Dariaus Pocevičiaus paskaita „Nepagražintas senasis Vilnius: mitologija ir istoriniai faktai“

Lietuvos nacionalinis muziejus tęsia ketvirtadienio kultūros istorijos vakarų ciklą. Lapkričio 10 d. 17 val. muziejaus salėje (Arsenalo g. 3) vyks Vilniaus tyrinėtojo Dariaus Pocevičiaus paskaita „Nepagražintas senasis Vilnius: mitologija ir istoriniai faktai“.

Senąjį Vilnių dažniausiai suvokiame kaip legendinį lietuvišką miestą, ikikrikščioniškais laikais valdytą kunigaikščių lietuviškais vardais ir apsuptą kaimelių lietuviškais pavadinimais. Vėlesnis Vilnius įsivaizduojamas kaip margaspalvis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didmiestis, kuriame gyvenantys įvairių tautybių ir konfesijų miestiečiai taip puikiai sutarė, kad XVI a. Vilnius šiandien vadinamas net Europos tolerancijos sostine. Sakoma, kad visos kultūros čia klestėjo iki pat XVIII a. pabaigos, tad lenkai miestą vadino „Mūsų Vilniumi“, o žydai – „Šiaurės Jeruzale“ arba „Lietuvos Jeruzale“.

Vilniaus tyrinėtojo, knygos „100 istorinių Vilniaus reliktų“ autoriaus Dariaus Pocevičiaus nuomone, toks idiliškas, gražus ir politiškai itin parankus Vilniaus įvaizdis smarkiai kertasi su istoriniais faktais. Paskaitoje „Nepagražintas senasis Vilnius: mitologija ir istoriniai faktai“ jis pateiks argumentų, kodėl senojo Vilniaus negalime vadinti nei lietuvišku, nei tolerantišku miestu, o Šiaurės Jeruzalės epitetas labiausiai tinka tik XIX a. pabaigos – XX a. pradžios Vilniui.

Iliustracijoje: Stanisław Filibert Fleury. Šv. Jurgio (dabar Gedimino) prospektas. Apie 1903 m. Fragmentas LNM