Manto Valentukonio paroda „Apparitions“ galerijoje „Drifts“

Iki gegužės 31 d. galerijoje „Drifts“ (T. Vrublevskio g. 6, Vilnius) veikia Manto Valentukonio paroda „Apparitions“.

Aš tavęs nepažįstu. Šalia kūno randasi, raitosi šnabždančios įkyrybės, neiškentusios mano aplaidumo jos sprogsta. Nušvitimas neįvyksta, bet galbūt ką tik praregėjo didžiulės baimės akys? Norėčiau tave paliesti, bet atsitiktinių minčių, patirčių, vaizdinių formos ir siužetai dabartyje dar neegzistuoja. Suvalgęs mano mintis gromuliuoji surambėjusį melancholijos, nostalgijos, skausmo ir neteisybės sugeneruotą vaizdinį. Sintetinių sielų suvestinėje čiuopiamas naujas radinys – XXI a. monoklis, nejautros optinis lęšis, per bejausmes technologines ir bejausmės sąmonės dėmes palydintis iki tavęs. Prisilietimas tuoj įvyks, susipažinkime.

Potėpio filosofo Manto Valentukonio praregėjimai įvyksta kažkur tarp savotiškai brutalios Kauno Šilainių gyvenamojo rajono panoramos ir paties menininko gyvenimo artefaktais maitinamo dirbtinio intelekto duomenų bazės. Tarp ekranų romantikos ir monotoniškos pastatų ritmikos gimsta minkštas, plastiškas paveikslo paviršius, plazdenantys horizontai ir šiuolaikinės ikonografijos mįslės. Trapus švytėjimas kūriniuose – lyg bacilos, kasdien atakuojančios mūsų dėmesį. Nesuprasi, jos traukia į čiurlioniškuslaukus ar į vienatvės šalčio, tuštumos ir susinaikinimo bedugnę. Undinė, kriauklė, degantis angelas, paukščiai, spygliai, atsikartojantys, pikseliuoti prisiminimai – tai interpretaciniai miražai, susipynę su agresyviomis moterų ir gyvūnų figūromis ar tik jų užuominomis.

Menininką įkvepia 2000-ųjų kompiuterinių žaidimų skaitmeninė estetika. Atrodo, jog jis pats pasivertė vienu iš avatarų. Kaip ir dera herojams, Valentukonis turi pašaukimą: saugoti tapybos mediją nuo išnykimo ir piktos akies, pasitelkdamas visas įmanomas gynybines priemones. Gal todėl šioje serijoje jis sąmoningai nelipdo, nepuoselėja siužeto, nerežisuoja personažų būties. Visas amato galias menininkas nukreipia į tapybos technikos tobulinimą: tradicinę raišką susieja su skaitmeniškumu (videožaidimais, dirbtinio intelekto įrankiais, kitomis skaitmeninėmis manipuliacijomis). Taip parodoje atsiranda kūriniai – akriliniai spaudai ant drobės, kuriuos jungia aliejinė tapyba bei išpurkšti akrilo blykstelėjimai. Iš pažiūros atsitiktinį švytėjimą erdvėje papildo trimačiai objektai, atkeliavę iš neramių minčių ir atspausti roboto.

Vėsos ir elementų gotika. Baimė slepiasi už juodo ekrano, žvilgsnis nukrypsta į išorę. Viduje knibžda laidai, matyti juodos kojos, aureolės, griaučiai, o sparnuotuose gyviuose atsispindi efemeriška realybė ir svetimos vaizduotės. Dabartis dar niekada nebuvo tokia trapi.

Teksto autorė: Viktorija Mištautaitė

Mantas Valentukonis (g. 1998 m.) – menininkas, 2023 m. baigė tapybos bakalauro studijas Vilniaus dailės akademijos Kauno fakultete. Jo kūriniai eksponuoti grupinėse parodose, tarp kurių – „Tarpinės gliaumos“ KKKC Klaipėdoje, Lietuvos dailininkų sąjungos organizuojama kvadrienalė „LTQ’23: Bendruomenės“ galerijoje „Arka“ Vilniuje; „Interjeras kaip peizažas“ Nidos meno kolonijoje; „Avis“ galerijoje „The Rooster“ Vilniuje; „Drifts. Srovės“ galerijoje „Drifts“ Vilniuje; XIV Jaunojo tapytojo prizo paroda Vilniaus paveikslų galerijoje; „Paviršiaus būklė“ KKKC Klaipėdoje; „Kita energija“ (kuratorius Andrius Zakarauskas) Energetikos ir technikos muziejuje Vilniuje; „Kontrargumentas V“ (kuratoriai Vita Opolskytė-Brazdžiūnienė ir Kazimieras Brazdžiūnas) galerijoje „Meno parkas“ Kaune.

Parodos anotacijos autorė Viktorija Mištautaitė
Grafikos dizaineris Mantas Valentukonis
Redaktorės Dangė Vitkienė, Gemma Lloyd
Vertėjas Paulius Balčytis

Fotografijos: Vaida Jonušytė