Marijos Žiemytės, Devos Bartninkaitės ir Sinaimos Kontautės paroda „Zoetropas II” VDA galerijoje „Akademija“

Iki vasario 7 d. VDA galerijoje „Akademija“ (Pilies g. 44, Vilnius) veikia Marijos Žiemytės, Devos Bartninkaitės ir Sinaimos Kontautės paroda „Zoetropas II”.

Po kasdien šokiruojančiomis pasaulio naujienomis slypi pasakojimas apie amžiną kaitą. Zoetropas – dar Antikos laikais minėtas pirmasis judančios medijos mechanizmas, VDA galerijoje „Akademija“ antrą kartą sujungia trijų jaunų menininkių kūrybą, suteikdamas fizinį kūną mintims apie kasdienybę persmelkusią nerimastingą nežinią, nuolatinę kaitą tarp seno ir naujo, bei sakralumą. Šiandienos pasaulinių įvykių kontekste ypač aštriai jaučiama nesibaigianti pereinamoji būsena. Deva Bartninkaitė, Sinaima Kontautė ir Marija Žiemytė atspindi šiuos abstrakčius patyrimus nuausdamos juos į paveikslus, videomeno kūrinius, objektų instaliacijas, kreipiančias žiūrovo žvilgsnį į atsinaujinimo ir amžinybės apmąstymus.

Deva Bartninkaitė pristato paveikslus, nuaustus iš VHS kasečių juostų. Kūrinių pavadinimai užsimena apie juostų turinį, tačiau tamsių plastiko kilpų mirgėjimas tampa nauja žiūrovui prieinama kalba. Menininkė apmąsto informacijos pakeičiamumą ir nestabilumą, svarsto apie jos laikinumą sparčiai besivystančiame pasaulyje.

Sinaima Kontautė, pasitelkdama gyvūnų kaulų instaliacijas, kuria pasakojimus apie gyvenimą ir pereinamuosius jo etapus. S. Kontautei svarbios kūno organikos ir dirbtinių medžiagų sukuriama priešprieša. Menininkė derina organines medžiagas ir urbanistines liekanas. Iš nebejudančių kūnų fragmentų, kurdama naujas istorijas, ji įtraukia žiūrovus į apmąstymus apie laikiną kūno ir sielos santykį su fiziniu pasauliu, bei savo vaidmenį šiame begaliniame tarpinių būsenų cikle.

Marija Žiemytė savo kūriniais, įkvėptais bičių statomų korių ir bičių vaidmens lietuvių tradicijose, suteikia parodos visumai „gyvenimo rato“ sampratą. Erdvėje, pripildytoje bičių dūzgimo, menininkė pristato savo korio iš tekstilės, vaško ir dažų kūrimo dokumentaciją. Tai–„šventyklos tvėrimo“ procesas. Taip Marija Žiemytė įvardija jausmą, lydintį ją kuriant šį darbų ciklą.

Pasenusios medijos, nenaudojamos medžiagos ar sielos paliktas kūnas menininkų dėka įgauna naują prasmę ir pasakoja istoriją apie nesibaigiančią kaitą – vienintelį nekintantį reiškinį visatoje. Šių trijų menininkių darbai papildo vienas kitą, sukurdami egzistencinių minčių audinį, kurio gijos įpina žiūrovo mintis ir kviečia tęsti amžiną gyvenimo rato pasakojimą.

Parodos kuratorė: Rūta Matulevičiūtė

Fotografijos: Karina Dvožeckytė