„Klaipėdos galerijoje“ – Tomos Šlimaitės multimedinio grafikos projekto paroda „Amžina kaita“ Klaipėdoje

2021 m. balandžio 21 d., Trečiadienis
Straipsnio autorius: artnews.lt

Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus „Klaipėdos galerija“ (Bažnyčių g. 6) nuo š. m. balandžio 23 d. (penktadienio) 17 val. pristato Tomos Šlimaitės multimedinio grafikos projekto parodą „Amžina kaita“.

Parodoje „Amžina kaita“ eksponuojami du grafikos ciklai – „Juodai baltas pajūris“, „Nežemiški vaikai pajūryje“ ir vaizdo etiudas „Jūratė ir Kastytis“, sukurti 2020–2021 m. laikotarpiu. Šiuos kūrinius jungia Baltijos jūros tematika, kurioje paliečiamas gamtos, meilės ir gyvybės aspektas. Norint atskleisti Baltijos jūros įvairovę remiamasi skirtingomis meninės išraiškos priemonėmis ir formomis – grafika, medija, instaliacija.

Grafikos kūriniai nagrinėjami gamtos ir gyvybės aspektu. Marinistiniai peizažai, pajūrio motyvai (smėlis, kriauklės, kankorėžiai, kopų augmenija) atlikti giliaspaudės grafikos technikomis: sausa adata, ofortu, akvatinta. Pasirenkama grafikos technika, kuriai būdingas tiražavimo momentas. Būtent jis suteikia galimybę sukurti monotonišką, melancholišką pajūrio atmosferą. Nuolatinis jūros vaizdų pasikartojimas veikia raminančiai ir kartu liudija laipsnišką kaitą, kuri, nors ir nežymi, nerevoliucinga, bet reikalinga ir prasminga. Į pajūrio erdvę įsilieja ir gyvasties – vaikai, kurie autorės kūryboje dominuoja jau pastaruosius penkerius metus, šį sykį atlikti grafikos technikomis. Nežemišką pajūrio atmosferą perteikia meninės išraiškos priemonės – autorine technika dažytas popierius, laisvai erdvėje pasklidę vaikų ir pajūrio objektai, kurie sąveikaudami tarpusavyje, sukuria maištaujančią, chaotišką ir kartu melancholišką nuotaiką.

Parodoje įsilieja ir medija – sukuriamas vaizdinis etiudas pagal žinomą Lietuvos legendą „Jūratė ir Kastytis“, kuri analizuojama meilės ir gamtos aspektu. Šiuo vaizdo etiudu siekiama pabrėžti lietuviškumą, autentiškumą, kuris laikui bėgant blanksta. Vaizdo etiude įtraukiami legendos „Jūratė ir Kastytis“ meilės simboliai, Baltijos pajūrio gamtos vaizdai, Mažosios Lietuvos dainų ištraukos, gamtos, vokaliniai ir smuiko garsai. Vaizdo etiude dominuoja melancholiška nuotaika kaip priešprieša šių dienų aktualijai – greitam, nerimastingam lėkimui (įtraukiamos kompozitoriaus Jono Jurkūno kūrinio solo smuikui „Sentimentalūs ir monotoniški etiudai“ ištraukos). Vaizdiniame etiude naudojamos skulptorės Nijolės Gaigalaitės skulptūros „Jūratė ir Kastytis“ fotografijos, kurios pateikiamos skirtingomis laiko trukmėmis ir trajektorijos formomis. Ši skulptūra buvo pastatyta 1961 m. Palangoje ir tapo tarsi to miesto ir meilės simboliu.

Toma Šlimaitė (g. 1985) 2010 m. Vilniaus dailės akademijoje baigė grafikos magistrantūros studijas. 2007 m. pagal Europos studijų mainų programą „Erasmus“ studijavo „Accademia Di Belle Arti Di Urbino“ Italijoje, vėliau stažavosi Helnaes Hojskole meno studijoje Danijoje. Parodose dalyvauja nuo 2006 metų. Menininkė surengė nemažai personalinių parodų („Nežemiški vaikai“ KKKC Parodų rūmai/ VGMC, Ketvirtadienio peržiūra Vartų galerija), jos darbai buvo eksponuoti tarptautinėse parodose Italijoje („Arte dell‘ Incisione“, diplomas), Prancūzijoje (Šiuolaikinė Europos grafikos trienalė, diplomas), Vokietijoje, Lenkijoje, Danijoje, Armėnijoje (15-asis alternatyvaus meno festivalis), Japonijoje (2-oji TKO tarptautinė mažosios grafikos paroda), tarptautiniuose meniniuose parodose ir projektuose Lietuvoje (tarpdisciplininė paroda „Ledkalnis)“, (tarptautinis formos meno festivalis „Faktas-Forma“). Nuo 2018 m. – Lietuvos dailininkų sąjungos narė, suteiktas meno kūrėjos statusas.

Rėmėjai:

Klaipėdos miesto savivaldybė

Lietuvos kultūros taryba

Paroda vyks iki gegužės 15 d.

Iliustracijoje: Toma Šlimaitė „Vėjo nugairinti nr. 1“, 2020, sausoji adata, 50 x 60 cm

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *