nuo smalsumo iki atstūmimo

Iš pradžių performansą fiksavo videografai Marija Samalavičiūtė ir Airidas Urbanavičius, todėl Lukas jautėsi saugiai – tarsi jo veiksmai būtų pateisinami stebėtojų akivaizdoje. Tačiau likęs vienas, jis patyrė daugybę minčių, įvertino, kokią didelę svarbą mūsų gyvenimui turi mūsų artima aplinka bei pati visuomenė. Kada mes jaučiamės saugūs? Kada esame reikalingi? Reakcijos nudžiugino, vieni praeiviai mojavo ar domėjosi, pypsino, fotografavo, kiti demonstratyviai ignoravo.

Kelyje Lukas ne kartą susidūrė su praktiniais iššūkiais – sniegas, ledas, žema temperatūra, pasiklydimai, netikėti maršruto pokyčiai dėl pasibaigusių pėsčiųjų takų. Tai tik dar labiau sustiprino performanso idėją: dažnai žmogaus kelias tampa sudėtingesnis ne dėl jo asmeninių pasirinkimų, o dėl visuomenės jam primetamų apribojimų.

Menininko vizija: mada kaip socialinės kritikos įrankis

Lukas Svirplys jau ne vienerius metus savo kūryboje tyrinėja mados ir visuomenės santykį. Jo darbai dažnai balansuoja tarp tradicinės mados ir performatyvios meninės išraiškos, nagrinėjančios tapatybės, laisvės bei žmogaus teisių temas.

Šiuo performansu menininkas siekė parodyti, kad mada gali būti ne tik estetika, bet ir politinis įrankis. Kalinio uniforma čia tapo simboliu – ji reprezentuoja visuomenės primestus suvaržymus, stereotipus ir išankstinius nusistatymus. Šis įvaizdis iš naujos jo mados kolekcijos „Patys kalti“, kuri kelia klausimus, ar LGBTQ+ asmuo gyvenantis Lietuvoje yra kalinys?

„Kai kurie dalykai turi būti pasakyti garsiai. Jei niekas nekalba – liekame atskirti, įkalinti visuomenės normose ir baimėse. Leidimas pažeisti visuomenes dalis, nepripažinti, neapsaugoti, jas diskriminuoti, ar kitaip neigiamai veikti – sukuria galimybę viešėti neapykantai ir galimybei pažeisti vis daugiau visuomenės. Tada turbūt kyla metaforiniai klausimai – ar mūsų demokratija nešlubuoja? Todėl eisiu toliau, net jei kartais teks eiti atbulomis“, – teigia menininkas.

Luko Svirplio tekstas