Lyginant su tikrovės erdve, virtualybėje – socioepisteminės struktūros, kuriančios tokių sąvokų, kaip „savastis“ ar „kūnas“ prasmę, yra sudaromos ir funkcionuoja pagal kitokius principus. [1] Nežinau geresnio konteksto kalbėti apie terpes ir jose klajojančias mintis, nei recenzija medijų meno festivaliui. Atvirai kalbant, iššūkiu tampa būtent medijų (rašto, šiuolaikinio meno kalbos, skaitmeninio ir asmeninio laiko) valios klausimas. Šios […]