Kasparo Pociaus paskaita „Geismo bendruomenė ir daugybė - su mažosios politikos veidai“

Kovo 15 d., 18.00 val. Vilniaus „Varpo“ suaugusiųjų gimnazijoje (V. Šopeno g. 8, 18 kab.) vyks Kasparo Pociaus paskaita „Geismo bendruomenė ir daugybė – su mažosios politikos veidai“. Paskaitą rengia Laisvasis Universitetas (LUNI).

Kasparas Pocius – Lietuvos kultūros tyrimų instituto šiuolaikinės filosofijos skyriaus doktorantas, dėstytojas. Dominančios temos: šiuolaikinė politinė filosofija, socialiniai judėjimai, pasipriešinimo teorija

Ši paskaita susijusi su lektoriaus baigiama rašyti disertacija. Lektorius kalbės apie dvi socialinių judėjimų ar pasipriešinimo grupių organizavimosi galimybes. Pirmoji galimybė, kurią, turėdamas omenyje Michaelo Hardto ir Antonio Negri veikalus, K. Pocius vadina „daugybe“, atsiranda konstruojant tam tikrą gerai matomą besipriešinantį subjektą – partiją, judėjimą ar grupę. Šis subjektas turi būti gerai matomas, aktyvus, reprezentatyvus, jam anksčiau ar vėliau prireikia tam tikrų autoritetų, tam tikros ideologijos, nuomonių vieningumo.

Kita vertus, prie tokio judėjimo prisijungiantys žmonės dažnai jaučiasi taip pat, kaip atėję į darbą: tokie judėjimai, aktyviai besireiškiantys masinėse mobilizacijose, retai įkvepia esminius pokyčius jų dalyvių gyvenime, kuriuos šiuolaikinės filosofės vadina tapsmu. „Be to, mano manymu, tokie socialiniai judėjimai siekia tapti parlamentinės politikos veikėjais ir palikti mažosios politikos – neparlamentinės, betarpiškus žmonių santykius ir poreikius atitinkančios politikos, lauką“, – rašo lektorius.

Antroji galimybė, kurią K. Pocius pavadino geismo bendruomene, – tai galimybė kurti grupes, kuriose galėtum keisti save, eksperimentuoti ne tik politinio aktyvumo, bet ir asmeninio gyvenimo srityje. Tokios grupės suinteresuotos ne reprezentatyvumu ar matomumu: jų dalyvės stengiasi nuolat klausti, ar grupėje išreiškiamas socialinių ar tarpusavio santykių pokyčių geismas atitinka jų pačių geismą. Šalia organizuotos veiklos tokiose grupėse kuriama vidinio gyvenimo, emocijų ir tarpusavio santykių plotmė, o kartu nuolat išlaikoma plati bendravimo tarp skirtingų judėjimų ir grupių perspektyva, teikianti mažajai politikai konkretaus potencialumo.

Visgi tokia bendruomenė irgi gali virsti subkultūriniu, pretenzingu tačiau ne itin efektyviu reiškiniu. Taigi, mažoji politika patiria nuolatinę organizacinę įtampą – tačiau, jei judėjimai nori išlaikyti veiklos efektyvumą, ji turi išlaikyti abi minėtas organizavimosi plotmes.

Lektorius pažadėjo paskaitos metu apibrėžti ir paaiškinti vartojamas sąvokas.