Andriaus Zakarausko paroda „The Trace of the Glorious Stroke“ „The Rooster Gallery“

Iki vasario 27 d. „The Rooster Gallery“ (Šv. Brunono Bonifaco g. 12) veiks tapytojo Andriaus Zakarausko paroda „The Trace of the Glorious Stroke / Švenčiamo potėpio aidas”. 

Spindintys, kone ekraniškai šviečiantys vaizdai, A. Zakarausko poligrafiškai tiražuojami ir aidu atsikartojantys ant ekspozicinės erdvės sienų, tai įtraukia, panardina, tai atvirkščiai – pakylėja, „išskraidina“ . Tik dažą tepančios rankos motyvas, vis išnyrantis šio dinamiško ritualo metu, grąžina prie paveikslo paviršiaus, vedžiodamas žvilgsnį po asmeninių ir tapybinių patirčių žemėlapius ir vis kartodamas: mojuok tu man kairėn dešinėn, man, galop, per veidą.

Paroda ir joje eksponuojami naujausi menininko darbai – tapyba ir piešiniai. Juose A. Zakarauskas tęsia formos ir pasakojimo santykio tapyboje paieškas. Atsispirdamas nuo keletą paskutiniųjų metų nuosekliai tyrinėjamų religinių siužetų ir biblinių scenų, menininkas pasiūlo savitas vizualiai ir reikšmiškai dekonstruotas jų versijas. Autorius stebi siužetų virsmus, prisilietimais prie drobės tarsi vis atlikdamas Šv. Tomo Netikinčiojo judesį ir taip patikrindamas vaizduojamo įvykio tikrumą ir iš naujo įsteigdamas savo asmeninį santykį su juo nuolat kintančioje kasdienybėje. Kūriniuose tyrinėjama įtampa tarp abstrakcijos ir figūratyvo, tarp faktų ir vaizduotės, tarp sekuliarumo ir sakralumo, o toje įtampoje gyvuojantys klasikiniai vaizdiniai numanomai darosi prasmingi kiekvienam rytojui.

Pagrindinis parodoje eksponuojamo ciklo elementas yra pamatinis tapybos komponentas – potėpis, tapytojo kasdien švenčiamas, rituališkai klojamas ir kartojamas. Paveikslai tampa potėpių rinkiniais, savotiškomis jų sankaupomis. Čia susispiesdami, čia vėl išsisklaidydami, potėpiai formuoja vis kitus pavidalus, balansuojančius ant atpažįstamumo ribos. Vaizdai konstruojami keliskart juos išrenkant ir vėl surenkant, tarsi ieškant tobuliausios įmanomos kombinacijos. Šio proceso etapai išryškinami ir matomi, o pauzės tarp jų prisipildo oro – lyg atsikvėpimai kalbant. Šiltų ir šaltų dėmių santykis gretinamas su skirtingo slėgio oro masių judėjimu sinoptiniuose žemėlapiuose. Tad tarsi prognozuodamas rytojaus orus, menininkas bando nuspėti kiekvieno siužeto įvykio, kiekvienos tapybinės situacijos baigtį ir prognozės įtaką galutiniam kūrinio vaizdui bei jo nuotaikai.

Paroda yra Vilniaus miesto savivaldybės projekto SUMENĖK dalis ir veiks iki vasario 27 d.

Nuotraukos M. Žičius / iš „The Rooster Gallery” archyvo