Kaido Ole ir Jono Gasiūno paroda „Družba“ galerijoje „Meno parkas“

Gruodžio 19 d. (trečiadienį) 18 val., galerijoje „Meno parkas” (Rotušės a. 27, Kaunas) vyks Kaido Oles (EST) ir Jono Gasiūno (LT) parodos „Družba” atidarymas. Atidarymą planuoja aplankyti Estijos Respublikos ambasadorė Lietuvoje jos ekcselencija ponia Jana Vanaveski.

 O varguose ir kitose gyvenimo nesėkmėse draugai yra vienintelė užuovėja. Draugystė apsaugoja jaunus nuo klaidų, seniems patarnauja ir padeda, kai jėgos nusilpsta, o vyrus pačiame amžiaus stiprume ji paskatina kilniems darbams – „dviese drauge eidami“ sugeba ir geriau pažinti ir veikti. (Aristotelis, „Nikomacho etika“ 8.1.1155a11-16)

Jonas Gasiūnas & Kaido Ole DRUŽBA

Mokslininkai teigia, kad norint iš tiesų susidraugauti, pavadinti kažką tikru draugu, prireikia mažiausiai 200 valandų praleistų kartu. O kaip, jei kartu būta 50 metų? Kaip, jei net ne savo noru? Pusė amžiaus okupacijos – matyti kitą priespaudoje, mėginti kartu išlikti stipriems, išsaugoti savo tapatybę. Sunkumai suartina, todėl šiandien, būdami atskirai, esame labai arti. Ir tai džiugina – šiemet norisi švęsti mūsų laisvę, liudyti augimą ir ateitį.

Apie tai ir pristatoma dviejų tapytojų esto Kaido Oles ir lietuvio Jono Gasiūno paroda. Autoriai skirtingai mato ir kuria, bet vienas kitą puikiai papildo. Ypatingas ryšys užsimezgęs prieš daugelį metų vis suveda šį duetą į bendras parodas.

Kaido Ole:

Vadinti draugystę koncepcija būtų klaidinga. Ji ne koncepcija, net ne idėja. Tai pats natūraliausias jausmas ir ryšys tarp žmonių. Per dažnai profesionalus menas vedinas pačių kilniausių norų viską verčia konceptu ar net tyrimu, bet galų gale viskas tampa kažkaip netikra ir lėkšta. Taigi, mano mintis buvo parodos ašimi palikti draugystę, visa kita tik smulkmenos. Jonas, svarstydamas apie temą juokaudamas prisiminė penkiasdešimtaisiais Sibire naudotą pjūklą Družbą, ir man patiko tas jo juokas. Man tai primena, kad jis ten gimė. Viskas turi prasmę arba priežastį.

Tikiu ta ypatinga chemija tarp žmonių, kad tikrai geri ryšiai gali būti grįsti tik tuo. Jei šis magiškas „kažkas“ egzistuoja, visa kita vystosi savaime. Ir atvirkščiai. Kai pirmą kart pamačiau Joną, man užtruko tik keletą sekundžių suprasti, kad man patinka kalbėti su šiuo žmogumi ir iki šiol niekada nebuvo priežasčių pakeisti savo nuomonę.

Spėju, kad didžioji dalis šiuolaikinio meno prasideda beieškant tobulumo. Žmonės tiesiog mėgina apibrėžti problemą ir ją spręsti. Bendriau pasakius – menas prasideda nuo sumaišties ir artina link supratimo ir tvarkos.

Mūsų su Jonu bendradarbiavimas bus šiek tiek kitoks. Jis prasideda tobulame taške ir juda link betvarkės. Tobulybė yra mūsų draugystė ir tai puiki pradžia bet kam. Nieko blogo negali nutikti, kai žmonės iš tiesų pasitiki vienas kitu ir abu tobulai sutampa kaip žmogiškos būtybės. Kai jam paminėjau parodą, jis paklausė, kas bus kuratorius – aš atsakiau – nebus, tiesiog sunešim darbus. Jono veidas stengėsi išlikti mandagus, bet negebėjo paslėpti abejonės tokiu naiviu mano požiūriu. Bet pažiūrėkime, kur mus tai nuves. Vis tik, tikiu, kad draugystė yra tie universalūs klijai ne tik tarp žmonių, bet ir tarp jų sukurtų daiktų. Pavadinkime tai tyrimu, kaip šiais laikais viskas vadinama meno pasaulyje.

Parodą partneris ir rėmėjas Estijos ambasada Vilniuje.

Paroda yra projekto „Akcentai. Nedaloma istorija“ dalis. 2018–ųjų metų parodų serija yra skirta paminėti Estijos, Latvijos ir Lietuvos valstybių šimtmečiams.

Projektą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.