Fotoreportažas iš parodos „(De)Tour“ Šiaulių dailės galerijoje

Gegužės 8 d. festivalio ENTER’12 metu Šiaulių dailės galerijoje atidaryta tarptautinė paroda „(De)Tour“. Parodos kuratoriai HAND THAT FEEDS Elaine Tam ir Judith Nezri, kartu su Geiste Marija Kinčinaityte.

Medijų pasaulis, regisi, nuolat laukia, kol mes — visiškai netikėtai ir nenumatytai — aptiksime užslėptas jo galias. Mums, anestezuotiems estetizuotos šiuolaikybės, belieka klajoti po šio pasaulio ženklų tankmes. Tik tokiu būdu atsiveria galimybės meninei intervencijai, kurios sukelta įprastų naratyvų kaita gali perkelti pažįstamus ženklus į naujus kontekstus.

Tačiau ženklai neišvengiamai autonomiški, jų gyvenimai driekiasi toli už mūsų biografijų, o jų istorijos siekia laikus dar iki mūsų atsiradimo. Į dabartį šiuos ženklus menininkai sugrąžina tik nuorodų dėka. Atitinkamai kūrybiniai apropriavimo ir postprodukcijos procesai sukuria naujas prasmes arba panaikina senąsias, o parodos žiūrovai tampa šių prasmių įveiksmintojais. Tokiu būdu subjektyvios skaitytojo interpretacijos įsijungia į kūrinių vartojimą, kuris tuo pačiu yra ir kūrybinis režimas — jo dėka meno kūrinys sukuriamas trečiąkart. Šis interpretavimo veiksmas dėl prasminio ir estetinio neapibrėžtumo gali sukelti frustraciją, tačiau būtent toks meno kūrinių neapčiuopiamumas ir atvirumas suvokimo metu atsirandantiems pokyčiams ir tampa objektu stulbinančiai refleksijai apie mūsų pačių nepastovumą.

Pagreitį įgavusioje kopijų cirkuliacijoje dalyvauja tiek generatyvinė atvirojo kodo kultūra, tiek daugialypiškumas ir skaitmenizacija. Visuminė šių kūrinių prigimtis, leidžianti jiems egzistuoti daugelyje erdvių ir laikmečių vienu metu, žymiai praturtina originalo sampratą ir atveria paralelinius suvokimo aplinkkelius. Meninio objekto vertė jau nebepaklūsta įpročiui garbinti vienetinį originalą. Tokiõs meno objekto infliacijos kontekste vertė formuojama praktikuojant masinį vartojimą ir alternatyvų pritaikymą bei manipuliuojant turiniu, estetika ir forma. Standartu tampa net antrarūšiškumas, jei tik jis atitinka reikiamą kūrybinį kriterijų ir lieka funkcionuoti atitinkamoje schemoje. Nors ši vizualinė bei naratyvinė dinamika ir atliepia šiuolaikines realijas, nuo kurių priklauso pačių meno kūrinių vertybinis statusas, tačiau kūriniuose akcentuojamos jungtys ir pertrūkiai vis tik leidžia atsirasti netikėtiems senų ir naujų prasmių sambūviams.

Visų šių koncepcijų amalgamą bandančioje užčiuopti parodoje (De)Tour darbai pateikiami žaismingomis ir glaudžiomis tarpusavio sąsajomis apjungtose multimedijinėse bei įvietintose instaliacijose. Parodoje pristatomas platus ir dinamiškas kūrinių diapazonas, kurio autoriai yra tiek ambicingus žingsnius bežengiantys jaunieji, tiek jau žinomi menininkai, kuriuos vienija aplinkkelio (détournement) idėja. Tai kvietimas įsitraukti į kūrybišką žaismą tarp medijų, menininkų ir lankytojų. Tai tuo pačiu ir siekis iškelti klausimą apie sąlygas, kuriomis egzistuoja menas šiandien. Jei mes galime leisti sau tokias žaismingas medijų ir meno formų transformacijas, jei esame pajėgūs priimti jas šiuolaikinio meno praktikose, tuomet kaip ir kodėl tai turi skirtis nuo mūsų kasdienių interakcijų su medijomis?

Parodoje dalyvaujantys menininkai:  Johann Arens, Oliver Hickmet, James Howard, Lottie Hughes, Evelina Kerpaitė, Geistė Marija Kinčinaitytė, Alana Lake, Rachel Libeskind, Sasha Litvintseva, Jacob Love, Vladislav Novicki, Sabrina Ratté, Maja Rozbicka, Nicolas Sassoon, Imantas Selenis, Rūta Songailaitė, Sven Steinhauer, Dan Szor, Gedvilė Tamošiūnaitė, Anne de Vries.