Beatričės Mockevičiūtės paroda „Asukas“ ŠMC skaitykloje

Birželio 12 – liepos 5 dienomis Šiuolaikinio meno centro skaitykloje veikė Beatričės Mockevičiūtės paroda „Asukas“.

Beatričė Mockevičiūtė kūrybą sieja su galimybe pajausti tai, kas kasdienybėje dažnai yra permatoma ir efemeriška. Daugiabučiai, kuriuos lanko saulės atspindžiai, ar krovininių sunkvežimių tentai, plaikstomi vėjo, nors ir kruopščiai sukurti žmogaus, kartu yra savarankiški ir nenuspėjami. Žvilgsnis –tai pagrindinis instrumentas, leidžiantis atpažinti ir įvardinti tokius permatomus kasdienybės personažus.

Pirmoji parodos „Asukas“ versija 2018 m. pristatyta Lietuvos kompozitorių sąjungos namuose Žvėryne. Ir Kompozitorių namus, ir ŠMC suprojektavo vienas ryškiausių Lietuvos vėlyvojo modernizmo architektų–Vytautas Čekanauskas, mėgęs savo meto Suomijos architektūrą ir sėmęsis iš jos idėjų. Mockevičiūtės kūryboje šiedu pastatai ir visa kita, kas iškilę virš žemės paviršiaus, tampa trafaretais, pro kuriuos krisdama saulės šviesa spausdina šviesos ženklus. Menininkė juos fiksuoja ir perkelia į rašmenų pasaulį, panašiai kaip spausdintinės raidės perkelia mintis. Juos tampa lengviau prisiminti ir stebėti, kaip jie keičia naują aplinką aplink save, taip pat ir kitus rašmenis, ir dar nesugalvotas mintis.

Menininkės knygoje šie ženklai vėl tampa trafaretais, kuriais vėl ir vėl žaidžia šviesa. Vadinasi, ženklai buvo užfiksuoti vos šiek tiek. Ties skaityklos slenksčiu nežinia iš kur sklindančio atspindžio pastūmėtos pasitraukia grindys ir pasirodo kadaise čia buvęs akmuo. Kaip ir Suomijos architektai, Čekanauskas džiaugėsi kiekviena galimybe naudoti vietinius, lietuviškus resursus, įskaitant ir akmenį. Mockevičiūtės renkama saulės spauda –taip pat vietinė, skaityta netoliese. „Asukas“ suomiškai reiškia „gyventoją“.

Virginija Januškevičiūtė

Nuotraukos: Laurynas Skeisgiela