Festivalio „Kaunas mene“ parodos Telšiuose

2018 m. gruodžio 1 d., Šeštadienis
Straipsnio autorius: artnews.lt

Ką tik pasibaigęs Kauno erdvėse, festivalis „Kaunas mene“ sklinda toliau. 2018 11 27-12 31 VDA Telšių galerijoje (Kęstučio g. 3, 87121 Telšiai) eksponuojama Lauros Zaveckaitės (JAV/LT) instaliacija „Nykstantys“ – eilė baltų krucifiksų, atlietų nuo senelės Antosės namuose rastos Jėzaus figūrėlės, jau nulipusios nuo savo kryžiaus, nukeliavusios į Niujorką ir atgal grįžusios jau šiais porcelianiais kūnais – kurie visi nuo vieno, bet visi skirtingi. Dalis instaliacijos visiems laikams apsigyveno Labanoro girios medžiuose. Apie šią instaliacijos dalį sukurtas videofilmas, įvykusios kolaboracijos rezultatas, taip pat eksponuojamas Telšiuose – Francisco Janes (PT / LT) ir Lauros Zaveckaitės „Be pavadinimo“. Kviečiame apsilankyti!

Pakilę, lyg procesijoje sklendžiantys balta galerijos erdve Lauros Zaveckaitės miniatiūriniai balto porceliano krucifiksai, kuria konceptualią laiko bei erdvės poeziją.

Atliejų originalas yra Lauros prosenelei priklausiusi relikvija. Aliuminė Kristaus figūrėlė išlikusi medinei daliai sudūlėjus, lyg išsilaisvino nuo kryžiaus ir tvyro ore. Laura, pasitelkusi liejimo procesus, reprodukavo „originalą“, taip Jėzaus kūno atvaizdai tapo originaliu kūriniu.

Sekant linijinę nukryžiuotlųjų procesiją, galima pastebėti, kad kiekviena atlieja šiek skiriasi nuo būsimos ar buvusios, taip kuriasi ritminės formos variacijos, iki kol forma visai „ištęžta”, nors prototipas dar šiek tiek atpažįstamas.Tai yra lyg ir filosofinė parabolė permanentiškumui, tiek ideologinių, religinių dogmų virsmo ir nykimo laike, iliustruota techninkių aplinkybių – gipso formos dėvėjimosi. Liejant yra prarandamas formos preciziškumas, su laiku nyksta gipso formos prototipo detalės, kai kurios figūros skiriasi dar labiau – aplinkybių ar autorės įsikišimo dėka. Mechaniškas produkcijos gaminimo principas pabrėžia išvardijimo, vieneto grupėje svarbą, nekreipiant dėmesio į kiekvienos atliejos individualumą, unikalumą – tai tampa nesvarbu.

Ši minimalistinė forma sukuria erdvę apsvarstyti tikėjimo, netikėjimo, įsitikinimų klausimus. Autorės pasirinkta balto porceliano ant baltos sienos vizija bei linijinė jos kompozicija, netikėtai įsiveržia į meditatyvinį psichologinį lauką, tuo pačiu šiuo vaizdu iliustruoja šiuolaikinę aplinką.

Priartėjama prie gilesnio religinio suvokimo perspektyvos, priešingai miglotai bei šiek tiek šališkai moderniosios krikščionybės sąvokai. Įprastai Kristus reprezentuoja krikščionybės mitologiją ir moralę, o ne neokolonistinės vakarietiškos kultūros tradiciją – sukomercintą religingą tikėjimą ir pamaldumą. Kaip žiūrovas prisitaikys prie kitokio, išvaduoto, plaukiančio, netobulo, masiškai pagaminto Kristaus atvaizdo? Rezultatas – menininkės pristatyti Kristūs performuluoja visą krikščionybės mitologiją, mechanišku gamybos procesu bei vizualia sintaksės logika, būtent čia modernus Kristaus atvaizdas įvardijamas kaip kičo vienetas, kurio gilesnė, dvasingoji prasmė kelia klausimą žiūrovo sąmonėje. Instaliacijos estetika paradoksaliai įkvepia intymiai kontempliacijai, naujai simbolio interpretacijai bei atvirai diskusijai.

Parengta pagal Joshua Poveda tekstą „Lauros Zaveckaitės Kristaus(u) poezija ir logika”

Tarptautinis šiuolaikinio meno festivalis KAUNAS MENE. TAIP ARTI, TAIP TOLI

8-ojo festivalio potemė „Taip arti, taip toli“ – siūlo pagalvoti apie atstumo, laiko realiatyvumą, kaip kintanti perspektyva keičia aktualijų vaizdą, svarbą ir supratimą apie jas. Festivalis vyksta Lietuvos šimtmečio metais, todėl kuratoriai siekė praplėsti kultūrines Lietuvos sienas ir pakviesti į festivalį užsienyje gyvenančius lietuvių autorių, tarp kurių –Laura Zaveckaitė (JAV / LT), Vytenis Jankūnas (JAV/LT), Neringa Naujokaitė (DE/LT).

Toli, kaip svajonė. Ar toli, kaip žemės drebėjimas Lietuvai – kaip mokykloj mokė, gimtinė „nėra seisminėj zonoj“. Toli, kaip laukiama paauglio pilnametystė, kuri vis niekaip neateina. Arti, kaip netikėta senatvė. Arti, kaip bijančiam žaibo dundantis griaustinis. Arti, kaip dvi su puse valandos nuo Londono iki Lietuvos.

Kaimynų susvetimėjimas. Ir tapatinimasis su žmonėmis iš tolimų kraštų, tarkim, pažiūrėjus filmą apie jų tradicijas, kuriame randame tas pačias šeimos vertybes.

Sąvokos toli ir arti individualiai suvokiamos. Atstumo reliatyvumą gali apspręsti vidinis interesas, asmeninės būsenos, nuotaikos. Kartais tai sąmoningas pasirinkimas. Dažniausia ne. Bet atpažinimo akimirka (smulkmenos ar tapačios problemos) svarus suvokimo veiksnys, o bendrumo POJŪTIS artina.

www.menoparkas.lt

Nuotraukos iš parodos atidarymo čia…

Pagrindiniai festivalio rėmėjai:

Lietuvos kultūros ministerija ir Lietuvos kultūros taryba

Kauno miesto savivaldybė

Lietuvos dailininkų sąjunga

Renginio partneris:

Vilniaus dailės akademijos Telšių dailės fakultetas

Paroda yra tarptautinio šiuolaikinio meno festivalio „Kaunas mene” dalis.

Organizatorius: galerija „Meno parkas” (Kaunas / Diuseldorfas)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *