Algimanto Švėgždos (1941-1996) grafikos ir akvarelės kūrinių paroda „Išauginti dangų vynuogės šakelėje“

2021 m. balandžio 22 d., ketvirtadienį, Šv. Jono gatvės galerijoje (Šv. Jono g. 11, Vilnius) atveriama Algimanto Švėgždos (1941-1996) grafikos ir akvarelės kūrinių paroda „Išauginti dangų vynuogės šakelėje“, skirta 80-osioms menininko gimimo metinėms. Parodoje eksponuojami darbai priklauso Lietuvos dailininkų sąjungos dailės kūrinių fondo kolekcijai.

Menotyrininkė Ramutė Rachlevičiūtė: „Šįmet minime 80-ąsias Algimanto Švėgždos gimimo metines, o jau 25 metai, kai jo nėra tarp mūsų. Nebuvo ir, manau, nebus dosnesnio, labiau mylinčio tėvynę Lietuvą dailininko už Algimantą Švėgždą. Jis padovanojo Lietuvos muziejams geriausius savo kūrinius, o ne tai, kas atliko ir nebuvo kur saugoti, ar nebuvo parduoti, kaip dažniausiai atsitinka mūsų laikais. Šiandien menininko kūriniai rūpestingai saugomi Lietuvos nacionalinio dailės, Vilniaus dailės akademijos, Nacionalinio M.K. Čiurlionio dailės, „Aušros“ ir „Alkos“ muziejuose.

1961-1967 metais Algimantas Švėgžda studijavo tapybą LTSR valstybiniame dailės institute pas Vladą Karatajų, Antaną Gudaitį. 1969-1976 metais Algimantas Švėgžda buvo Jaunųjų dailininkų ir dailėtyrininkų susivienijimo prie Lietuvos dailininkų sąjungos pirmininkas, vienas iš šio susivienijimo įkūrimo iniciatorių. 1974 metais įstojo į Dailininkų sąjungą, buvo jos valdybos narys, komisijos darbui su jaunaisiais dailininkais ir Tapybos sekcijos biuro narys.

Dėl ligos priverstas gyventi Rytų Vokietijoje (nuo 1982 metų gegužės mėnesio), Algimantas Švėgžda visada karštai domėjosi, koks gyvenimas Lietuvoje. Nesaldus buvo tas vėlyvojo kūrybos periodo „vokiškumas“. Reikia nepamiršti, kad tai buvo gyvenimas Rytų Vokietijoje iki Berlyno sienos griuvimo, nors ir po to buvo ganėtinai nelengvas ir problemiškas.

Po 1983 metų birželio 22 dieną atliktos inkstų transplantacijos operacijos, taupydamas savo gyvybines jėgas, menininkas atsisakė jaunystėje pamėgtų didelių formatų aliejinės tapybos, aistringos pilietinės pozicijos ir kūrė meditatyvius kamerinio, miniatiūrinio formato kūrinius. Tai – išoriškai statiški, bet pulsuojantys vidine galia piešiniai, akvarelės, pastelės, grafika.

Parodoje eksponuojami kūriniai „Įpjauta šaknis“, „Nutrupėjusi šakelė“, „Apdrožta šakelė“, „Apdegusi šakelė“, „Dukart nupjautas pagaliukas“, „Perkaltas pagaliukas“, „Ąžuolinis pieštukas“, kaip ir neeksponuoti „Sudūlėjęs medžio gabalėlis“, „Sukabinti pagaliukai“, „Vytelės mazgas“ priklauso 10 akvarelių ciklui „Pagaliukai“, kuris visas saugomas LDS Lietuvos dailės fondo kolekcijoje.

Bičiulio Petro Repšio pamokytas, Algimantas Švėgžda grafiką pradėjo kurti 1982 metais. Pradėjo nuo ekslibrisų, natiurmortų su vynuogių, vyšnių šakelėmis, džiovintų baravykų, peizažų. Gulint, pusiau gulomis ar sėdint buvo įmanoma piešti nedidukus darbus, išraižyti nedidelę, į delną telpančią metalo plokštelę. Ligos priremtas menininkas „kovojo“ tokio dydžio meno lauke, kokį galėjo apvaldyti, įveikti. Turime dar ir Stanislovo Kuzmos pavyzdį, kuomet stiprūs fiziniai negalavimai menininkams ne tik trukdė kurti, bet ir sunkino gyvenimą. Bet kurti, gal tai skamba ir patetiškai, buvo tolygu gyventi. Gyvenimas be kūrybos kaip ir neturėjo prasmės: būtent kūrybos procesas, kasdienė meninė veikla leido pajusti, kad dailininkas, nors ir sunkiai, bet dar gyvena. A. Švėgžda – didžiausios pagarbos vertas menininkas už savo titaniškas valios pastangas kurti. Nors ligos prilenktas, bet dvasiškai neįveiktas jis išliko kūrybingas iki paskutinio savo atodūsio“.

Algimanto Švėgždos kūrinių paroda „Išauginti dangų vynuogės šakelėje“ Šv. Jono gatvės galerijoje vyks iki gegužės 18 d. Parodos lankymas – nemokamas.

Parodos rėmėjai: Lietuvos dailininkų sąjunga, LR Kultūros ministerija ir Lietuvos kultūros taryba.

Galerijos darbo laikas: II-V 12-19 val., VI 12-16 val.

www.svjonogatvesgalerija.lt