„Lėtosios peržiūros“: Márta'os Mészáros ir Margarethe'os von Trottos filmai

Lapkričio 16 d., trečiadienį, 18 val., ŠMC kino salėje penktasis ciklo „Lėtosios peržiūros“ dialogas. Márta’os Mészáros ir Margarethe’os von Trottos filmus pristato kinotyrininkė Natalija Arlauskaitė.

Mártos Mészáros ir Margarethe’os von Trottos filmų temos visuomet lieka ištikimos realiam kontekstui, juose dažnai pasakojami tikri istoriniai įvykiai per autobiografines ar biografines linijas. Šiame dialoge atkreipsime dėmesį, kaip vaidybinis kinas konstruojamas pasitelkiant dokumentinius kadrus, kokį svorį ir funkciją įgauna kronikos? Koks santykis sukuriamas tarp vaidybinio ir dokumentinio kino?

Dienoraštis mano tėvams (Napló apámnak, anyámnak, rež. Márta Mészáros, 1990 m.)

Trečiosios „Dienoraščių“ dalies centre – Rusijos invazija į Vengriją 1956 m. Šiame filme Márta Mészáros preciziškai jungia archyvinę medžiagą su inscenizacijomis, taip dar kartą kvestionuodama istorinės reprezentacijos vaidmenį vaidybiniame kine. Atviri filmo dokumentiniai kadrai ir stilistika užaštrina konfliktą tarp individualios ir kolektyvinės atminties. Juli atsiduria politinių įvykių sūkuryje, kuris rezonuoja su jos traumine vaikystės patirtimi.

Pažadas (Das Versprechen, rež. Margarethe von Trotta1995 m.)

Rytų Berlynas 1961-aisiais. Konradas, Sofija ir trys jų draugai planuoja pa- bėgimą į Vakarų Berlyną. Mieste išdygusi siena greitai padalina visuomenę į du blokus. Deja, Konradas nespėja pabėgti ir mylimieji lieka skirtingose sienos pusėse. Jaunuoliai susitinka 1968 m. Prahoje, tačiau sovietų tankai įsiveržia numalšinti Prahos pavasario – įsimintini dokumentiniai kadrai įkontekstina dviejų jaunų žmonių likimus. Ši vokiečių politinė drama sub- tiliai jungia dokumentinius kadrus bei stilizuotą vaidybinio kino kalbą ir tampa vienu atviriausių liudijimų apie kasdienį gyvenimą, kuriame Berlyno siena diktuoja kasdienybės sąlygas.

Abu filmai rodomi iš 35mm juostos.

Daugiau informacijos apie projektą: www.menoavilys.org

Bilieto kaina (į du filmus): 3,48 Eur