Aušros Vaitkūnienės paroda „TAPYBOS PRATYBOS (personalinis pleneras)“ „Galerijoje XX“

Balandžio 15 d., penktadienį, 17 val. Lietuvos dailininkų sąjungos Panevėžio skyriaus galerijoje „Galerija XX“ (Laisvės a. 7, Panevėžys) įvyks Aušros Vaitkūnienės parodos „TAPYBOS PRATYBOS (personalinis pleneras)“ atidarymas.

Aušra Barzdukaitė – Vaitkūnienė gimė 1962 m. Kaune, 1986 m. baigė tapybos specialybę Vilniaus dailės institute (dabar – Vilniaus dailės akademija). Nuo 1988 m. dėsto Kauno kolegijos J. Vienožinskio menų fakultete, Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės fakulteto vizualaus meno katedroje tapybos specialybės studentams. Apdovanota Lietuvos valstybine stipendija (1994), Valstybinė aukščiausio laipsnio kultūros ir meno stipendija (1999 – 2000), The Pollock–Krasner Foundation stipendija (2013), J. Vienožinskio premija (2014). Nuo 2004 m. – docentė. Lietuvos dailininkų sąjungos narė nuo 1992 m. Parodose dalyvauja nuo 1987 m. Darbus eksponavo Prancūzijoje, Vokietijoje, Italijoje, Švedijoje. Kūrinių yra Vilniaus dailės muziejaus, Kauno M. K. Čiurlionio dailės muziejaus, LR Kultūros ministerijos, Vokietijos Lippės kraštotyros instituto fonduose, privačiose kolekcijose Lietuvoje ir užsienyje.

Aušra Vaitkūnienė taip pristato šią parodą:

Paroda sudaryta iš nedidelio formato darbų, sukurtų 2015 m. plenere Dzūkijoje, ir keturių paveikslų, nutapytų 2016 m. studijoje Kaune.

Tapant gamtoje, stebint  fundamentalias stichijas: orą, ugnį, žemę, vandenį , iš kurių sudarytas matomas pasaulis, o vėliau,  apmąstant dirbtuvėje šias  abstrakcijas, tapybos pratybų metu prieita išvada, kad tai gali transformuotis ir turėti tęsinius socialinėje plotmėje, žmonių veikloje.

Ar tai būtų taikūs moksliniai tyrinėjimai, ar juokingi ezoteriniai eksperimentai, žemės pasidalijimas tarp tautų, žmones skirstant į „svetimus” ir „savus”, ar priklausomybės nuo informacijos srautų, visos šios transformacijos su išliekančiais žmonių veiklos artefaktais gamtos akivaizdoje atrodo trapios ir laikinos.

Apie ne kartą spalvų alchemike vadintą Aušrą Vaitkūnienę menotyrininkė Kristina Civinskienė sako:

„Paveikslo atsiradimui svarbus sutiktas realus motyvas. Spalva, jos niuansais skverbdamasi į jo vidų, tapytoja siekia parodyti, tai, ko nepamato kiti. Toks išgyvento įspūdžio įvaizdinimas su metaforų ir apmąstymų potekste dvelkia dailininko kaip mediatoriaus ar herojaus įvaizdžio nostalgija. Įvairialypių vaizdinių išlepintai visuomenei tampa vis sunkiau susikoncentruoti į spalvų ir atspalvių reikšmes, potėpio ekspresiją ir turinio gylį. Ir dėl to Aušra tampa tarsi paskutinė mohikanė, kuriai tapyba reiškia ne ką kita, bet tapymą, spalvas, potėpį, turinį, mintį – tradicines modernistų išpuoselėtas ypatybes.“

Paroda „Galerijoje XX“ veiks iki gegužės 10 dienos.

Iliustracijoje:  Aušra Vaitkūnienė, Česukų piramidė, 2016