Jurgio Tarabildos paroda „Sync“ galerijoje „Meno niša“

Iki gegužės 20 d. galerijoje „Meno niša“ (Basanavičiaus g. 1, Vilnius) veikia Jurgio Tarabildos paroda „Sync“.

Kaip parodos anotacijoje rašo meno kritikė Rosana Lukauskaitė, „riba tarp skaitmeninės ir fizinės realybės vis labiau nyksta, virsta plastiška, nuolat persitvarkančia sąsaja tarp signalo ir suvokimo. Ar galime per ekraną pajusti, kad strymeris karščiuoja? Ar šaltas pikselių tinklas gali perduoti žmogaus baimę karo zonoje? Kodėl tie trys megapikseliai tolumoje atrodo reikšmingesni nei keturi šalia? Mes nuolat ieškome atpažįstamos formos, net atsitiktinėms linijoms suteikiame veidą, net trūkinėjantiems duomenims – sielą.“.

Savo darbuose Jurgis Tarabilda gilinasi į virtualumo ir materialumo santykį, abstrakcijos ir prasmės tarpusavio priklausomybę ir ribas tarp realybės bei skaitmeninės sferų, perkuriančias mūsų žiūrėjimo į vaizdus ir jų supratimo modelius. Parodoje „Sync“ pats kūrybinis procesas tampa sinchronizacijos tarp dviejų skirtingų vaizdo egzistavimo formų aktu.

Pasak paties J. Tarabildos, kūryboje jis dažnai telkiasi rinkimo, kolekcionavimo praktiką: pavyzdžiui, dokumentuoja jam įdomius reiškinius – vienišus debesis – arba renka žmonių paliktus daiktus – lapelius su rašiklių bandymais kanceliarinių prekių parduotuvėse. Šios parodos atveju menininkas kaupia intuityvius piešinius iš asmeninės virtualios erdvės, kuriuos įvardija  kaip prisilietimų pėdsakus ekrane.

„Tai intuityvūs, automatinio piešimo technika paremti ir jutiklinio kilimėlio sukurti gestai, piešiniai virtualioje erdvėje, vėliau tiksliai perkeliami ant drobės naudojant dažus ir dažymo juostas, o dažą dengiant voleliu,“ – apie parodai „Sync“ kurtų tapybos darbų techniką pasakojo autorius.

Parodos „Sync“ architekei Gabrielei Černiavskajai mintis transformuoti galerijos ekspozicijos erdves kilo analizuojant Jurgio kūrinius, tai, kaip jis apie juos kalba ir tai, kas jam įdomu. Remdamasi šiais pokalbiais architektė suformavo kertinių žodžių rinkinį: skaitmeninės atmosferos, „debesis“, sluoksniškumas. Menininko pasakojama informacija, tarsi „auganti“ pati ant savęs, jai priminė nuolat „besikraunantį“ internetinį puslapį.

„[Bendraudama su menininku] prisiminiau žodį „syncing“ (angl. „sinchronizacija“) ir kaip į kokį „Google Drive“ gyvuoju laiku nuolat keliamą informaciją – tokia terpė niekada nėra baigtinė. Parodoje norėjosi „iškąsti“ dalį „Meno nišos“ erdvių taip, kad galvotum, jog jos galėtų pildytis kaip koks dar ne iki galo „užsikrovęs“ interneto puslapis“, – pasakoja G. Černiavskaja.

„Sync“ – penktoji asmeninė Jurgio Tarabildos (g. 1992) paroda. Vilniaus dailės akademijos Skulptūros katedros absolvento kūryba buvo ne sykį pristatyta tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. 2017 m. jis buvo apdovanotas publikos prizu „Jaunojo tapytojo prizas“ konkurse, 2020 m. meno mugės „ArtVilnius“ lankytojai jį išrinko geriausiu menininku. J. Tarabildos darbų yra įsigiję kolekcininkai iš Lietuvos, Latvijos, Vokietijos, JAV, Estijos, Danijos, JAE, Izraelio, Šveicarijos ir Jungtinės Karalystės, taip pat „MO“ muziejus Vilniuje. Menininko kūryba sėkmingai pristatyta šiuolaikinio meno mugėse „VOLTA Basel“ Bazelyje (Šveicarija), „Positions Berlin“ Berlyne, „Enter“ Kopenhagoje, „viennacontemporary“ Vienoje, „Art Antwerp“ Antverpene  ir „ArtVilnius“.

Fotografijos: Laurynas Skeisgiela