LXXI Vilniaus aukcionas siurprizų nepateikė, bet parodė meno svarbą

Praėjusį penktadienį, kovo 25 d., Samuelio Bako muziejuje įvykęs LXXI Vilniaus aukcionas nepateikė siurprizų, bet parodė: menas net ir sudėtingu laikotarpiu yra svarbus žmonėms, jame galime rasti paguodą ir nusiraminimą. Kaip rodo aukciono rezultatai, dalyviai įvertino gana ramią, tačiau įvairią aukciono vertybių kolekciją: ir nors kūrinius rinkosi gana atsargiai, netrūko azarto ir pasivaržymų dėl perspektyvių investicijų į meną.

„Šiuo sudėtingu laikotarpiu, kaip ir prieš dvejus metus prasidėjus pandemijai, buvo sunku prognozuoti, kaip meno rinka reaguos į tai, kas vyksta pasaulyje. Dėl šios priežasties neturėjome jokių lūkesčių, tačiau meno rinkos dalyviai pademonstravo tikėjimą tuo, kad visos negandos praeis, o menas ir dabar, ir vėliau mums visiems teiks paguodą, nusiraminimą, viltį ir džiaugsmą. Išties esame stiprūs kartu ir tas jausmas mus visus veda į priekį“ – teigia Vilniaus aukciono vadovė dr. Simona Skaisgirytė-Makselienė.

Iš viso aukcione parduota beveik 40 proc. kolekcijos lotų, tačiau jų kainos kilo lėčiau – vidutiniškai apie 14 proc. Didžiausio dėmesio šįkart susilaukė viena įdomiausių rubrikų „In focus“, kurioje pristatyta dadaistiška Naujoji komunikacijos mokykla. Įsigyti bene visi šios rubrikos lotai, kurie nebus išblaškyti – jie tapo vienos kolekcijos dalimi. Dėmesio netrūko  rubrikos „Išeivijos dailė“ kūriniams, iš kurių bene pusė rado naujus namus. Aukciono dalyviai taip pat tradiciškai įvertino rubriką „Lietuvos dailė“, kurioje įsigyta daugiau nei 40 proc. pasiūlytų lotų. Iš jų – ir trys brangiausiai parduoti LXXI Vilniaus aukciono kūriniai: tai – Jono Čeponio (1926–2003) „Aukštaitijos peizažas“ (1977), Leopoldo Surgailio (1928–2016) „Užgavėnių vaidinimai“ (1982) ir Stasio Eidrigevičiaus „Geltonas švarkas“ (1998).

Tiesa, aktyviausios kovos vyko ne dėl pačių brangiausių, bet tikrai įsimintinų tapybos darbų, kurių kainos kilo 1,5 ir net iki 2 kartų: tai – Broniaus Uoginto (1946–2013) „Vilniaus senamiestis“ (1979), Sigito Staniūno „Tarp šešėlio – vakaro gėlė“ (2003) ir Vytauto Igno (1924–2009) „Gyvybės medis“ (XX a. 7–8 deš.).

Be jau minėtų lotų, LXXI Vilniaus aukciono dalyviai atkreipė dėmesį ir į kitas rinkinio vertybes – Kazio Šimonio (1887–1978), Leono Katino (1907–1984), Algio Skačkausko (1955–2009), Stasio Jusionio, Leonardo Tuleikio (1939–2014), Vyganto Paukštės, Viktoro Petravičiaus (1906–1989), Pranciškaus Smuglevičiaus (1745–1807) ir kitų gerai žinomų autorių darbus.

Kitas Vilniaus aukcionas vyks šių metų birželio 10 d. Samuelio Bako muziejuje. Jo meno vertybių rinkinys bus formuojamas iki gegužės 2 dienos.

FAKTAI IR SKAIČIAI

5 200 – tiek eurų kainavo brangiausiai aukcione parduotas kūrinys – dailininko Jono Čeponio „Aukštaitijos peizažas“

80 – tiek eurų kainavo pigiausias LXXI Vilniaus aukciono lotas – brolių Jono ir Adolfo Mekų keturių knygų rinkinys  (1946–1961)

880 – tiek eurų vidutiniškai išleido vienas LXXI Vilniaus aukciono vertybes įsigijęs dalyvis

14 – tiek procentų vidutiniškai kilo vieno LXXI Vilniaus aukcione parduoto loto pradinė kaina

66 – tiek lotų parduota iš viso LXXI Vilniaus aukciono rinkinio